Paskutinės vakarienės meniu: mokslininkai paviešino, ką Jėzus ir jo mokiniai gėrė per lemtingąją vakarienę

Evangelijose pagal Morkų, Matą ir Luką minima, kad Paskutinė vakarienė buvo Pesacho valgis, todėl Jėzus ir jo mokiniai tikriausiai gėrė žydų apeigose dažnai naudojamą „passum“. Apie tai rašo Aleteia.

Manoma, kad passum atsirado Kartaginoje, dabartinio Tuniso teritorijoje, o vėliau nukeliavo į Romą.

Senovės istorikas Polibijus pažymėjo, kad Romoje jis buvo vadinamas „damų vynu“, nes kilmingoms moterims, kurioms buvo draudžiama gerti tradicinius vynus, buvo leidžiama gerti šį iš sultenių pagamintą vyną.

Passum buvo gaminamas džiovinant vynuoges saulėje, sumaišant jas su vynuogių sultimis, fermentuojant mišinį, o vėliau įpilant dar sulčių tolesniam fermentavimui.

Šį procesą išsamiai aprašė lotynų rašytojas Lucijus Junijus Kolumelas (Lucius Junius Columella) savo veikale ‚De Agricultura‘.

Traktate Columella aprašo procesą, kuris prasideda nuo gerai prinokusių vynuogių surinkimo ir džiovinimo ant nendrių konstrukcijų saulėje.

Tada išdžiovintos vynuogės dedamos į fermentacijos indą su vynuogių sultimis, kol jos fermentuojasi.

Po to sultys sumaišomos su saulėje išdžiovinta vynuogių misa ir mišinys vėl paliekamas fermentuotis.

Gautas vynas laikomas sandariai uždarytuose induose, kad netaptų pernelyg aštrus, o galutinė fermentacija trunka apie 20-30 dienų.

Šiandien passum vynas vis dar gaminamas įvairiuose Viduržemio jūros regionuose.

Tunise pagal senovinį Columella receptą gaminamas Passum de Magon vynas.

Sicilijoje taip pat toliau auginamos tradicinės vynuogių veislės, iš kurių gaminamas Passum.

Vidurio Italijoje, Umbrijoje, vietinė versija, vadinama Sagrantino, tapo pagrindine, išsaugant šią seną vyndarystės tradiciją.

Suprasdami istorinį PASSUM vyno gamybos kontekstą ir metodus, ne tik praturtinsime savo žinias apie ilgametes kulinarines praktikas, bet ir susipažinsime su kultūriniu paveldu, kuris ir šiandien daro įtaką Viduržemio jūros regiono vyndarystei.