Prieš milijardus metų Žemėje buvo kitokios spalvos vandenynai: mokslininkai aiškinasi, kaip tai įvyko

Tyrimo metu mokslininkai modeliavo ankstyvąją Žemę ir tai, kaip jos pirminė aplinka paveikė vandenynų spalvą.

„Ankstyvojoje Žemės atmosferoje vyravo vandens garai ir anglies dioksidas, kurie suformavo rūgščią aplinką ir pagreitino dar nederlingos žemės atmosferos vėlimą bei eroziją. 

Buvo išplauta daug geležies, kuri užtvindė vandenynus. Priklausomai nuo jos joninio krūvio, ištirpusi geležis lemia spalvų kaitą nuo rudos, pilkos iki žalios. 

Remiantis modeliavimo rezultatais, gausiausias elementas tirpale tikriausiai buvo trijų krūvių geležis, dėl kurios ir susiformavo vyraujanti žalia vandenynų spalva“, - aiškinama medžiagoje.

Pasak mokslininkų, tokioje aplinkoje fikobilinų pigmentų (raudonųjų dumblių ir cianobakterijų fotosintetinių pigmentų - UNIAN) evoliucija turėjo prasmę, nes cianobakterijos galėjo surinkti šviesos energiją, kurios nesugeria žalias vanduo.

„Žalieji“ Žemės vandenynai tikriausiai egzistavo maždaug prieš 3 mlrd. 600 mln. metų. Per šį didžiulį laiko tarpą cianobakterijos naudojo saulės energiją vandeniui skaidyti į sudedamąsias dalis - vandenilį ir deguonį. 

Galiausiai deguonis atmosferoje pradėjo kauptis nuo 2,4 mlrd. iki 400 mln. metų. Laisvas deguonis reagavo su ištirpusia geležimi ir susidarė geležies rūda. Kadangi iš vandenynų nuolat buvo šalinama geležis, jie ėmė keisti spalvą ir galiausiai tapo mėlyni“, - pridūrė Forbesas.

Mokslininkai pabrėžia, kad mėlyni vandenynai buvo palankūs chlorofilą naudojusiems dumbliams, ko pasekoje išsivystė žalieji augalai.