KAM įslaptino valstybės kontrolės atlikto audito apie gynybos finansavimą išvadas

„Gynybos srityje, krašto apsaugos srityje dokumentai yra riboto naudojimo ir jų viešai prieiti neįmanoma. Pradžioje mes norėjome pasižiūrėti, kaip atrodo tas gynybos biudžeto planavimas, vystomų pajėgų tikslų pasiekimas, įsigijimai, tam tikri vykdomi projektai, tam, kad matytume ir įsivertintume rizikas, kur toliau ir ką toliau galime toliau audituoti“, – LRT radijui sakė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Atlikus šią analizę ir ją kartu su išvadomis pateikus KAM, ministerija nusprendė šiuos duomenis įslaptinti.

„Noriu patikinti, kad nėra nieko tokio, kas galbūt keltų kažkokius patarimus ir panašiai, nes priešingu atveju Valstybės kontrolė turi pareigą, nustačius tam tikrus lėšų švaistymo arba neteisėto lėšų panaudojimo atvejus, kreiptis į prokuratūrą ir atiduoti tą informaciją prokuratūrai“, – teigė M. Macijauskas.

Krašto apsaugos kancleris Dainius Ivoškis aiškino, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad valstybės kontrolė, aiškindamasi finansinius dalykus, priėjo prie informacijos, kuri yra riboto naudojimo.

„Iš esmės dėl to, kad nutiko toks netikėtas dalykas. Jie rengdami gynybos biudžeto valdymo analizę turėjo iš esmės atlikti finansinį auditą, bet auditas buvo atliktas platesne imtimi ir į analizę įtraukta informacija, kuri yra riboto naudojimo. Todėl atsirado prievolė ją ir įslaptinti“, – sakė ministerijos kancleris.

„Pašalinus dalį turinio, ta analizė taptų neaiški. Neaišku būtų, iš kur vienos ar kitos išvados analizėje buvo padarytos. Tai manome, kad tikslinga toje analizėje turėti tą informaciją, kuri yra riboto naudojimo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu skaidrumo ekspertai tokio sprendimo iki galo nesupranta. Organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės teigimu, bent dalis audito išvadų turėjo likti prieinama visuomenei.

„Žvelgiant iš šalies, nėra aišku, kodėl visa audito išvada yra įslaptinta. Suprantu, kad klausimas yra jautrus ir gali būti konfidencialios informacijos, suprasčiau, kad dalis informacijos gali būti įslaptinta, bet tikrai ne visa apimti“, – LRT radijui sakė I. Kalinauskienė.

„Norėtųsi, kad naujoji ministerijos vadovybė imtųsi lyderystės skaidrinant, kokias lėšas leidžiame gynybai, juolab dabar, kai kalbame apie lėšų gynybai didinimą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.