Projekto autorius prof. dr. Libertas Klimka pasakojo, kad ši idėja kilo dar 1995 metais, kai jis kartu su architektu Ričardu Krištopavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdimu ant Parnidžio kopos pastatė Saulės laikrodį.
"Kai montavome laikrodžio stelą, kartu su geodezininku visą naktį vaikščiojome Parnidžio kopa ir bandėme nustatyti šiaurės-pietų kryptį. Tai buvo nuostabi naktis - švietė pilnatis, kurioje mirgėjo marios. Pamenu, tai buvo kažkas magiško", - įspūdžiais dalinosi etnokosmologas L. Klimka.
Rašydamas knygą apie saulės laikrodžius, profesorius sužinojo, jog mėnulio skalės saulės laikrodžiuose buvo įrengiamos tik Lietuvoje ir Prancūzijoje. L. Klimka manantis, kad tai buvo tikra retenybė, sąlygota reikalingų subtilių astronominių stebėjimų ir žinių. Juk kelią, kurį saulė praeina per metus, mėnulis praeina per mėnesį. Taigi kiekvienam mėnesiui, taip pat ir dylančiam bei augančiam mėnuliui, reikia atskirų mažesnių skalių.
Šio projekto realizavimas dėl brangių medžiagų (Mėnulio laikrodį reiktų gaminti iš granito) kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Tačiau nors Neringos savivaldybė bei architektai idėją palaiko, mecenato kol kas neatsirado.
Teigiama, kad Mėnulio laikrodis priviliotų astronomijos žinovus, turistus bei tiesiog romantikos ištroškusius poilsiautojus - juk taip esą būtų galima pajusti magišką gamtos galią. Mėnulio fazių stebėjimas buvo įprastas ir mūsų etninėje kultūroje, kadangi pagal jas buvo planuojama daugybė lauko darbų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą