Piliavietės lobynas - viduramžių šiukšlinėje

Jo proga verta prisiminti pačius įspūdingiausius, didžiausius iki šiol vykdytus Memelburgo piliavietės archeologinius kasinėjimus su įdomiausiais, paslaptingiausiais XIII-XV a. menančiais radiniais.

Lygiai prieš 10 metų, 2014-aisiais, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėjų komanda (vadovas - dr. Gintautas Zabiela) darbavosi 1920-1922 m. sunaikintos pilies rytinės kurtinos (žemių pylimo) vietoje, kurioje aptiktas viduramžiais egzistavęs gynybinis griovys.

Stebino net 6 metrų storio (kasinėjimai vyko 2,5 m žemiau jūros lygio) kultūrinis sluoksnis su neįtikėtinai gerai išlikusiais radiniais - jų surinkta per 35 tūkst. Viso ištirtas 1 110 kv. metrų plotas. Dabar šioje vietoje - atkurta kurtina su po ja esančia konferencijų sale.

Bene labiausiai tyrėjus nustebino kadaise vandens pripildytos fosos vietoje rastas 4 cm ir ilgesnių žvejybinių kabliukų kiekis: jų surinkta per 800, ir tai yra viena didžiausių viduramžių žvejybinių kabliukų kolekcijų Europoje. Taip pat aptikta 460 akmeninių ir molinių tinklo pasvarų.

„Tiesiog stulbinamas kiekis metalo! Apie 13 tūkst. vinių, 500 metalinių apkalų, skirtų laivams tvirtinti, per 50 spynų ir durų raktų. Akivaizdu, kad į pilį laivais keliavo daug įvairiausių daiktų iš Ordino centrų, ir labai daug metalinių daiktų buvo tiesiog išmesta į gynybinį griovį. O geležis juk viduramžiais buvo brangi. Tad geležinių, alavinių, švininių, bronzinių ir kitokio metalo daiktų gausa įrodo, kad piliai negailėta investicijų“, - pasakojo dr. G. Zabiela.

Paradoksalu, tačiau tokios radinių gausos bei įvairovės piliavietėje nerastume, jei Memelburge būtų rezidavusi Ordino viršūnėlė, kilmingieji. Virė gana paprastas gyvenimas: pilėnai nesistengė gyventi itin švariai, jie mėtė šiukšles, nereikalingus, sulūžusius daiktus tiesiog į gynybinį griovį.

Tačiau pajūrio prekės ženklu laikomo gintaro dirbinių piliavietėje rasta itin mažai: vos 8 karoliai ir mažuliukas (1 cm briaunomis) XV a. pr. datuotas lošimų kauliukas.

Žaidimus pilėnai mėgo: aptikta XIV-XV a. kaulinio kėglių muštuko dalių. Buvo naudojami galvijų pirštakauliai: juos sustatydavo eilute, į kurią mesdavo pro išgręžtą skylę švinu pripildytą tokį patį kaulą, kuriuo stengdavosi numušti kuo daugiau „kėglių“.

Išsiskyrė radinių kraitis karybos elementais: aptiktas (labai retas radinys) kniedytos riterio žiedmarškės fragmentas, apie 200 XIII-XV a. įtveriamųjų ir įmovinių arbaleto strėlių antgalių, keliolika pentinių kirvių ašmenų, ietigaliai, dviašmenis ir vienašmenis kalavijai, dvirankis ilgakotis ginklas alebarda. Rasta per 200 įvairių peilių ir jų fragmentų.

Kariavo ir puošėsi: rasta apie 100 įvairiausių papuošalų. Minėtini medalionai (su dobilo motyvu, žvėries atvaizdu ir kt.), žiedai su stiklo akutėmis ir žmonių veidais. Rasta ir kuršiškų artefaktų: segių, apyrankių.

Įdomios piligriminės švino ir alavo lydinio segės iš Vakarų Europos (Klaipėdoje rastos turi analogų Nyderlanduose). Viena jų - su Vergilijaus sentencija „Amor vincit omnia“ (Meilė nugali viską), kita - su skydo formos, senų Livonijos ordino riterių giminių herbais. Puošni segė su trikampiais skydeliais ir gėlytėmis.

Rasta ir įvairių laikotarpių (XIV-XVI a.) monetų (45 vnt.), iš kurių išsiskyrė kažkokiu mistiniu būdu vandenyje, gynybiniame griovyje atsidūręs, kaip juokavo archeologai, kažkieno savaitės uždarbis. Tai buvę dešimt XIV a. kryžiuočių brakteatų (sidabrinių, skardinių monetų), gulėjusių vienoje krūvelėje.

Galima paminėti ir kitus įdomesnius radinius: tai - muzikos instrumentai dambreliai, kaulinis diskas su mistiškais ženklais, žalvariniai stiliai (jais rašė ant vašku padengtų lentučių), skutimosi geležtės, varpeliai, žvangučiai, iš kaulo pagamintos pačiūžos ir kt.

Didžioji dalis 2014 m. kasinėjimų metu aptiktų radinių eksponuojama Klaipėdoje, Pilies muziejaus archeologinėje ekspozicijoje „Kurtina“, 2021 m. įkurtoje po žemių pylimu.