Pavasarį žemė atsikrato pavojingų „svetimkūnių“

Pirmadienio pavakarę kariuomenės išminuotojai iškviesti į šiaurinę Klaipėdos dalį. Apie 16.40 val. į Prano Lideikio gatvę policininkai paprašė atvykti ir ugniagesius.

Planas „Skydas“ įvestas dėl rasto nuo II pasaulinio karo laikų užsilikusio 88 milimetrų kalibro artilerijos sviedinio.

Specialiosios tarnybos išminuotojų automobilį su sprogmeniu palydėjo į šalia uostamiesčio esantį brigados generolo Povilo Plechavičiaus (Kairių) poligoną, kuriame jis sėkmingai sunaikintas - susprogdintas.

Tos pačios dienos vakarą pasaulinio karo laikus menanti 82 milimetrų kalibro minosvaidžio mina rasta Radailių kaime (Klaipėdos rajonas), laukuose ties Piliavos gatve.

Sprogmuo su policijos ir ugniagesių palyda nuvežtas į Kairių poligoną ir jame sunaikintas.

Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (PJVIB) išminuotojų teigimu, likusiais metų laikais kariai neutralizuoti sprogmenų visoje šalyje vyksta vidutiniškai tris kartus per dieną, o pavasarį tokių operacijų skaičius išauga iki 10 ir daugiau.

Randamų sprogmenų skaičiaus padidėjimas paprastai yra siejamas su pavasarį suaktyvėjusia žmonių veikla, kurios metu intensyviau kasinėjama žemė - ariami ir kultivuojami laukai, statybos, aplinkos tvarkymo, senų pastatų griovimo darbai ir pan.

Taip pat nemažai įtakos tam turi ir fizikos dėsniai. Sprogmenis, kaip ir akmenis, iš žemės į paviršių iškelia išeinantis įšalas − kuo žiema šaltesnė ir gilesnis įšalas, tuo daugiau pavasarį žemė atiduoda „svetimkūnių“.

Iki šiol didžiausias sprogmenų neutralizavimo operacijų pikas, reaguojant į iš gyventojų gautus pranešimus, daugelį metų būdavo balandžio-gegužės mėnesiais, tačiau keičiantis klimatui ir Lietuvoje šiltėjant žiemoms, jis ne tik gerokai paankstėjo, bet ir išsitęsė.

Pasak PJVIB Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kpt. Domo Laukaičio, šiltesnės žiemos lyg ir turėtų atnešti lengvesnį sezoną, tačiau dėl palankių meteorologinių sąlygų statybos, infrastruktūros plėtra, kita su grunto judinimu susijusi veikla beveik nesustoja ištisus metus ir neleidžia išminuotojams atsikvėpti nuo pat metų pradžios.

„Pirmo iškvietimo šiais metais sulaukėme jau sausio 1-ąją ir jo metu neutralizavome per trisdešimt granatų. Sausis, vasaris dar būna vėsūs, todėl iškvietimų turime 3-6 per savaitę, o jau kovas kartu su kalendorinio pavasario pradžia atneša ir gausesnį sprogmenų derlių“, - patikino kapitonas D. Laukaitis.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, sausio mėnesį PJVIB išminuotojai į sprogmenų neutralizavimo operacijas vyko 18 kartų, vasario mėnesį - 21 kartą, o kovo - net 50 kartų.

Nuo metų pradžios Lietuvoje jau nukenksminti per 254 įvairių tipų ir kalibrų standartiniai sprogstamieji užtaisai bei amunicija.

Dažniausiai neutralizuoti rastų sprogmenų specialistai kviečiami į Klaipėdos, Vilkaviškio rajonus, didžiuosius Lietuvos miestus. Vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Klaipėdą ir Klaipėdos rajoną pagal iš gyventojų gautus policijos pranešimus PJVIB išminuotojai vyko net 18 kartų.

Dažniausiai randama nuo abiejų pasaulinių karų bei sovietinės okupacijos likusių nesprogusių artilerijos sviedinių, minosvaidžio minų, granatų, šiek tiek rečiau - aviacinių bombų.

„Aviacinės bombos nėra tie radiniai, kurie randami labai dažnai. Bet jų neutralizavimo operacijos reikalauja išskirtinio dėmesio ir profesionalumo“, - sakė kpt. D. Laukaitis.

Šiemet kuopos specialistai jau neutralizavo šešiose skirtingose Lietuvos vietose rastas aviacines bombas, kurių kalibras svyravo nuo 10 iki 100 kg.

Išminuotojai įspėja, jog nepriklausomai nuo to, ar rastas artilerijos sviedinys, ar aviacinė bomba, nepriklausomai nuo dydžio, surūdijimo lygio ir suirimo laipsnio - visi sprogstamieji užtaisai yra mirtinai pavojingi žmonėms.

Labai klysta manantieji, kad ilgai žemėje išgulėję ir nesprogę sprogmenys yra nepavojingi, kad juos užtenka tiesiog pernešti ten, kur netrukdytų suplanuotiems darbams, o išminuotojus iškviesti tik darbo dienos pabaigoje arba nekviesti jų visai.

„Nors ir guli žemėje dešimtis, kartais ir šimtus metų, patys sprogmenys sensta labai lėtai. Jų inicijavimo sistemos paprastai pagamintos itin kokybiškos ir yra hermetiškos, o tai jas padaro laikui sunkiai pavaldžias“, - konstatavo D. Laukaitis.

Išminuotojai primena gyventojams elgtis atsakingai ir, radus įtartiną daiktą, turintį bent menkiausią panašumą į sprogmenį, jokiu būdu jo neliesti, nekrapštyti, neardyti, nemėtyti, jokiu būdu patiems nesiaiškinti, sprogmuo tai ar ne, o nedelsiant apie radinį pranešti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pažymėti radinio vietą ir sulaukti policijos pareigūnų.