Nuo 2011 m. vidutinės tikėtinos žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimo tempas visoje Europoje gerokai sulėtėjo.
Rytų Anglijos universiteto (UEA) atliktame tyrime pagrindiniais šią tendenciją lemiančiais veiksniais įvardijama netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir COVID-19 pandemija, rašo Earth.com.
Mokslininkai įspėjo, kad dabar daugelio žmonių laukia ne ilgesnis gyvenimas, o ankstyvesnė mirtis.
„XX a. sveikatos ir medicinos pažanga lėmė, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europoje kasmet ilgėjo. Tačiau dabar taip nebėra“, - teigė UEA Norvičo medicinos mokyklos prie UEA profesorius Nikas Stilas (Nick Steele).
Nuo 1990 m. iki 2011 m. mažėjant mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Europoje nuosekliai ilgėjo.
Tačiau tyrime nustatyta, kad 2011-2019 m. pažanga sustojo, nes pagrindiniai rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, hipertenzija ir padidėjęs cholesterolio kiekis, beveik visose Europos šalyse arba padidėjo, arba nustojo gerėti.
„Nustatėme, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo pagrindinis veiksnys, stabdęs vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimą 2011-2019 m.
O COVID-19 pandemija lėmė vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimą 2019-2021 m.“, - aiškino Steele'as.
Tyrėjai nustatė, kad pagerėjęs hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio kiekio gydymas neatsvėrė nesveiko gyvenimo būdo poveikio.
Ekspertai nerimavo, kad žmonės gali pradėti mirti vis jaunesni, jei vyriausybės nesiims ryžtingų veiksmų.
Iš 19 tirtų Europos šalių Anglijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė po 2011 m. sparčiausiai mažėjo. Ši tendencija būdinga ir likusiai Jungtinei Karalystei.
Kai kuriose šalyse, įskaitant Norvegiją, Islandiją, Švediją, Daniją ir Belgiją, rezultatai, priešingai, buvo paguodžiantys.
„Norint pagerinti ilgalaikę žmonių sveikatą, reikia griežtesnės vyriausybės politikos, kad būtų sumažinta pagrindinė rizika sveikatai, įskaitant nutukimą, netinkamą mitybą ir fizinį pasyvumą“, - sakė Steele'as.
Tyrime pabrėžiama, kad vis dar įmanoma pailginti gyvenimo trukmę.
„Vidutinė tikėtina vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmė daugelyje šalių vis dar ilgėja, o tai rodo, kad dar nepasiekėme natūralios ilgaamžiškumo ribos“, - sakė mokslininkė.
O ankstyvų jaunų žmonių mirčių prevencija suteikia didelę galimybę sumažinti mirtingumą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad koordinuotos visuomenės sveikatos intervencijos, kuriose pirmenybė teikiama mitybos pokyčiams, fiziniam aktyvumui ir nutukimo kontrolei, gali padėti atkurti kylančią gyvenimo trukmės kreivę.
Priešingu atveju Europos jaunosios kartos gali gyventi trumpiau nei prieš jas gyvenusios kartos.
Kitos naujienos apie vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę
Žmonės visame pasaulyje dabar gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau. Tačiau skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės mažėja.
1990 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,17 metų, o vyrų - 72,23 metų.
2010 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išaugo iki 83,10 metų, o vyrų - iki 78,37 metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą