Ieškantiems atsakymų gamtoje - paskaita apie vaistažoles

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Žemyna Kavaliauskienė pasakojo, kad muziejus jau dešimt metų bendradarbiauja su etnografu H. Lotužiu ir kartu rengia bendras parodas ir paskaitas. 

Tačiau Žolinei skirta paskaita muziejuje organizuojama pirmą kartą, nes įprastai apie žoles ir jų naudą buvo kalbama Joninių laiku.

"Ne tik katalikai, bet ir liuteronai vertina Žolinę, todėl šiame krašte teigiamai atsižvelgdavo į gyvąją vaistažolių rinkimo tradiciją. 

Buvo žinoma, kad tas laikas, kuris sutapdavo su katalikų Žoline, yra tinkamiausias vaistažolių žiedų ir lapų rinkimui. Po Žolinės rinkdavo jų šaknis.

Žolininkystės populiarumui įtaką padarė gydytojo nebuvimas. Bet net ir atsiradus tradicinei medicinai vis tiek žmonės nenustojo kreiptis į žolininkus, nes ne viską vaistais galima išgydyti. 

Todėl ir šiandien aktualu pažinti žoles, o ypač tas, kurios auga Klaipėdos krašte. 

Žoliavimas, gydymas vaistiniais augalais neprarado aktualumo ir šiandien: žmonės vis dar ieško atsakymų gamtoje", - teigė A. Ž. Kavaliauskienė.

Etnografijos skyriaus vedėja sakė, kad šišioniškis, liaudies medicinos žinovas, Dovilų etninės kultūros centro etnografas Helmutas Lotužis žinias apie Mažosios Lietuvos augalus perėmė iš savo omamos Karolinos Urtės Dotaitės, kuri buvo plačiai Kisinių apylinkėse žinoma liaudies medicinos žinovė, padėjusi kiekvienam, kuriam reikėjo pagalbos.

H. Lotužis ryte prieš paskaitą surinks Klaipėdos apylinkėse augančias vaistažoles, kad suspėtų jas šviežiai užplikyti paskaitos klausytojams. 

Paskaitos metu lektorius pasakos apie Klaipėdos krašte nuo seno ypač vertinamas bei renkamas vaistažoles, apie tinkamiausią jų rinkimo laiką bei supažindins su šišioniškių tarmine leksika, tradicijomis, prietarais. 

Kiekvienas gaus vertingų patarimų, kas turi sudaryti būtiną vaistažolių vaistinėlę, kad visa šeima išliktų sveika ištisus metus.