Kokį įspūdį jums paliko sostinė Rijadas?
Deja, Rijadas nėra ta vieta, kuri pasižymėtų gražiais peizažais. Sostinė yra įsikūrusi dykumos centre, prie nedidelės oazės.
Šiuo metu oazė yra išlikusi, o joje stovėję du nedideli miesteliai Dirija (Diriyah) ir Turaifas (Al Turaif) yra iš dalies atkurti ir netgi įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą - būtinai aplankykite bent vieną jų!
Šiuolaikinis Rijadas yra įsikūręs kiek į rytus nuo šios oazės, lygiame buvusios smėlėtos dykumos plote. Miestas - naujas ir labai nepritaikytas pėstiesiems ar judantiems viešuoju transportu.
Tai matoma tiek iš infrastruktūros, tiek iš gyventojų mentaliteto - eidami kiek daugiau nei kilometrą nuo viešbučio iki muziejaus sulaukėme bent keleto pasiūlymų pavežti iš gatve važiavusių vairuotojų.
Ne taksistų ar pavežėjų - kai kurių net ir labai prabangių automobilių vairuotojai primygtinai siūlė važiuoti ir kartojo, kad pinigų neketina imti.
Ar teko aplankyti istorinio paveldo objektų?
Taip, šalyje yra nemažai istorinio paveldo objektų. Ko gero, svarbiausias jų - šventasis Mekos miestas. Jame yra pagrindinė islamo šventovė - Kaabos mečetė.
Bent jau kol kas ne musulmonams draudžiama atvykti į Meką, nors tikėtina, kad šaliai sparčiai liberalizuojantis ir šis draudimas bus panaikintas.
Kelionių forumuose nesunkiai galima rasti patarimų, kaip apgauti islamo sargus ir, apsimetus musulmonu, nusigauti į Meką. Visgi toks laimės bandymas nėra rekomenduojamas, - pagautas nusižengėlis greičiausiai bus deportuotas iš šalies, gal net ir gavęs kūniškų bausmių.
Be Mekos, Saudo Arabijoje yra ir antra švenčiausia vieta musulmonams - Medinos miestas. Iš tiesų būtent Medinos gyventojai 622 m. priėmė iš Mekos išvarytą pranašą Mahometą ir iš čia jis pradėjo savo religijos plitimą. Medinoje yra keletas seniausių pasaulyje mečečių. Viso miesto centras - Pranašo mečetė (arab. al-Masjid al-Nabawī).
Tai - antroji seniausia mečetė (po taip pat Medinoje esančios Kubos (arab. Quba) mečetės. Pamėginkite įsivaizduoti, tai - 82 tūkst. kvadratinių metrų (t. y. 8,2 ha) ploto mečetė (visa jos teritorija - net 384 tūkst. kvadratinių metrų), kurioje tepa milijonas maldininkų. Ko vertas vien suvokimas, kad žiūri į vartus Nr. 342! Į jos teritoriją patekti gali ir ne musulmonai.
Teoriškai musulmonai turi likti mečetės kieme, tačiau įeiti į patį pastatą niekas nedraudė. Pati mečetė iš visų pusių yra apaugusi dvejais trejais bent dvidešimties aukštų pastatų žiedais, kuriuose ir apsistoja per šventes miestą užplūstantys maldininkai.
Beje, būtent Medinos taksistai iš visų išsiskyrė nemandagumu ir mėginimu apgauti. Gal tikrai gyvenimas šventam mieste nuplauna nuodėmes?
Papasakokite daugiau apie šios šalies ypatumus, kurie jums įstrigo?
Saudo Arabijos miestai neturi didelių senamiesčių. Tai paaiškinama šalies geografija ir istorija. Šalies gyventojai istoriškai vertėsi žvejyba ir prekyba bei žemdirbyste negausiose oazėse.
Sausas klimatas ir medienos trūkumas nulėmė, kad pastatai buvo statomi arba iš brangių akmens blokų, arba iš nebrangių molio ir šiaudų plytų.
Pastarosios, deja, turi savybę irti po kartais pasitaikančių liūčių. Puikus tokio yrančio molinio miestelio pavyzdys yra gerą dalį Al Ulos oazės užimantis, buvęs apleistas ir iš dalies atstatomas kaimelis.
Puikia išimtimi iš šios taisyklės yra Raudonosios jūros pakrantėje įsikūręs Džidos miestas. Šiame uoste yra visai neblogai išsilaikęs senamiestis, vakarais vyksta gana intensyvus naktinis gyvenimas.
Mūsų eros pradžioje dabartinė Saudo Arabija sėkmingai sugebėjo atsispirti romėnų veržimuisi. Tiek 26 mūsų eros metais vykęs Gajaus Galaus žygis, tiek po beveik šimto metų surengti Trajano žygiai baigėsi karių išsekimu nuo troškulio bekraštėse smėlio dykumose.
Visgi dabartinėje Saudo Arabijoje graikų-romėnų civilizacijos įtakos pėdsakų galima rasti Al Uloje - didžiuliame nabatėjų - pastačiusių žymiąją Petrą - nekropolyje.
Dykumoje stovinčiose uolose iškirstos kapavietės yra išpuoštos romėniškais ir graikiškais kapiteliais, o šimtmečius neišgrobstytų įkapių likučius galima rasti gana skurdžiai užpildytuose muziejuose.
Muziejai - silpnoji Saudo Arabijos pažinimo vieta. Nors dauguma jų yra įsikūrę tikrai puikiai įrengtuose pastatuose, tačiau ekspozicijos nėra gausios.
Beje, muziejai - silpnoji Saudo Arabijos pažinimo vieta. Nors dauguma jų yra įsikūrę tikrai puikiai įrengtuose pastatuose, tačiau ekspozicijos nėra gausios, o dar skurdesni yra eksponatų paaiškinimai.
Liūdnai puikus to pavyzdys - Rijado vakariniame pakraštyje įsikūręs Al Turaifo istorinis miestelis. Puikiai atstatytos didžiulės dykumos tvirtovės gatvelėse nesunkiai gali pasijausti kaip nežinia ko į dykumos vidurį atsibeldęs viduramžių keliauninkas.
Visgi daugybė šios tvirtovės kambarių, sandėlių ir koridorių yra tiesiog tušti, verčiantys lankytoją susimąstyti, ar tikrai senovės arabai neturėjo ką laikyti gausybėje savo rūmų kambarių.
Dar liūdniau atrodo buvę karaliaus rūmai Džidoje ar Rijade. Malonia išimtimi iš šios liūdnos taisyklės yra nabatėjų nekropolio muziejus Al Uloje ar karaliaus Fahdo centras rytiniame Khobaro mieste.
Ar patiko vietinė virtuvė?
Stiprioji Saudo Arabijos pusė - maistas. Nors, atrodo, dykuma ir daržovės nelabai dera tarpusavyje, tačiau visus vietinius patiekalus lydi daržovių priedas.
Patiekalai - tradiciniai Artimiesiems Rytams - mufata (ėriena su ryžiais), kabsa - ryžių ir mėsos troškinys (tikrai reiktų paragauti visų jos variantų - su ėriena, jautiena, vištiena ir kupranugario mėsa), matazyz - mėsos ir daržovių troškinys, beveik sriuba, mėsos ir kvietinių miltų košė harys.
Daugumos patiekalų pagrindas - ryžiai, kurie yra derinami su kepta ar troškinta mėsa, daržovėmis, gausiai apliejami sultiniu - kaip vakarų regionui būdingas virtų ryžių kalnas su vištiena ar jautiena ir pienu - salyg.
Visur galima rasti kabsa - mėsos pjausnelių troškinį su ryžiais, avinžirniais, troškintą „ghi“ svieste ir gausiai pagardintą pomidorų padažu bei šviežiomis daržovėmis.
Daug košių, tokių kaip iš apynių miltų gaminama talbina. Užkandžių kategorijai deramai atstovauja ploni duonos diskai kursan, mirkomi mėsos ir daržovių troškinyje, kvietinis desertas kleja, pyragėliai su mėsa fermoza, iš trintų datulių ir duonos pagaminti rutuliukai hanini, arba pyragėliai šaata, mūsiškus blynelius su špinatais primenantys mutabak, meduje išmirkytų makaronų saldėsis kunafa, kvietinė košė matlota, į turkišką dolmą panašūs mėsos ir ryžių ritinėliai vynuogių lapuose kabeba. Mekos ypatybė - saldūs ploni makaronai šarija (liet. plaukai).
Kultūros istorijos mėgėjams itin įdomus turėtų pasirodyti maadous - patiekalas, gaminamas iš lietaus vandenyje išmirkytų lęšių, taip pat vištienos, ryžių ir įvairių prieskonių - šiuo patiekalu paprastai būdavo minima lietaus sezono pradžia.
Šalies gastronomijos ašis - datulės. Kiekviename padoresniame prekybos centre rasite bent keletą didelių lentynų su keliolika, o tai ir keliomis dešimtimis rūšių šio maisto ir vaisto pakuočių. Kainos - nuo beveik 5 iki pusšimčio eurų už kilogramą.
Saudo Arabijoje, kaip ir daugelyje kitų Rytų kraštų, valgoma tik dešine ranka. Kairė laikoma nešvaria ir atitinkamai yra skiriama ne itin švariems darbams.
Su maistu visuomet gausite šaukštą. Šakutės ar peilio gali tekti prašyti.
Kita viešojo maitinimo ypatybė - segregacija pagal šeimyninę padėtį. Restoranai yra padalinti į dvi dalis - bendroje erdvėje valgo vyrai. Kitoje erdvėje yra įrengiamos durimis arba užuolaidomis atskiriamos kabinos ar kambarėliai.
Čia pietauti ar vakarieniauti susirenka šeimos. Uždaroje erdvėje moterys gali išsivaduoti iš veidą dengiančių čadrų.
Juokavome, kad padorios moterys vienos į restoranus nevaikšto. Praktikoje šią tradiciją jau keičia greito maisto užkandinės, kur vyrai ir moterys būna ir vienoje erdvėje. Tiesa, net ir ten galima pamatyti vaizdų, kaip moterys valgo nenusiimdamos veido dangalų.
Su juodai apsirengusiomis moterimis ryškiai kontrastuoja balti vyrų drabužiai. Visą kūną dengianti suknelių atmaina - dišdaš - suteikia savotišką elegancijos ir švaros aurą. Ir, kiek pasakojo vietiniai, užtikrina visai neblogą ventiliaciją net ir vidurdienio karštyje.
Prisiminkite, kas kėlė didžiausią įspūdį?
Saudo Arabijoje yra keletas „crazy“ objektų. Vienas jų - didžiausias pasaulyje veidrodinis pastatas arba pastatas su veidrodiniu fasadu.
Kalnuotoje dykumoje šalia Al Ulos miesto yra koncertų sala „Maraya“. Geltono smėlio, rusvų uolų ir mėlyno dangaus atspindžiai sukuria puikią iliuziją, apgaunančią ne tik fotoaparato objektyvą, tačiau ir žmogaus akį.
Papildomo „crazy“ elemento prideda žinios, jog islamas draudžia muziką. Radikalus islamas už tai numato ir radikalias bausmes, bet čia kažkaip yra išimtis. Gal tai šios teokratijos liberalėjimo požymis?
Kita „crazy“ vieta - tai, kas vadinama „Pasaulio kraštu“. Iš tiesų tai - maždaug 100 km į vakarus nuo Rijado esantis keleto šimtų kilometrų ilgio didžiulis skardis, aukščiausioje vietoje iškylantis iki 1131 m aukščio.
Nesunkiai galima įsivaizduoti jausmą, kurį patirdavo keliautojai dykuma, atsirėmę į tokią stačią uolą. Palyginimui galima pasakyti, kad apžvalginiai skrydžiai Lietuvoje vyksta maždaug 1 500 pėdų, t. y. apie 500 m aukštyje - įprastai skrisdami pramoginiai lėktuvai pakiltų tik iki pusės tokio skardžio!
Nuo skardžio atsiveria puikus vaizdas į sezoninių upių - vadžių išraižytą dykumą, tai puiki vieta romantiškai sutikti saulėlydį.
Ką patartumėte tiems, kurie planuoja savarankiškai vykti į Saudo Arabiją?
Atsakymas gana paprastas - vykite! Vykite ir patys susiformuokite savo nuomonę! Šalis įdomi, labai kitokia nei Lietuva ar bet kuri kita Europos valstybė.
Nors Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje Saudo Arabija įvardijama kaip šalis, į kurią nerekomenduojama vykti, toks patarimas taikytinas tik pasienio regionams su Jemenu. Saudo Arabija kariauja su dalyje Jemeno valdžią užgrobusiu radikalių religinių ekstremistų - hučių - judėjimu.
Karas vyksta lėtai ir, nepaisant milžiniškos saudų persvaros, - nelabai sėkmingai. Dėl pasitaikančių saudų teritorijos, ypač naftos infrastruktūros objektų, bombardavimų važiuoti į šalies pietus nėra labai gera idėja. Tačiau likusi dalis - netgi labai saugi.
Tą patvirtino ir sutikta viena po šalį keliavusi vokietė. Pagrindinis jos nusiskundimas buvo būtent dėl iš Indostano pusiasalio atvykusių darbininkų žvilgsnių į neapsimuturiavusias moteris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą