Forume dalyvavę Klaipėdos universiteto, Vilniaus kolegijos ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovai pristatė studijas ir kitas galimybes mokytis lietuvių kalbos.
Klaipėdos universiteto (KU) vizitas į Sakartvelą organizuotas kaip projekto „Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) veiklos prioritetai 2024“ dalis, kurio iniciatorius ir vykdytojas yra KU drauge su partneriu Prof. Vido Kavaliausko lietuvių kalbos ir kultūros centru Sakartvele.
KU atstovavo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys bei Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė, kuri yra šio projekto vadovė. Dr. K. Blockytė-Naujokė pasakojo, jog forumo Sakartvele organizavimas ir yra pagrindinė projekto veikla.
Kokį įspūdį parsivežėte iš forumo?
Žinote, šiuo metu Sakartvelas yra atsidūręs pasirinkimo kryžkelėje. Tiesa, dauguma žmonių jau pasirinko.
Tokią reikšmingą akimirką Tbilisyje vykęs Lietuvos ir Sakartvelo kultūrų forumas išryškino turtingą ir įvairialypį abiejų tautų kultūrinį audinį bei unikalią bendrą istoriją, todėl grįžome kupini šiltų, tikrų, dviejų tautų draugyste persmelktų emocijų.
Kokius pranešimus skaitė KU dėstytojai?
Forumo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai dalyvavo diskusijoje „Kokias galimybes atveria lietuvių kalba?".
Buvo pristatomos galimybės mokytis lietuvių kalbos, taip pat dalinamasi gerąja patirtimi tų, kurie dalyvavo studijose ar jau dirba Lietuvoje. Studentai labai domėjosi įvairiomis galimybėmis, klausinėjo apie stipendijas ir pan.
Forumo metu buvo paliestos šios kultūros sritys: režisūra, kinas, teatras, poezija ir lietuvių kalba. Kaip jos koreliavo tarpusavyje ir kas jas jungia?
Pagrindinis šio forumo tikslas - apčiuopti ir įvardyti abi tautas siejančias kultūrines gijas, megzti tolesnius kultūrinius ryšius, taip pat buvo siekiama atkreipti dėmesį į kalbos, kaip esminio kultūrinio tapatumo elemento ir priemonės, padedančios geriau suprasti ir bendrauti, svarbą.
Viso forumo metu buvo surengta vienuolika renginių, analizuojančių abiejų tautų kultūrų sąsajas teatre, fotografijoje, kine, literatūroje.
Tarp jų - Antano Vienuolio legendos „Užkeiktieji vienuoliai“, sukurtos kartvelų liaudies motyvais, skaitymas Kazbeko papėdėje.
Šis literatūros ir gamtos suartėjimas ramiame Kazbegio kraštovaizdyje tarsi buvo ne tik duoklė literatūriniam paveldui, bet ir simbolinis gilių Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinių ryšių bei bendrų vertybių atspindys.
Taip pat vyko renginiai, skirti teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui atminti, aktoriaus Vlado Bagdono aktorinio meistriškumo pamoka, filmų peržiūros, pranešimai aktualiomis temomis, Lietuvių literatūros fondo Sakartvelo nacionalinėje parlamentinėje bibliotekoje atidarymas.
Svarbu paminėti ir tai, jog forumas neapsiribojo tik pagrindiniais renginiais, bet vyko ir įvairūs specialiai studentams skirti edukaciniai užsiėmimai.
Išskirtinė edukacija buvo 2023 metais į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktų „Sodų“ rišimas.
Forume taip pat vyko Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro ir Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto studentų muzikiniai mainai.
Šių mainų metu studentai mokėsi ir atliko vieni kitų tradicinę muziką, taip skatinant abipusį pažinimą per tradicijas, kalbą ir kultūrą.
Kodėl iš Lietuvos spektaklių ir filmų kūrėjų buvo pasirinkti būtent Eimunto Nekrošiaus darbai?
Forumo metu vyko renginiai, skirti teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui atminti.
Šota Rustavelio kino ir teatro universitete parodyti spektaklių „Pirosmani, Pirosmani“ bei „Makbetas“ vaizdo įrašai, taip pat teatrologo Audronio Liugos sukurti trys dokumentiniai filmai - „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“, „Nutolinti horizontą“ ir „Tėvo kėdė“.
Ar forumo metu užsimezgė nauji bendradarbiavimo ryšiai?
Taip, žinoma! Forumą organizavo ir prie jo prisidėjo daug kultūrinių organizacijų, taip pat aukštųjų mokyklų iš abiejų šalių: Prof. Vido Kavaliausko lietuvių kalbos ir kultūros centras Sakartvele, Lietuvos Respublikos ambasada Sakartvele, Lietuvos ir Sakartvelo draugystės ambasada, Klaipėdos universitetas, Vilniaus kolegija, Lietuvos kultūros institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Šota Rustavelio kino ir teatro universitetas Tbilisyje ir kt.
Su kai kuriais kolegomis jau buvome pažįstami, tačiau užmezgėme ir naujų pažinčių iš šių institucijų ir jau turime bendrų planų kitiems projektams.
Kokį ryškiausią įspūdį iš kultūrinės kelionės parsivežėte?
Labiausiai sužavėjo Prof. Vido Kavaliausko lietuvių kalbos ir kultūros centro studentų nuoširdus domėjimasis Lietuva, jos kultūra, kalba, istorija.
Kaip gražiai jie dainavo lietuviškas dainas, skaitė A. Vienuolio tekstus. Šis projektas buvo skirtas skatinti dviejų šalių kultūrinius ir edukacinius ryšius, prisidėti prie studentų kartvelų motyvacijos mokytis lietuvių kalbos ir domėtis Lietuva stiprinimo.
Manau, kad tikslas buvo pasiektas - forumo metu užsimezgė graži draugystė, smalsumas mokytis ir pažinti, todėl net neabejoju, jog ir toliau bus stengiamasi įtraukti jaunimą ir ugdyti būsimus Lietuvos ir Sakartvelo kultūrų ambasadorius.
Ar KU yra studentų iš Sakartvelo, besimokančių lietuvių kalbos?
Studentai iš Sakartvelo dalyvauja Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros / žiemos akademijoje bei laipsnio studijose. Šias studijas remia Švietimo mainų paramos fondas.
Nuo 2014 m. sakartveliečių ėmė daugėti - lietuvių kalbos kursuose jau dalyvavo per 50 studentų. Per lietuvių kalbos kursus pažinę Klaipėdos universitetą, dalines ar magistrantūros studijas iki šiol pasirinko 8 studentai iš Sakartvelo.
Galime pasidžiaugti ir tuo, kad lietuvių kalbos studijos padeda sukurti šeimas! Praėjusią vasarą viena kartvelų pora, kuri atvyko pas mus į Lietuvių kalbos ir kultūros kursus, susižadėjo ant Baltijos jūros kranto!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą