Daugiavaikė ir versli: sudėtingiausia misija kiekvienam skirti dėmesio

„Tikrai neplanavau, kad turėsiu tiek daug vaikų - tai nebuvo mano siekiamybė, bet, matyt, pati visata taip sudėliojo“, - atvira Reda. Ir kaipmat priduria, kad gausi šeima - didžiulė laimė ir turtas.

Reda, neslėpsiu - atrodote labai jauna, tad elementariai kyla nuostaba, kad jūs jau turite keturis vaikus.

Žinau, kad pati atrodau gana vaikiškai, bet vasarą man jau bus 29-eri...

Aš dar vaikystėje ir paauglystėje puikiai sutariau su mažaisiais, mielai prižiūrėdavau mažesnius už save ir mamos man juos drąsiai patikėdavo. Būti su vaikais man visada buvo malonumas.

Kai su vyru susituokėme, planavau, kad, kaip ir daugelis šeimų, turėsime standartiškai du vaikus, tad kai pradėjau lauktis trečiojo, buvo nemenkas siurprizas, o ketvirtojo gimimas, neslėpsiu, jau buvo visiškas kosmosas. Mudu su vyru tikrai žinome, kaip reikia saugotis, bet visata viską sudėliojo taip, kaip reikia. Ir puiku, nes dabar labai džiaugiuosi, kad turime tiek vaikų. Man kartais atrodo, kad keturis auginti netgi lengviau nei du ar vieną, nes jie tarpusavyje labai daug bendrauja, žaidžia. Žinoma, būna, kad ir pykstasi, nesutaria, bet visada turi vienas kitą.

Ne kartą prie mūsų priėję vyresni žmonės nuoširdžiai džiaugiasi, kad mūsų senatvė bus labai turtinga, nes visada turėsime, kas mus lanko ir rūpinasi.

Kokio amžiaus yra jūsų vaikučiai?

Tarp vaikų 2-3 metų skirtumas. Pirmagimei Laisvei jau 8-eri, Vyčiui - 6-eri, Gintui - 3-eji, o mažylei Meilei - 1,5 metukų.

Kokie gražūs vardai.

Kai laukėmės pirmagimės, gimdymo terminas buvo numatytas vasario 20 d. Tad su vyru rinkdami vardus svarstėme, kad dukrytei gimus vasario 14-ąją ją pavadinsime Meile, o jei tai įvyks vasario 16-ąją - Laisve. Taip ir nutiko. Šį vardą dukra neša kaip vėliavą. O kai gimė antrasis, sūnaus vardą derinome prie Laisvės, tad jam išrinkome Vyčio vardą. Trečiojo vardas taip pat labai lietuviškas - Gintas, nes reikia ginti tautą, o paskutinė - Meilė, nes ji viską sujungia...

Įsivaizduoju, kad meilės jūsų namuose netrūksta.

Taip, mudu su vyru jos gauname labai daug. Kai grįžtu iš darbų namo, kartais iš malonumo net ašaros kaupiasi, kai kiekvienas vaikas siekia prisiglausti, apkabinti, pamyluoti. Tokiomis akimirkomis suprantu, kad tai yra didžiulė laimė, kai namai pilni gyvybės.

Kad ir kaip gražiai viskas skamba, įtariu, kad auginant keturis vaikus ne vien laimės akimirkos lydėjo.

Žinoma, būna ir sudėtingesnių periodų, bet, ko gero, sudėtingiausia užduotimi turint keturis vaikus tampa kiekvienam skirti kokybiško dėmesio, kad nė vienas nesijaustų pamirštas. Todėl esu sugalvojusi sistemą: kiekvienam vaikui bent kartą per mėnesį skiriu pasimatymą, kai laiką praleidžiame tik dviese.

Natūralu, kad rūpesčio dabar daugiausia reikia dviem mažiesiems, o vyresnieji jau labai savarankiški. Jei reikia, patys gali ir sumuštinį susitepti, ir blynų išsikepa, dar ir mudviem su vyru į lovą pusryčius su kava kartais atneša... Bet mamos dėmesio reikia kiekvienam.

Ar jau dabar išsimiegate? Juk bemiegės naktys tęsėsi metų metus.

Aš turbūt gimiau po laiminga žvaigžde, nes augindama keturis vaikus neturėjau nė vienos bemiegės nakties. Tiesiog kol kūdikius maitindavau krūtimi, miegodavau kartu su jais, tad maitinimas naktį nesukeldavo jokio papildomo streso ir visai nevargindavo.

Auginantieji vaikus žinome, kad tai ir papildomi finansiniai rūpesčiai.

Taip, tad su vyru pasiskirstėme vaidmenimis. Aš jau mudviejų santykių pradžioje labai aiškiai ištransliavau, kad vaikai yra abiejų ir mano požiūris yra toks, kad mes turime abu jais rūpintis. Tai mūsų abiejų pareiga. Kadangi man gerai sekasi verslai, aš einu į darbą, o jis prižiūri vaikus. Taigi, vertinant pagal visus standartus, mudu tarsi esame apsikeitę vaidmenimis. Buvo tokių etapų, kai abu buvome namuose, nes aš galiu dirbti ir iš namų, bet visgi didžiausias vaikų priežiūros krūvis teko vyrui - jis visus keturis kartus ėjo tėvystės atostogų. Ir dabar namuose prižiūri Meilę ir sykiu mokosi.

Gal čia puikus receptas? Daugelis mamų neslepia, kad ilgai būnant tik su vaikais namuose pradeda, liaudiškai tariant, važiuoti stogas.

Bet taip atsitiko mano vyrui... Matyt, to visiems tinkančio recepto, kad visiems būtų gerai, nėra. Vis tiek vienas kažkuris turi pasiaukoti. Buvo mūsų šeimoje toks etapas, kai vyras jautėsi tarsi nesavas. Nors jis tikrai yra nuostabus tėtis ir puikiai prižiūri vaikus, jam tai neatrodė vyro vertas užsiėmimas. Nepadėjo ir žinojimas, kad žmona tuo metu uždirba pinigus. Laimei, pastaruoju metu vyras pradėjo vėl mokytis, tad viskas stojo į savo vietas - jis vėl nušvito ir gyvenimas vėl gražus ir geras, nes jis turi kur save realizuoti. Tai būtina kiekvienam žmogui, nepaisant kokia jo lytis.

O su vyru dar randate laiko sau?

Neslėpsiu, buvo ir tokių laikotarpių, kai atrodė, jog vienas kitą pametėme, atrodė, kad stovime ir ant skyrybų slenksčio. Bet laiku susizgribome. Dabar turime aukles, tad randame laiko pabūti tik dviese, einame į pasimatymus, pradėjome kartu lankyti šokių užsiėmimus.

Kokia jūsų meilės istorija?

Mudu su Faustu kartu studijavome Klaipėdos universitete režisūrą, tik, gimus vaikams, vyras mokslų nebaigė, o aš užsispyriau ir baigiau. Tiesa, ne per 4, o per 6 metus, o diplomo ėjau atsiimti jau su didžiuliu pilvu, nes tada laukiausi jau trečiojo vaiko. Labai savimi didžiavausi. Neabejoju, kad visos studijų metu gautos pamokos man gyvenime labai pravertė, nes režisuojant renginius buvo labai daug organizacinio darbo.

O svarbiausia, man jos dovanojo puikų vyrą. Jis nuo pat pirmųjų dienų mokėjo mane maloniai nustebinti. Niekada nepamiršiu, kaip mudu dar draugystės metu buvome susipykę ir jis mane įsisodino į automobilį ir, nusivežęs prie apleisto pastato, įdavė į rankas didžiulį padėklą su kiaušiniais ir paprašė visas blogas mintis ištaškyti mėtant kiaušinius į sieną...

Aš jį pamilau ir todėl, kad iš pat pradžių mačiau, koks jis puikus tėtis, nes jis jau tuomet turėjo sūnų Arminą, kuris puikiai sutaria su mūsų vaikais ir mūsų šeimoje yra labai laukiamas. Taigi Faustas dar labiau daugiavaikis nei aš (juokiasi).

Faustas tikrai labai gabus ir talentingas, tad viliamės, kad šiemet jam pavyks grįžti į režisūros studijas ir jas pabaigti.

Esate ne tik daugiavaikė mama, bet ir labai versli moteris. Iš kur šitas gebėjimas?

Sudėtinga atsakyti į šitą klausimą, nes aš ir pati nežinau, ar tai man visatos duota, ar tai tik didelių pastangų rezultatas. Verslių žmonių pavyzdį aš mačiau nuo vaikystės, nes tokių žmonių nemažai yra mūsų giminėje - verslus yra ne tik mano tėtis, bet ir jo artimieji. Visada mačiau, kad verslas yra juodas darbas ir begalinė atsakomybė, bet sykiu ir laisvė. O man tai labai patinka. Ypač kai turi daug vaikų, kurie kartais ir serga, labai gerai dirbti sau.

Teko skaityti, kad kelią į nuosavą verslą pradėjote nuo tinklinės rinkodaros ir dėl to teko išgirsti įvairių vertinimų.

Taip, perėjau daug etapų ir kiekvienas jų buvo tarsi mažas laiptelis, kad galėčiau turėti tai, ką turiu sukūrusi šiandien. Pardavimai ir rinkodara man užaugino labai storą odą, nes aš kasdien girdėdavau tiek daug bjaurių žodžių, kad išmokau į juos taip jautriai nebereaguoti.

Kiek ir kokias veiklas vystote dabar?

Šiuo metu vykdau tris pagrindines veiklas - įmonėms sykiu su savo komanda administruojame socialinius tinklus. Kadangi socialinių tinklų administravimas susijęs ir su dirbtinio intelekto subtilybėmis, dėstau dirbtinio intelekto pradmenis įmonėms, Užimtumo tarnybos mokiniams. O naujasis mano kūdikis, kuris veiklą pradėjo tik šiemet, - auklių agentūra „Daugiavaikė.lt“.

Pastarasis verslas gimė iš asmeninių poreikių?

Taip, nes savo kailiu patyrėme, kaip sunku susirasti gerą auklę. Yra ne kartą buvę, kai iš pirmo žvilgsnio žmogus atrodo labai malonus ir geras, bet po kurio laiko vaikai sako, kad nebenori su ja pasilikti... Arba palieki vaikus su aukle, bet nežinai, ką ji su jais veikia... Tad mūsų auklių agentūra kruopščiai atrenka ir apmoko aukles, kurios gali kokybiškai užsiimti su vaiku. Be to, ir tėvai, ir auklė žino, kad ji yra stebima vaizdo kamerų. Aš atrinkdama aukles netgi testuoju su savo vaikais. Nors esame vieni brangiausių rinkoje, bet viskas labai greitai įsibėgėjo, klientų netrūksta, tad panašu, kad tokios paslaugos poreikis buvo didžiulis.

Reda, jums dar nėra nė 30 metų, o jau tiek nuveikta. Ar klausiate savęs - o kas toliau?

Aš visada buvau keistuolė. Visada gilinausi į visatos dėsnius, mėgstu numerologiją ir viską, kas nėra paprastai paaiškinama. Tad kai aš pasidariau astrologinę analizę, sužinojau, kad man yra duota daryti daug veiklų ir visas jas daryti gerai. Daugelis žmonių turi aktyvias 2 planetas, o aš jų turiu net 6. Galbūt aš atėjau į šią žemę su misija kažką gero nuveikti. Kiek žinau, mano misija susijusi su vaikais ir mamomis. Labai tikiuosi, kad po truputį atrandu, kodėl aš čia atėjau ir ką turiu daryti.

Asmeninio albumo nuotr.