Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: „Efektyvios alkoholio kontrolės politikos rezultatas – ilgesnė gyvenimo trukmė beveik 6 metais“
Seime vykusioje diskusijoje „Alkoholio kontrolės politikos poveikis Lietuvai: Baltijos alkoholio kontrolės politikos projekto įžvalgos (2020–2025 m.)“ pristatytos pagrindinės mokslinio projekto tyrimo išvados ir esminės įgytos pamokos.
Tai penkerius metus trukęs tyrimas, vertinęs politikos priemonių poveikį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą Lietuvoje įvertinęs kaip visuomenės sveikatos sėkmės modelį.
Mokslinį projektą finansavo Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (NIAAA), pagrindiniais tyrėjais buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto, taip pat Kanados ir kitų šalių mokslininkai. Projekto tikslas – įvertinti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos poveikį Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirtingumui.
Diskusijos pranešimų metu buvo girdimos skambios antraštės, kurios byloja, kad Lietuvoje vykdyta alkoholio kontrolės politika ir jos rezultatai neliko nepastebėti:
„Nuo alkoholio sukeliamos naštos iki efektyvios alkoholio politikos: Lietuvos sėkmės istorijos formulė“
„Europa galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių, o ypač iš Lietuvos“
„Alkoholis ES: kodėl svarbu mokytis iš Lietuvos“
Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje įgyvendinus eilę svarbių alkoholio kontrolės priemonių, „geriausių pirkinių“ (angl. „best buys“) politiką, buvo stebimi neabejotinai teigiami pokyčiai visuomenės sveikatos rodiklių gerėjime.
Ypač svarbios politikos priemonės įgyvendintos ir išlaikytos 2008–2009 m. ir 2017–2018 m.
- 2008 m. uždrausta alkoholio reklama televizijoje/radijuje dienos metu, padidinti akcizo mokesčiai – sumažino įperkamumą.
- 2009 m. įsigaliojo draudimas parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui nuo 22 val. iki 8 val.
- 2017 m.reikšmingas alkoholio akcizo pakėlimas, kuris padidino valstybės biudžeto pajamas iš akcizų 67 mln. eurų, kai tuo tarpu alkoholio vartojimas tais metais sumažėjo beveik 1 litru absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
- 2018 m. sutrumpintos pardavimo valandos išsinešimui, įsigaliojo draudimas parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui nuo 20 val. iki 8 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio, sekmadieniais leidžiamas išsinešimas 10–15 val. Visiškas alkoholio reklamos draudimas (televizija, radijas, internetas), taip pat legalaus alkoholio įsigijimo amžius padidintas nuo 18 m. iki 20 m.
- 2020 m. pirmieji apribojimai susiję su COVID-19 pandemija. Karantino metu bendras alkoholio vartojimas sumažėjo, tačiau didelį alkoholio kiekį vartojantys asmenys išgėrė daugiau, o tai lėmė mirčių, susijusių su alkoholiu, skaičiaus padidėjimą. Nors eismo įvykių ir sužeidimų sumažėjo, tačiau alkoholio sukeltų įvykių santykinė dalis padidėjo. Šie neigiami padariniai pabrėžia veiksmingų alkoholio kontrolės politikos priemonių poreikį ekstremalių situacijų, tokių kaip pandemijos, metu.
Išskirtinė Lietuvos problema yra žema vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, prie šios problemos sprendimo taip pat prisidėjo mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas.
Nuo 2007 m. (70,8 m.) iki 2019 m. (76,4 m.) – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje paaugo 5,6 metų, dar daugiau tarp vyrų – 6,9 metais. 2023 m. bendra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 77,4 metus, tačiau išlieka didelis skirtumas tarp vyrų (72,9 m.) ir moterų (81,7 m.), siekiantis 8,9 metus.
Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje mirtingumas dėl visų priežasčių sumažėjo 22 proc. Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo periodais (2008–2009 ir 2014–2018 m.) mirtingumas dėl bet kokios priežasties mažėjo 3,2 proc. daugiau nei kitais periodais.
Reikšmingas akcizo pakėlimas 2017 m. susijęs su sumažėjusiu mirtingumu ir per metus dėl to galėjo būti išvengta 4,8 proc. arba 1452 mirčių.
Per aptariamus metus legalių alkoholinių gėrimų suvartojimo pokytis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, litrais absoliutaus (100 proc.) alkoholio: 2007 m. – 13,9 l, tuo tarpu 2023 m. – 11 l.
Pagrindiniai diskusijos pranešėjai ir tyrimą atlikę mokslininkai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Mindaugas Štelemėkas, Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslininkas, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros leidinių serijos apie vėžio prevenciją „Alkoholio politika“ 20B tomo darbo grupės pirmininkas prof. dr. Jurgenas Rėmas (Jürgen Rehm), PSO Europos regiono biuro ekspertė alkoholio klausimais dr. Marija Noifeld (Maria Neufeld), ilgai diskutavo su politikais, mokslininkais ir institucijų atstovais.
Visi pritariamai sutiko, kad alkoholio kontrolės politika yra veiksminga tuomet, kai ji yra tinkamai įgyvendinama, todėl būtinos kompleksinės alkoholio kontrolės politikos priemonės bei nuolatinė jos vykdymo stebėsena.
Taip pat liko ir atvirų klausimų dėl kurių Lietuva dar turės apsispręsti: alkoholio ženklinimas, nealkoholinių vyno, sidro, alaus, kitų nealkoholinių alaus kokteilių prieinamumo nepilnamečiams asmenims ribojimo klausimas ir kt.
Pagrindinės vykdyto projekto išvados:
- Akcizo mokesčių didinimas ir prieinamumo apribojimai efektyviai sumažino alkoholio vartojimą ir bendrą mirtingumą šalyse, kuriose jie buvo įgyvendinti, tai lėmė gyvenimo trukmės ilgėjimą. Mokesčių didinimas iki tokio lygio, kuris mažina alkoholio įperkamumą, gali duoti reikšmingą investicijų grąžą – mažindama mirtingumą ir sergamumą bei didindama mokestines pajamas.
- „Geriausių pirkinių politika“ (mokesčių didinimas, prieinamumo apribojimai, reklamos draudimai) turėjo reikšmingos įtakos jaunimo alkoholio vartojimui. Prekybos draudimas yra labiau ilgalaikė priemonė, tačiau ji pasirodė naudinga mažinant jaunų žmonių apsinuodijimo dažnį. Prieinamumo apribojimai yra ypač svarbūs gerinant gėrimo įpročius. Įrodyta, kad visos šios priemonės turi įtakos paaugliams!
- Alkoholio kontrolės politika gali padėti mažinant mirtingumo nelygybę tarp skirtingų socialinių ir ekonominių grupių.
- Neveiklumas ar alkoholio kontrolės politikos silpninimas lems didesnę ligų naštą, didesnį mirtingumą ir trumpesnę gyvenimo trukmę.
„Lietuva įrodė, kad vykdoma alkoholio kontrolės politika mažina mirtingumą ir sveikatos problemas. Lietuva savo pavyzdžiu taip pat įrodė, kad pritaikytos alkoholio kontrolės priemonės yra veiksmingos.
Tai ne tik skaičiai ir statistika, bet ir realios žmonių gyvybės. Mažesnis alkoholio prieinamumas reiškia mažiau priklausomybių, mažiau ligų ir daugiau gyvenimo metų.
Atlaisvindami prekybos ribojimus sekmadieniais, atsisakydami galiojančio draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse, rizikuojame sugrįžti į praeitį, kai alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo viena didžiausių sveikatos problemų.
Dabar svarbiausia – neatsitraukti ir įgyvendinti alkoholio kontrolės priemones, kurios yra naudingos ir visuomenės sveikatai, ir šalies ekonomikai“, – apibendrindamas diskusiją sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Visą diskusijos transliaciją galite rasti čia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą