Artimųjų Rytų krizė: Apie 300 tūkst. Gazos gyventojų išvyko iš rytinės Rafacho dalies

(2)

2023-ųjų spalio 7 dieną "Hamas" kovotojai surengė masinę raketų ataką prieš pietų ir centrinę Izraelio dalį ir įsiveržė į šalį. Atsakydamas Izraelis pradėjo antiteroristinę operaciją. Spalio 27 d. Izraelis pradėjo antžeminę operaciją Gazos ruože.

Atsakydamas Izraelis pradėjo antiteroristinę operaciją ir iki lapkričio pradžios visiškai apsupo Gazos ruožą.

Izraelio valdžios institucijos teigė, kad kovos tęsis tol, kol bus visiškai sunaikinta "Hamas" grupuotė. 

Spalio 27 d. Izraelis pradėjo antžeminę operaciją Gazos ruože.

Atnaujinta 14.12 val.

 

Izraelio armija praneša, kad apie 300 tūkst. Gazos gyventojų išvyko iš rytinės Rafacho dalies

Izraelio armija praneša, kad apie 300 tūkst. Gazos gyventojų išvyko iš rytinės Rafacho dalies. EPA-Eltos nuotr.

. Izraelio armija šeštadienį pranešė, kad apie 300 tūkst. žmonių išvyko iš rytinės Rafacho dalies į humanitarinę zoną, kai šią savaitę buvo duotas nurodymas evakuotis iš šio miesto Gazos Ruožo pietuose.

„Maždaug 300 tūkst. Gazos gyventojų pajudėjo link Al Mavasio humanitarinės zonos“ nuo pirmadienio, kai buvo paskelbtas įsakymas, sakoma Izraelio gynybos pajėgų (IDF) pranešime.

Penktadienį Jungtinės Tautos pranešė, kad pastarosiomis dienomis iš Rafacho pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

Izraelio armijos raginimai „laikinai evakuotis“ žmonėms buvo perduodami lankstinukais, žinutėmis, telefono skambučiais ir per laidas arabų kalba.

IDF pirmadienį įsakė evakuoti rytinę Rafacho dalį, perėmusios sienos su Egiptu perėjos kontrolę ir ketindamos pradėti antžeminę operaciją mieste, kuriame glaudžiasi apie 1,4 mln. žmonių.

Anksčiau šeštadienį Izraelio kariškiai įsakė gyventojams palikti daugiau vietovių rytinėje Rafacho dalyje ir Gazos Ruožo šiaurėje tęsiantis kovai su „Hamas“ smogikais.

Įsakymai evakuotis ir intensyvus Rytų Rafacho bombardavimas sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.

Islamistų grupuotei leista surengti demonstraciją Hamburge

Islamistų grupuotė „Muslim Interaktiv“ šeštadienį vėl planuoja išeiti į Šiaurės Vokietijos uostamiesčio Hamburgo gatves, tačiau jai iškeltos griežtos sąlygos, pranešė policija.

Grupuotei pateiktuose devyniuose punktuose draudžiama kurstyti neapykantą ir smurtą, neigti Izraelio teisę egzistuoti, taip pat deginti ir kitaip niekinti Izraelio vėliavas, informavo policijos atstovai.

Policijos duomenimis, demonstracijoje centriniame Sankt Georgo rajone su šūkiu „Prieš cenzūrą ir nuomonių diktatūrą“ turėtų dalyvauti apie 1000 žmonių.

Manifestantams taip pat draudžiama žodžiu, vaizdu ar raštu raginti sukurti Vokietijoje kalifatą. Mat per ankstesnę demonstraciją, vykusią balandžio 27-ąją, plakatuose buvo galima perskaityti užrašą „Kalifatas yra sprendimas“. Tada kalbėtojai taip pat ragino sukurti kalifatą kaip socialinių problemų sprendimą islamo valstybėse.

Ši protesto akcija sukėlė didelį pasipiktinimą Vokietijoje ir buvo pasmerkta įtakingiausių šalies politikų.

Kalifatas yra religinė valstybė, kuriai vadovauja dvasinis lyderis, kalifas, esą paveldėjęs valdžią iš musulmonų pranašo Mahometo. Istorijoje buvo keli kalifato pavyzdžiai, tačiau naujausias buvo sukurtas teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ didelėse Sirijos ir Irako teritorijos dalyse.

Pasak policijos, šeštadienio renginys, priešingai nei norėjo organizatoriai, galės vykti tik kaip stacionarus mitingas, jokios eitynės numatytos. Gautomis žiniomis, planuojama grupuotės „Muslim Interaktiv“ oponentų akcija, kurioje turėtų dalyvauti apie 100 žmonių.

Iš Gazos atskriejusi raketa Pietų Izraelyje sužalojo moterį

Iš Gazos Ruožo paleista raketa penktadienį Izraelio Beršebos mieste nesunkiai sužalojo žaidimų aikštelėje buvusią 37-erių moterį.

Dar keturios raketos nukrito atviroje teritorijoje, pranešė portalas „haaretz.com“. Atsakomybę už ataką savo „Telegram“ kanale prisiėmė islamistinio „Hamas“ judėjimo karinis sparnas.

Beršeba yra už 50 km nuo Gazos Ruožo. Prieš atskriejant raketoms čia buvo paskelbtas pavojus. Tai buvo pirmas kartas per penkis mėnesius, kai mieste dėl atakos iš Gazos Ruožo aidėjo pavojaus sirenos.

Pagrindiniai palestiniečių radikalai gali atsisakyti teroro

Grupuotė "Hamas", kuri iki Izraelio karinės operacijos pradžios pernai spalį kontroliavo palestiniečių Gazos ruožą, yra pasirengusi likviduoti savo karinį sparną, pripažinti žydų valstybės teisę egzistuoti ir virsti visiškai teisėta politine jėga. 

Tai skamba fantastiškai, tačiau palestiniečių ir Izraelio konflikto istorijoje jau buvo vienas panašus precedentas. ]

Tarptautinis žurnalistas Jurijus Matsarskis pasakoja, kaip "Hamas" kovotojai gali bandyti atsisakyti teroro taktikos.

Apie "Hamas" pasirengimą sudėti ginklus, atsisakyti pretenzijų į Izraelio teritoriją ir susitelkti į politinę kovą už palestiniečių tautos teises paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas po derybų su palestiniečių grupuotės atstovais Katare.

Tačiau ministras atskirai pabrėžė, kad kalbama ne apie tai, jog nedelsiant bus likviduotas kovinis grupuotės sparnas ir rytoj pereita prie politinių kovos metodų.

Turkijos užsienio reikalų ministras patikslino, kad "Hamas" vadovybė prieš kelerius metus informavo užsienio partnerius apie savo pasirengimą atsisakyti teroro ir pripažinti Izraelį ir tebesilaiko šios pozicijos.

Fidanas sako, kad pirmiausia Izraelis turi grįžti prie savo tarptautiniu mastu pripažintų sienų (t. y. atsisakyti Rytų Jeruzalės kontrolės ir likviduoti žydų gyvenvietes palestiniečių teritorijose Vakarų krante), o po to "Hamas" oficialiai paskelbs apie perėjimą į naują - jau išimtinai taikų - savo egzistavimo etapą.

Beveik aklavietė

Turkijos ministro pareiškimų laikas gali reikšti, kad "Hamas" vadovybė teroro atsisakymo scenarijų laiko vienu perspektyviausių grupuotės ateičiai.

Nuo praėjusių metų spalio mėn. prasidėjus kovoms Gazos ruože, "Hamas" neteko tūkstančių nukautų ir paimtų į nelaisvę savo kovotojų, jos ginklų atsargos išsekusios arba sunaikintos, o Gazos ruožo, kuriame grupuotė valdo nuo 2007 m., kontrolė beveik visiškai prarasta.

Sugriautų pastatų vaizdas viename iš Gazos ruožo rajonų. 2024 m. balandžio mėn.

Ekrano nuotr.
Nuotrauka: Yasser Qudihe / Middle East Images / East News


Hamas neturi galimybių greitai užverbuoti ir apmokyti tūkstančius naujų kovotojų, atnaujinti savo arsenalą ir sugrąžinti Gazos ruožo kontrolę.

Grupuotė yra gynybinėje padėtyje, prispausta prie Gazos ruožo sienos su Egiptu.

Jos pagrindinis rėmėjas Iranas vargu ar sugebės įveikti Gazos blokadą ir atsiųsti į Palestiną raketų ar jų komponentų, kad pakeistų izraeliečių rastas ir sunaikintas raketas.

Izraelis savo ruožtu jau dabar sako, kad pasibaigus karo veiksmams paliks Gazos ruožą, galbūt netiesiogiai, per patikrintus palestiniečių pareigūnus, bet vis tiek pats jį kontroliuos ir neleis ten viešpatauti Izraeliui atvirai priešiškoms jėgoms.

Istorija

Dabar "Hamas" lyderiai turi gana skurdų tolesnių veiksmų pasirinkimą.

Arba atsidurti visiškai nustumtiems į pogrindį, turintiems labai mažai galimybių atgauti buvusią valdžią ir autoritetą.

Arba bandyti išsaugoti savo organizaciją visiškai nauju būdu, sutelkiant dėmesį nebe į ginkluotą, o į politinę konfrontaciją.

Pastarieji ministro Fidano pareiškimai galėjo būti bandymas įtikinti grupės vadovybę rinktis antrąjį variantą.

Palestiniečių viešosios nuomonės apklausų duomenys galėjo būti panaudoti kaip argumentai už teroro atsisakymą.

Jie rodo, kad iš tų, kurie jau apsisprendė dėl savo simpatijų, 30 proc. yra pasirengę remti "Hamas" Palestinos įstatymų leidžiamosios asamblėjos rinkimuose.

Tai dvigubai daugiau nei artimiausių persekiotojų - Fatah organizacijos.

Atsižvelgiant į vos prieš porą savaičių Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso išsakytus pareiškimus apie būtinybę surengti naujus rinkimus - tiek parlamento, tiek prezidento - šie kol kas abstraktūs "Hamas" paramos skaičiai gali virsti realiomis parlamento ir ministrų vietomis.

Be to, "Hamas" lyderis Ismailas Haniyeh dabar yra daug populiaresnis kandidatas į prezidentus nei M. Abbasas.

Organizatorių nuotr.
Recepas Erdoganas ir "Hamas" lyderis Ismailas Haniyeh Dolmabahce rūmuose Stambule. Turkija, 2024 m. balandžio 20 d. / Nuotrauka: TUR prezidentūra / Murat Cetinmuhurdar / Anadolu / Forum

Teroristų ženklinimas

Po Permainų ir reformų partijos vėliava veikianti "Hamas" dar 2006 m. laimėjo ankstesnius parlamento rinkimus.

Grupuotė laimėjo 74 iš 132 mandatų ir sudarė vyriausybę, kurioje tik keturi iš 25 ministrų nebuvo "Hamas" nariai.

Tačiau nei asamblėja, nei vyriausybė taip ir nepradėjo veikti. Pirmiausia dėl "Hamas" teroristinės organizacijos statuso.

Keletą deputatų ir ministrų suėmė Izraelio valdžios institucijos, o daugelis pabėgo.

Tuomet "Hamas", negalėdamas kontroliuoti visos Palestinos, užgrobė valdžią Gazos ruože, išvarydamas arba nužudydamas daugelį savo politinių varžovų, ir valdė ten daugelį metų - iki 2023 m. spalio mėn.

Investicijos į mirtį. Iš kur "Hamas" gauna pinigų terorui

Hamas galės atsikratyti teroristų stigmos ir užsiimti įstatymų leidyba nebijodama arešto tik oficialiai pripažinusi Izraelį, normalizavusi santykius su juo ir atsisakiusi bandymų jį sunaikinti ginklu.

Juolab kad palyginti nesenoje istorijoje jau buvo vienas labai panašus epizodas.
Hamas prieš Fatah

Prieš atsirandant "Hamas", pagrindinė palestiniečių teroristinė grupuotė buvo "Fatah".

Jos kovotojai pasižymėjo daugybe garsių teroristinių išpuolių septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.

Būtent "Fatah" nariai 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse nužudė vienuolika Izraelio rinktinės narių; jie taip pat bandė įtraukti Jordaniją į karo veiksmus prieš Izraelį ir buvo viena iš pagrindinių jėgų, sukėlusių pilietinį karą Libane.

Ekrano nuotr.
Jaunųjų "Fatah" kovotojų mokymai Palestinos pabėgėlių stovykloje, 1969 m. / Bruno Barbey / Magnum Photos / Forum nuotr.

Tačiau devintojo dešimtmečio pabaigoje, susidūrusi su palestiniečių paramos praradimu, "Fatah" vadovybė visiškai pakeitė savo veiklos strategiją, pripažino Izraelį ir oficialiai paskelbė, kad atsisako teroro.

Tuometinis "Fatah" vadovas Jasiras Arafatas, asmeniškai dalyvavęs planuojant ir vykdant daugybę teroristinių išpuolių, buvo išrinktas Palestinos prezidentu, tapo gerbiamu politiku ir net gavo Nobelio taikos premiją.

Kitaip tariant, Palestinos ir Izraelio konfrontacijos istorijoje jau yra precedentas, kai teroristinė organizacija su išlygomis virsta taikia politine jėga, tačiau Izraelis ją vis tiek pripažįsta kaip derybų partnerę ir de facto Palestinos vyriausybę.

Hamas lyderiai gerai žino šį epizodą. Bent jau todėl, kad būtent jie privertė "Fatah" taip smarkiai pakeisti savo strategiją, aštuntajame dešimtmetyje į savo pusę patraukdami radikaliausius palestiniečius.

Tuomet Fatah taip pat susidūrė su sunkiu pasirinkimu: išnykti istorijoje ar atsisakius smurto pradėti dialogą su Izraeliu.

Tačiau smurto atsisakymas buvo nepilnas. Fatah paprasčiausiai atsiribojo nuo savo karinės organizacijos "Al Aksos kankinių brigados" ir reguliariai smerkė jos vykdomus teroristinius išpuolius, tačiau toliau ją finansavo.

Drakonų požemiai: kaip palestiniečių "Hamas" tunelius pavertė pagrindine karo priemone

Neatmetama galimybė, kad "Hamas" bandys atlikti tą patį triuką, formaliai atsisakydama savo ganėtinai apšiurusio kovinio sparno, bet iš tikrųjų bandydama išlaikyti jo kontrolę.

Žinoma, jei įvyks susitaikymas su Izraeliu.

O tai visai negarantuota. Juk norint pereiti į legalią politinę erdvę, vien "Hamas" noro nepakaks.

Izraelis taip pat turi sutikti su nauju santykių su "Hamas" formatu.

O po didžiausio žydų valstybės istorijoje teroristinio išpuolio, kurį 2023 m. spalio 7 d. surengė "Hamas", tikimybė, kad izraeliečiai sutiks užmegzti partnerystės santykius su šio išpuolio vykdytojais, yra labai, labai menka.

„Hamas“ pranešė, kad į Kairą vyksta jos delegacija paliauboms Gazoje aptarti

 Islamo smogikų grupuotė „Hamas“ penktadienį vakare pranešė, kad šeštadienį į Kairą išvyksta jos delegaciją, kad toliau aptartų galimybę susitarti dėl karo veiksmų Gazoje nutraukimo.

„Pabrėždami, kad organizacijos vadai teigiamai reagavo į neseniai gautą pasiūlymą dėl paliaubų, ta pačia dvasia keliaujame ir į Kairą susitarimui pasiekti“, – teigiama „Hamas“ pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad „Hamas“ ir „palestiniečių pasipriešinimo pajėgos yra pasiryžusios sudaryti tokį gerai apgalvotą susitarimą, kuris patenkintų mūsų tautiečių reikalavimus visiškai užbaigti agresiją, išvesti okupantų karius, grąžinti perkeltuosius asmenis, suteikti mūsų tautiečiams humanitarinę pagalbą, pradėti regiono atstatymą ir užbaigti rimtą mainų sandėrį“.

Anot vieno „Hamas“ šaltinio, vis dar reikia aptarti ir išsiaiškinti keletą klausimų. Tai padarius, organizacija galės pranešti apie savo galutinį sprendimą.

„Tačiau galiu pats pasakyti, o ir iš organizacijos ką tik išplatinto pranešimo galima suprasti, kad atsakymas bus teigiamas“, – naujienų agentūrai „dpa“ pasakė minėtasis šaltinis.

Šiuo metu vykstančiose derybose spalio 7 d. iš Izraelio apie 250 žmonių pagrobusiai „Hamas“ buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti ugnį ir mainais paleisti įkaitus. Jos atsakymo vis dar laukiama.

Mėnesių mėnesius trunkančiose Izraelio ir „Hamas“ derybose, kuriose tarpininkauja Egiptas, Kataras ir Jungtinės Valstijos, jokios pažangos kol kas nepasiekta, tik pastarosiomis dienomis suintensyvėjo diplomatinės pastangos susitarimui pasiekti.

A. Blinkeno teigimu, Izraelio puolimas Rafoje gali pridaryti „nepriimtinos“ žalos

JAV valstijos sekretorius Antony Blinkenas penktadienį dar kartą perspėjo dėl didelio masto Izraelio puolimo perpildytame Gazos Rafos mieste, sakydamas, kad Izraelis nepristatė plano, kaip ketina apsaugoti civilius.

„Nesant tokio plano, negalime remti didelės karinės operacijos Rafoje, nes jos metu būtų padaryta nepriimtinos žalos“, – kalbėdamas Arizonos valstijoje vykusiame McCaino instituto Sedonos forume pasakė A. Blinkenas.

PSO vadovas: karinė operacija Rafoje gali baigtis kraujo praliejimu

 Izraelio karinė operacija Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafos mieste gali baigtis kraujo praliejimu, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas.

„PSO labai nerimauja, kad plataus masto karinė operacija Rafoje, Gazos Ruože, gali lemti kraujo praliejimą ir dar labiau susilpninti jau ir taip palaužtą sveikatos priežiūros sistemą“, – tinkle „X“ pareiškė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

PSO: maisto prieinamumas Gazos Ruože „šiek tiek“ pagerėjo

Maisto prieinamumas Gazos Ruože šiek tiek pagerėjo, tačiau šioje apsiaustoje teritorijoje vis dar egzistuoja bado rizika, penktadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

„Su maistu susijusi padėtis šiek tiek pagerėjo. Yra šiek tiek daugiau maisto“, – sakė PSO atstovas palestiniečių teritorijose Rikas Peeperkornas, vaizdo ryšiu iš Jeruzalės dalyvaudamas Ženevoje surengtoje spaudos konferencijoje. Pasak jo, lyginant su padėtimi prieš kelis mėnesius, „rinkoje tikrai yra daugiau pagrindinių maisto produktų, daugiau kviečių, tačiau taip pat šiek tiek daugiau įvairesnio maisto. Ne tik pietuose, o ir šiaurėje“.

Tuo metu PSO padalinio Gazos Ruože komandos vadovas Ahmedas Dahiras nurodė, kad anksčiau „tūkstančiai“ žmonių skubėdavo pasiekti PSO sunkvežimius, vykstančius į šiaurinę Gazos Ruožo dalį, kurioje fiksuojama didžiausia bado rizika, vildamiesi rasti maisto.

„Pastarosiomis savaitėmis tai pasikeitė. Dabar atvyksta daugiau maisto ir keliauja į šiaurę“, – tvirtino A. Dahiras, kalbėdamas iš Gazos Ruožo.

A. Dahiras pažymėjo, kad su maistu susijusi padėtis Gazos Ruože išlieka „trapi“, o gyventojams trūksta pinigų susimokėti už maistą. „Prieiga prie maisto turi būti palaikoma“, – teigė jis.

R. Peeperkornas pabrėžė, kad karas „sunaikino“ vietinius maisto gamybos procesus. Nors su maistu susijusi padėtis šiek tiek pagerėjo, R. Peeperkornas pareiškė, kad bado rizika „tikrai“ neišnyko.

 

„Negalime sakyti, kad rizika išnyko“, – pridūrė A. Dahiras.

Izraelis dažnai kaltina Jungtines Tautas (JT) ir nevyriausybines organizacijas nepakankamai sparčiai skirstant pagalbos prekes, tačiau šios savo ruožtu kaltina Izraelio taikomus apribojimus ir patikras.

Dabartinis karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civiliai, rodo oficialiais Izraelio duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai. Per atsakomąją Izraelio kampaniją Gazos Ruože, pasak tenykštės „Hamas“ kontroliuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šiol žuvo mažiausiai 34 596 žmonės.

 

 

 

Per šešis mėnesius Gazos ruože žuvo daugiau vaikų nei per 4 metus visuose konfliktuose

Per šešis Izraelio karo su „Hamas“ mėnesius Gazos ruože žuvo 13 000 vaikų, pareiškė Jungtinių Tautų Pagalbos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) generalinis komisaras Philipas Lazzarini.

Tai daugiau nei per ketverius metus per visus konfliktus visame pasaulyje, sakė jis.

UNRWA yra 1949 m. įsteigta JT agentūra, kurioje dirba daugiau kaip 30 000 darbuotojų. Didžioji dauguma jų yra palestiniečiai.

Organizacija padeda palestiniečių pabėgėliams Gazos ruože, Vakarų krante, Sirijoje ir Libane, taip pat teikia švietimo ir socialines paslaugas.

„Beprecedentis faktas, kad per šešis mėnesius žuvo daugiau kaip 30 000 žmonių. Žinome, kad tarp žuvusiųjų yra 13 000 vaikų.

Žinome, kad per šešis mėnesius Gazos Ruože žuvo daugiau vaikų nei per visus pasaulio konfliktus per pastaruosius ketverius metus.

Taigi, tai yra beprecedentis, stulbinantis tiek mastas, tiek sunaikinimo lygis”, – rusų agentūrai TASS sakė P. Lazzarini.

UNRWA vadovas nemano, kad 34 000 žuvusiųjų skaičius yra per daug užkeltas. Jo nuomone, šie skaičiai „tikrai atitinka nužudytų žmonių mastą ir skaičių“.

Be to, jis pažymėjo, kad nėra tikras, ar šis skaičius apima visus po griuvėsiais likusius žmones, nes daugeliu atvejų informaciją gauna medicinos centrai.

„Iš tikrųjų žuvusiųjų skaičius gali būti dar didesnis arba neproporcingai didesnis. Nemanau, kad tai yra pervertinimas”, – pridūrė jis.

Ekrano nuotr.

infa.lt 

 

Palestiniečių lyderis M. Abbasas: tik JAV gali sustabdyti Rafacho invazijos „katastrofą“

Ekrano nuotr.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra vienintelė šalis, galinti sustabdyti Izraelio invaziją į Rafachą. Pasak jo, įsiveržimas būtų „didžiausia katastrofa palestiniečių tautos istorijoje“.

„Kreipiamės į Jungtines Amerikos Valstijas, kad jos prašytų Izraelio sustabdyti Rafacho operaciją, nes Amerika yra vienintelė šalis, galinti sutrukdyti Izraeliui įvykdyti šį nusikaltimą“, – sakė M. Abbasas, kuris sekmadienį dalyvauja Saudo Arabijos sostinėje vykstančiame pasauliniame viršūnių susitikime ekonomikos klausimais.

„Hezbollah“ smogė šiaurės Izraeliui bepiločiais orlaiviais

Ekrano nuotr.

Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“ šeštadienį prisipažino, kad smogė į šiaurės Izraelį bepiločiais orlaiviais ir valdomomis raketomis, kai po Izraelio smūgių „civilių namams“ žuvo trys žmonės, įskaitant du grupuotės narius.

„Hezbollah“ pareiškime sakoma, kad grupuotė „surengė sudėtingą ataką, naudodama sprogstamuosius bepiločius lėktuvus ir valdomas raketas prieš Al Manaros karinės vadovybės būstinę ir ten sutelktas pajėgas iš 51-ojo Golano brigados bataliono“.

Ekrano nuotr.

Jungtinės Karalystės vyriausybė gali dislokuoti karius Gazoje

Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto galimybę dislokuoti karius, kurie perduotų humanitarinę pagalbą Gazai iš laikinos prieplaukos, kurią šiuo metu stato JAV kariškiai, šeštadienį pranešė BBC, remdamasi neįvardytais šaltiniais.

Gali būti, kad britų kariai vairuotų sunkvežimius, gabenančius pagalbą iš prisišvartavusių laivų, o krante ją paimtų pagalbos agentūros.

Šis variantas pradėtas svarstyti po to, kai Jungtinės Valstijos pareiškė, kad amerikiečių pajėgos neišlips į krantą, o sunkvežimius iš prieplaukos vairuos darbuotojai iš kitos šalies.

Kol kas nieko nenuspręsta ir pasiūlymas dar nepasiekė premjero Rishi Sunako.

Gynybos ministerija atsisakė komentuoti.

„Hamas“ pareiškė, kad nagrinėja naujausią Izraelio pasiūlymą dėl paliaubų

„Hamas“ šeštadienį pareiškė, kad nagrinėja naujausią Izraelio atsakomąjį pasiūlymą dėl paliaubų Gazos Ruože, praėjus dienai po to, kai žiniasklaida pranešė, kad tarpininkaujančio Egipto delegacija Izraelyje bando atgaivinti stringančias derybas.

Tuo tarpu Jungtinės Tautos perspėjo, kad „bado slenkstis Gazoje bus peržengtas per ateinančias šešias savaites“, nebent atvyktų didžiulė pagalba ir gyventojai gautų maisto.

Pagalbos grupės teigia, kad ir taip katastrofiškas humanitarines sąlygas Gazoje dar labiau pablogintų Izraelio pažadas atakuoti „Hamas“ kovotojus, vis dar esančius Rafos mieste, piečiausiame Gazos Ruože.

Rafoje, esančioje prie sienos su Egiptu, glaudžiasi šimtai tūkstančių palestiniečių, kurie buvo perkelti dėl beveik septynis mėnesius trunkančio karo tarp Izraelio ir islamistų judėjimo. Ši teritorija nuolat bombarduojama.

„Laisvės flotilės“ laivai su pagalbos kroviniu Gazos ruožui buvo užblokuoti Turkijoje

„Laisvės flotilė“, kurios tikslas buvo pristatyti pagalbą Gazos ruože, šeštadienį Turkijoje buvo užblokuota, nes jai nebuvo leista naudotis dviem jos laivais. Organizatoriai dėl to kaltina Izraelio spaudimą.

Nevyriausybinių organizacijų ir kitų asociacijų koalicija teigė negalinti išplukdyti pagalbos krovinio po to, kai Vakarų Afrikos šalis Bisau Gvinėja atsiėmė savo vėliavas iš laivų.

„Deja, Bisau Gvinėja leido sau prisidėti prie Izraelio tyčia Gazoje sukelto bado, neteisėtos palestiniečių apgulties ir genocido“, – nurodė „Laisvės flotilės“ koalicija.

„Bisau Gvinėjos tarptautinis laivų registras (GBISR), atlikdamas akivaizdžiai politinį žingsnį, informavo „Laisvės flotilės“ koaliciją, kad atėmė Bisau Gvinėjos vėliavą iš dviejų flotilės laivų, iš kurių vienas yra mūsų krovininis laivas, jau pakrautas daugiau nei 5000 tonų gelbėjimo pagalbos“, – sakoma jų pranešime.

Grupė teigė, kad Bisau Gvinėjos valdžia pateikė keletą „ypač detalių“ prašymų pateikti informaciją, įskaitant laivų paskirties vietas, galimus papildomus įplaukimus į įvairius uostus, krovinio sąrašą ir numatomas atvykimo datas bei laiką.

„Hamas“ atstovų teigimu, grupuotė būtų linkusi sudėti ginklus, jei būtų įsteigta Palestinos valstybė

Ekrano nuotr.

Kai kurie „Hamas“ pareigūnai užsimena, kad smogikų grupuotė galėtų atsisakyti ginkluotos kovos prieš Izraelį, jei palestiniečiai galėtų gyventi nepriklausomoje valstybėje, įsteigtoje tose teritorijose, kurias Izraelis užgrobė per 1967 m. karą, pranešė naujienų agentūra CNN.

Tokia žinia leidžia manyti, kad „Hamas“ švelnina savo poziciją, kai jos išlikimas pakibo ant plauko, Izraeliui be atvangos talžant Gazos Ruožą, kurį iki karo valdė „Hamas“.

Stambule esantis „Hamas“ politinio biuro narys Basemas Naimas ketvirtadienį naujienų agentūrai CNN pasakė, kad grupuotė sutiktų nusiginkluoti, jei būtų įsteigta nepriklausoma Palestinos valstybė.

„Jei (būtų sukurta) nepriklausoma valstybė su sostine Jeruzale, išsaugant pabėgėliams teisę sugrįžti, „Al Qassam“ galėtų būti integruota į (būsimą) nacionalinę kariuomenę“, – pasakė jis, omenyje turėdamas grupuotės ginkluotąjį sparną.

„Hamas“ nuo seno atmetė dviejų valstybių sambūviui pagrįstą sprendimą, pagal kurį greta Izraelio būtų įkurta Palestinos valstybė, ir vietoje to ragino įsteigti Palestinos valstybę, kurios teritorija apimtų visą senąją Palestinos teritoriją, kurioje šiandien yra Izraelis, okupuotas Vakarų Krantas, okupuota Rytų Jeruzalė ir Gaza.

Palestinos nacionalinės iniciatyvos pirmininkas Mustafa Barghouti sakė negirdėjęs apie „Hamas“ siūlymą sudėti ginklus, tačiau, jei tai būtų tiesa, tai būtų reikšmingas žingsnis.

„Tai būtų reikšminga ta prasme, kad palestiniečiai priešinasi okupacijai, nes šiuo metu ji yra“, – naujienų agentūrai CNN sakė jis. „Jei okupacijos nebūtų, jai nereikėtų priešintis“, – paaiškino jis, omenyje turėdamas tai, kad Izraelio kariuomenė kontroliuoja 1967 m. užimtas teritorijas, kuriose gyvena milijonai palestiniečių.

Reklaminis triukas?

Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto vadovas Efraimas Inbaras pareiškė, kad reikalavimas leisti palestiniečių pabėgėliams sugrįžti į savo protėvių namus dabartinėje Izraelio teritorijoje yra pasmerktas žlugti, nes tai reikštų daugumoje žydų apgyvendintos „Izraelio valstybės sunaikinimą“.

„Hamas“ siūlymą jis pavadino reklaminiu triuku, skirtu Vakarų šalims.

„Jie mato, kad Vakarų pasaulis smarkiai palaiko (palestiniečius)... ir nori pasirodyti esantys geri vaikinai, Izraelį vaizduodami kaip blogietį, todėl Izraelis su tuo nesutiks“, – pasakė jis.

Jo teigimu, Jungtinės Valstijos ir Europos valstijos gali pasinaudoti šia žinia ir paprašyti Izraelio „suteikti jiems šansą“, tačiau Izraelis šio gesto greičiausiai „už gryną pinigą nepriims“.

Izraelio kariai Vakarų Kranto kontrolės poste nukovė du ginkluotus palestiniečius

Du ginkluoti palestiniečiai buvo nušauti per išpuolį prieš Izraelio karinį kontrolės postą šiaurinėje Vakarų Kranto dalyje.

Kaip pranešė Izraelio kariuomenė, keli palestiniečiai naktį į šeštadienį paleido ugnį į kariškius Salemo kontrolės poste prie Dženino.

Du užpuolikai buvo nukauti, paimti du automatiniai ginklai, sakė kariuomenės atstovai. Izraelio kariškiai nenukentėjo.

„Islamo džihado“ grupuotė patvirtino, kad jos nariai iš Dženino atakavo kontrolės postą ir žuvo.

Oficiali Palestinos naujienų agentūra „Wafa“ pranešė, kad dar du užpuolikai buvo sužeisti.

Per dvejus pastaruosius metus padaugėjo palestiniečių išpuolių okupuotame Vakarų Krante. Prasidėjus Gazos karui po spalio 7 d. islamistinio „Hamas“ judėjimo surengtų žudynių Izraelyje, saugumo padėtis dar labiau pablogėjo.

Vakarų Kranto sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo spalio 7 d. mažiausiai 468 palestiniečiai žuvo per Izraelio karines operacijas, susirėmimus arba per jų pačių išpuolius.

Tuo pat metu padaugėjo Izraelio naujakurių smurto prieš palestiniečius atvejų.

Hučiai apšaudė du laivus Raudonojoje jūroje, vienas iš jų apgadintas

Jemeno hučiai apšaudė du laivus Raudonojoje jūroje, vienas iš jų buvo apgadintas.

Tai šeštadienį socialiniame tinkle X pranešė JAV centrinė karinė vadovybė (CENTCOM).

Pasak Amerikos kariškių, „Irano remiami teroristai hučiai paleido tris priešlaivines raketas į Raudonąja jūra  plaukiančius laivus „MV Maisha“ ir „MV Andromeda Star“.

„MV Andromeda Star“ pranešė apie nedidelę žalą, tačiau tęsia savo kelionę. Informacijos apie nukentėjusius žmones negauta.

Hučių atstovas Yahya Sarea pareiškė, kad užpultas laivas plaukioja su Panamos vėliava ir priklauso britams. Tačiau kompanijų „Ambrey“ ir LSEG duomenys rodo, kad jis neseniai buvo parduotas.

Šiuo metu laivas priklauso Seišeliuose įregistruotam subjektui ir dalyvauja prekyboje su Rusija. Jis plaukė iš Primorsko (Rusija) į Vadinaro uostą Indijoje.

Irano remiami sukilėliai hučiai nuo lapkričio mėnesio atakuoja komercinius laivus Raudonojoje jūroje, Bab el Mandebo sąsiauryje ir Adeno įlankoje, taip rodydami savo paramą palestiniečiams kare prieš Izraelį Gazos Ruože.

Hučių išpuoliai verčia gabenti krovinius ilgesniu ir brangesniu maršrutu aplink Afriką. Sukilėliai teigia, kad jų taikinys yra laivai, susiję su Izraeliu, JAV ir Didžiąja Britanija.

Penktadienį Raudonąją jūrą paliko amerikiečių lėktuvnešis „USS Dwight D. Eisenhower“, dalyvavęs komercinio jūrų transporto apsaugos misijoje.

JT vertinimu, Gazą nuo metalo nuolaužų išvalyti prireiks 14 metų

Jungtinių Tautų vertinimu, 100 sunkvežimių prireiktų 14 metų, kad iš smarkiai apgriauto Gazos Ruožo būtų išvežtos visos metalo nuolaužos, kurių viename kvadratiniame metre yra 300 kilogramų.

Ir šis darbas greičiausiai nebus atliekamas greitai, mat teritorijoje yra nesprogusių sprogmenų, penktadienį Ženevoje paaiškino JT kovos su minomis tarnybos atstovas Pehras Lodhammaras.

P. Lodhammaro teigimu, negalima tiksliai nustatyti, kiek žemėje guli smūgio metu nesprogusių šaudmenų.

Paprastai po šūvio nesprogsta ir yra paliekama 10 proc. amunicijos.

Benjaminas Netanyahu liepė kariuomenei parengti Irano taikinių sąrašą

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paprašė kariuomenės parengti taikinių, į kuriuos būtų galima smogti Iranui, atsakant į raketų ataką, sąrašą, pranešė "The Washington Post".

Su diskusijomis susipažinęs pareigūnas leidiniui sakė, kad Izraelis svarsto atsaką, kuris "pasiųstų signalą" Iranui, bet nesukeltų aukų. Izraelio karinis ir politinis ministrų kabinetas svarsto du variantus: galimą smūgį Teherano objektams arba kibernetinę ataką.

"Visi sutinka, kad Izraelis turi atsakyti. Kaip atsakyti, kada atsakyti - štai koks klausimas", - sakė šaltinis.

Tel Avivo universiteto Politikos mokslų mokyklos ir Niujorko miesto universiteto profesorius Udi Sommeris (Udi Sommer) mano, kad santūrus Izraelio atsakas į Irano agresiją pelnytų šaliai taškų pasaulio arenoje ir padėtų pataisyti santykius su kaimyninėmis arabų valstybėmis.

"Nors dabar sunkūs laikai, tai didžiulė galimybė. Kartais gyvenime gauni antrą šansą, ir Izraelis jį ką tik gavo", - sakė profesorius, pridurdamas, kad šalis turi "retą progą" suburti prieš Iraną nukreiptą koaliciją.

Buvęs kariuomenės generalinio štabo viršininko pavaduotojas Yairas Golanas (Jairas Golanas) sakė, kad Izraelis turi veikti išmintingai ir sutelkti sąjungininkus kovai su Iranu.

"Izraelis su Iranu kariauja su įvairiu intensyvumu jau daugelį metų. Jis nesibaigs nei rytoj, nei poryt. Ir nesibaigs, jei Izraelis atsakys dabar. Iranas eskalavo karą", - užbaigė jis.

Dieną prieš tai JAV prezidentas Joe Bidenas pokalbyje su B. Netanyahu pareiškė, kad Vašingtonas nedalyvaus puolamosiose operacijose prieš Iraną.

Savo ruožtu aukšti prezidento administracijos ir JAV gynybos ministerijos pareigūnai pažymėjo Vašingtono susirūpinimą, kad Izraelis gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Iraną nepagalvojęs apie galimas pasekmes.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija taip pat paragino Izraelio vadovybę susilaikyti nuo atsakomųjų smūgių Iranui, nes tai gali sukelti didelio masto karą Artimuosiuose Rytuose.

Balandžio 14 d. naktį Iranas ir jo kontroliuojamos grupuotės surengė plataus masto kruizinių raketų ir kamikadzių dronų smūgių seriją į Izraelio teritoriją. Izraelio gynybos pajėgų (IDF) duomenimis, iš viso buvo paleista apie 350 dronų ir raketų, iš kurių 99 % buvo numušta. Ši ataka buvo atsakas į Izraelio smūgį Irano konsulatui Damaske (Sirija).

JAV Prezidentas Joe Bidenas ir G7 šalių vadovai pasmerkė Irano veiksmus ir dar kartą patvirtino paramą Izraeliui.

Taip pat buvo planuota, kad po incidento J. Bidenas kreipsis į Amerikos žmones, tačiau "Politico" sužinojo, kad Baltieji rūmai nusprendė atsisakyti šio sumanymo, siekdami "nepakelti temperatūros" ir dar labiau neaštrinti situacijos.

Pasak leidinio gerai informuotų šaltinių, šiuo metu Amerikos prezidentas daugiausia dėmesio skiria diplomatinio konflikto sprendimo būdo paieškoms ir siekia atgrasyti Izraelį nuo plačių atsakomųjų priemonių, kartu sulaikydamas Iraną.

The Telegraph: Užpuolęs Izraelį Teheranas parodė savo bejėgiškumą

Ekrano nuotr.

Kad įgyvendintų savo planus, Iranui vis dar trūksta karinės galios, teigia Vakarų kariniai ekspertai, išsamiai išnagrinėję Teherano išpuolį prieš Izraelį.

Vidutiniškai tik vienas kamikadzių dronas ir viena raketa pasiekė taikinį, rašo "The Telegraph".

Tuo pat metu dauguma priešo oro taikinių buvo numušti dar nepriartėjus prie Izraelio sienos. Ekspertai teigia, kad pirmasis Teherano bandymas konfrontuoti su Jeruzale baigėsi pralaimėjimu.

Dronai kamikadzės parodė savo neveiksmingumą, nes Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistemai nebuvo sunku su jais susidoroti.

Taip pat verta paminėti, kad atakos dieną Izraelis nebuvo vienas: JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Jordanijos kariškiai sugebėjo padėti sunaikindami daugybę oro taikinių.

Irano aukščiausiajam lyderiui Ali Khamenei taip ir nepavyko įgyvendinti savo grasinimų Izraeliui. Šeštadienio ataka prieš Izraelį parodė pasauliui, kokia iš tikrųjų yra Teherano "karo mašina".

Iki šiol Teheranas vengė tiesioginės konfrontacijos su Jeruzale slėpdamasis už teroristų.

Dabar Vakarai puikiai supranta, kas yra Iranas, grasinantis neislamiškoms valstybėms.

Balandžio 14-osios naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 oro taikinių prieš Izraelį. Izraelis ir sąjungininkai numušė 99 % jų.

 Organizatorių nuotr.

VE.lt, euronews.com, ELTA, BNS inf.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder