Amerikiečių psichikos sveikatos konsultantas Leonas Garberis paaiškino, kas yra perfekcionizmas ir kodėl kai kuriems žmonėms taip svarbu būti geriems, rašo psychologytoday.com.
"Perfekcionistai labai bijo būti atstumti, tiki, kad už gėrį visada gaunamas atlygis, o už blogį neišvengiamai laukia greita bausmė.
Jų, kaip ir visų mūsų, moralės samprata yra nusistovėjusi anksti, tačiau jų atveju moralė yra absoliuti ir griežta, o tai reiškia teisingą ir nuspėjamą pasaulį, kuris yra ir bauginantis, ir saugus.
Šiame pasaulyje viskas, ko reikia išgyventi, yra gerumas, o tai, ko gero, sunkiausia užduotis, kurios gali imtis bet kuris žmogus", - sakė specialistas.
Jis sako, kad perfekcionistai, linkę mąstyti juodai ir baltai, pernelyg kenkia sau, nes mano, kad yra atsakingi už tai, kaip žmonės su jais elgiasi. Šis polinkis atsirado vaikystėje.
Pavyzdžiui, palikti vaikai, kurie liko be tinkamos tėvų globos, bando suprasti savo padėtį ir daro išvadą, kad jie buvo blogi, kitaip būtų buvę mylimi.
Ir daugelis taip paliktų vaikų tiesiog nesugeba iš karto suvokti fakto, kad jie neprivertė savo tėvų nieko daryti.
"Vaikai linkę matyti pasaulį diadomis - santykiais, kuriuos sudaro du žmonės.
Šiame burbule lengva patikėti, kad jei mane kas nors įskaudino, vadinasi, aš to nusipelniau.
Kaltė suverčiama moralistiškai ir supaprastintai, neatsižvelgiant į žalą padariusio asmens gyvenimo aplinkybes ir tarpusavio santykių modelius", - aiškino Garberis.
Ekspertas pridūrė, kad augdami tokie vaikai gali dažnai lyginti savo santykius su kitais, taip sustiprindami savo gėdą ir dar giliau užsisklęsdami bandydami jos atsikratyti:
"Ką jie galėjo padaryti ne taip? !" Taigi jie pasitenkina tuo, kad yra mylimi, kovoja dėl meilės likučių, nepaliaujamai siekia tobulumo arba to, ką laiko pagarba.
Specialistas aiškino, kad bijodami būti atstumti, tokie žmonės dažnai nesugeba nustatyti ribų ir išreikšti savo norų:
"Jie mano, kad malonumo teikimas yra svarbiausias ženklas, kad esi mylimas.
Jei jie tai darys pakankamai, užsitarnaus pagarbą. Jų klaidingu įsitikinimu, abi sąvokos - meilė ir pagarba - yra susipynusios".
Psichoanalitikė Nancy McWilliams moralinius mazochistus apibūdina kaip "introjektyviai organizuotus žmones, kurie savo savigarbą grindžia gebėjimu toleruoti skausmą ir auką". Ir jie tai daro dėl garbinimo.
"Taigi perfekcionistinis rūpinimasis gėriu suponuoja socialinio vertinimo maniją.
Moralė čia priklauso tik nuo kito asmens. Ir ji suvokiama tik kaip išgyvenimo mechanizmas, naudojamas perfekcionisto saugumui užtikrinti", - rašoma leidinyje.
Ekspertai pataria perfekcionistams susitaikyti su tuo, kad jie gali būti nemylimi: "Paradoksas toks: tik tada, kai leisite sau būti nemaloniam, atversite duris pagarbai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą