Vakarų Lietuvos dainų šventės meno vadovas ir direktorius doc. Algirdas Šumskis sakė, kad šių metų Klaipėdoje rengiama Vakarų Lietuvos dainų šventė skiriama Lietuvos dainų šventės šimtmečiui.
Dainų šventė Klaipėdoje pagal dalyvių skaičių yra antra po Vilniaus - Lietuvos dainų šventės. Joje dalyvaus per 270 kolektyvų: vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai, vokaliniai ansambliai, tautinių instrumentų orkestrai ir ansambliai, tradicinių kanklių ansambliai, skudučių ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos ir šokių kolektyvai.
„Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė - tai tradicija, kuri šiame krašte bene didžiausia ir skaitlingiausia, menanti turtingą ir prasmingą Lietuvos dainų švenčių vyksmą, aprėpianti Mažosios Lietuvos dainų švenčių patirtį, o ir didelį Klaipėdos krašto indėlį į bendrą Lietuvos kultūros ir ypač dainų švenčių istorijos aruodą.
2024 metai pažymėti tuo, kad jau šimtmetį gyvuoja Lietuvos dainų švenčių vyksmas. Ir šio vyksmo dalis yra Vakarų Lietuvos dainų šventė Klaipėdoje“, - pasakojo A. Šumskis.
Šventės programa
A. Šumskis sakė, kad dainų šventės renginiai prasidės išvakarėse: birželio 8 dieną Vasaros koncertų estradoje repetuos šokių kolektyvai, o Teatro aikštėje bus surengtas dainų šventės dalyvių koncertas.
„Birželio 9 dieną dainų šventės renginiai vyks nuo pat ryto. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje vyks chorų, tautinės muzikos orkestrų repeticijos, o estrados prieigose miestiečius ir visus svečius pasitiks tautodailininkų mugė.
16 valandą kviečiame į iškilmingas Dainų šventės dalyvių eitynes, kurios vyks nuo Atgimimo aikštės bei Herkaus Manto g. sankryžos iki Vasaros koncertų estrados.
Šventinėje eisenoje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovas Egidijus Miknius.
Po eitynių, 17 valandą, Klaipėdos vasaros koncertų estradoje vyks pagrindinis renginys - Vakarų Lietuvos dainų šventė, skirta Lietuvos dainų švenčių 100-mečiui.
Šventėje pamatysime platų meninės raiškos spektrą, tai - chorai, vokaliniai ansambliai, tautinių instrumentų orkestrai ir ansambliai, šokių kolektyvai, dainų šventės orkestras - Lietuvos kariuomenės orkestras, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas“, - dalinosi A. Šumskis.
Dainų šventės istorija
Šumskis teigė, kad Klaipėda gali pelnytai didžiuotis svariai prisidėjusi prie Lietuvos dainų švenčių istorijos.
„Juk gerokai anksčiau pirmoji dainų šventė Klaipėdoje buvo surengta dar 1869 metais. Taigi, dainų šventės šiame krašte neatsirado iš niekur.
Prisiminkime ir ant Rambyno kalno šventes, kurias rengė Vydūnas. Ir tas dainų šventes, kurios buvo rengiamos šio krašto miesteliuose.
Jos išaugo į visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Pirmoji, dar 1927-ųjų metų birželio 6 d., buvo surengta Klaipėdoje.
Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija, - su pasididžiavimu pasakojo A. Šumskis.
Daina - gynyba prieš agresiją
Vakarų Lietuvos dainų šventės meno vadovas įsitikinęs, kad nūdienoje, kai vėl beldžiasi neprašyti agresoriai bei yra liejamas mums broliškos tautos - ukrainiečių kraujas, tautos stiprybę ir atsparumą blogiui formuoja tautinė savimonė, tautinė dvasia, tautinė kultūra ir meilė savo kraštui.
„Dainų šventė - tai mūsų tautos sakralinis reiškinys, o ir vieta, tartum tautinės bei chorinės kultūros bažnyčia, kurioje vyksta dainų švenčių apeigos, atlaidai, kaip aukščiausias tautos dvasinis virsmas, kurioje liudijama bei išpažįstama tautos savastis, būdas ir būtis.
Didžiuojamės ir tuo, kad Klaipėdos miestas buvo ir yra vienas iš didžiausių dainų švenčių vertybių ir tradicijų gynybos bei puoselėjimo bastionų, savo turtinga praeitimi ir dabartimi tiesiantis tiltus į mūsų visų ateitį“, - sakė A. Šumskis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą