Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, palyginti su skausmą kenčiančiais žmonėmis, mažiau geba įsijausti į roboto veido išraiškas. Robotai ir dirbtinio intelekto agentai gali imituoti skausmą kenčiančius žmones, bet neturi subjektyvios skausmo patirties.
Naudodami elektrofiziologiją ir funkcinį smegenų vaizdavimą, mokslininkai nustatė, kad žmonės labiau įsijautė į žmonių kančias, palyginti su į žmones panašiais robotais. Tai atitinka ankstesnius smegenų vaizdavimo tyrimus, rodančius, kad žmonės labiau jaučia empatiją žmonėms nei robotams.
Tačiau žmonės demonstruoja empatiją robotams ir dirbtinio intelekto veikiamiems agentams, nors tai gali būti ne toks pat inensyvumas kaip kitiems žmonėms. Žmonės nesiryžta pakenkti robotams ir yra linkę padėti robotams.
Tačiau buvo žinoma, kad žmonės kenkia ir robotams. Vienas iš pavyzdžių yra autostopu važiuojančio roboto „hitchBOT“ „mirtis“, kuris sėkmingai perėjo Kanadą, Vokietiją ir Nyderlandus, padedamas nepažįstamų žmonių, tačiau buvo sunaikintas, kai bandė autostopu perskristi per Jungtines Valstijas.
Kiti tyrimai parodė, kad vaikai gali tyčiotis ar piktnaudžiauti robotais iš smalsumo. Kenkimas robotams ar patyčios vis dar suvokiama kaip neteisinga veikla, nors žmonės nelabai į tai kreipia dėmesio. Agresyvumas dirbtinio intelekto atžvilgiu yra nukreiptas ne tik į robotus – žmonės gali pykti ir agresyviai elgtis su klientų aptarnavimo AI pokalbių robotais.
Veiksniai, didinantys mūsų empatiją dirbtinio intelekto atžvilgiu
Mūsų empatijos lygis priklauso nuo emocinės situacijos ir nuo to, kaip sukurti dirbtinio intelekto agentai. Mūsų empatija dirbtinio intelekto atžvilgiu turi įtakos tai, ar manome, kad AI yra patikimas ir patikimas. Yra keletas veiksnių, galinčių sustiprinti mūsų empatiją dirbtiniam intelektui.
Žmogaus panašumas. Žmogaus panašumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, kaip žmonės įsijaučia į robotus ir AI. Kuo panašesni į žmones, tuo labiau tikėtina, kad žmonės juos užjaus – iki tam tikro taško. Neįtikėtino Mori slėnio teorija teigia, kad žmonės labiau linkę į žmones panašius dalykus, tačiau kai robotai atrodo beveik identiški žmonėms, tai gali sukelti baimę ir nerimą. Taigi dirbtinio intelekto agentas ar robotas, kuris atrodo per daug panašus į žmogų, gali būti suvokiamas kaip mažiau patikimas ir empatiškas.
Emocinė išraiška ir atspindys. Žmogaus emocijų, tokių kaip baimė ir susirūpinimas dėl atminties praradimo, išreiškimas gali sukelti daugiau empatijos. Žmonės geriau reaguoja į robotus ir dirbtinio intelekto agentus, kurie pasižymi empatinėmis galimybėmis, pvz., rūpestingus robotus arba terapinius pokalbių robotus.
Žmogaus emocijų ir socialinio reagavimo suvokimas. AI agentai, galintys suvokti žmogaus emocijas ir atitinkamai pakoreguoti savo socialinį elgesį, sustiprina empatiją. Reaguojantis dirbtinis intelektas, kuris pripažįsta žmogaus emocijas, sukuria pasitikėjimą ir ryšį.
Teigiamos metaforos. Metaforos daro didelę įtaką tam, kaip žmonės suvokia AI agentus ir įtakoja jų empatijos lygį. Tokie terminai kaip „asistentas“, „terapeutas“, „generalinis direktorius“, „palydovas“, „draugas“ turi skirtingą šilumą ir kompetenciją. Tai daro įtaką vartotojų lūkesčiams ir patirčiai.
Įsikūnijimas. Įkūnytas dirbtinis intelektas sujungia AI ir robotiką, leisdamas išreikšti emocijas per toną, kūno kalbą ir judesius.
Bendradarbiavimas. Dirbtinio intelekto agentai, kurie suvokiami kaip bendradarbiaujantys, o ne konfrontuojantys, linkę stiprinti ryšį ir sumažinti nerimą.
Vaidmenų ir funkcionalumo skaidrumas. Aiškūs AI agentų vaidmenys ir funkcijos padidina priėmimą. Skaidrumas yra labai svarbus kuriant pasitikėjimą, nors per didelis techninis žargonas arba informacijos perteklius gali duoti priešingų rezultatų. Jei dirbtinis intelektas bus suvokiamas kaip konkurencija arba potencialiai išstumiantis žmones, jis greičiausiai sukels nerimą ir bus vertinamas kaip grėsmė.
Žmonių vykdoma priežiūra ir reguliavimas. AI agentai, turintys visišką savarankiškumą, gali sukelti baimę ir nerimą. Žmogaus priežiūra ir reguliavimas, ypač atliekant didelės rizikos užduotis, tokias kaip medicininių ar karinių sprendimų priėmimas, nuramina ir palengvina empatiją.
Empatija dirbtinio intelekto atžvilgiu yra būtina norint sukurti pasitikėjimą ir veiksmingai bendradarbiauti su AI agentais. Šie empatiško dizaino veiksniai stiprina mūsų empatiją dirbtinio intelekto agentams ir ugdo įsitikinimus, kad AI gali būti patikimas ir patikimas.
Parengta pagal: www.psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą