- Tiesa, kad kone populiariausias klausimas pastarąją savaitę jums buvo: „Ar dar gyvas?“
- Deja, bet taip. Girdėjau šį klausimą jau ne kartą. Ir šiandien prie manęs priėjęs vienas žmogus lygiai taip pat paklausė: „Ar dar gyvas, Algirdai?“
Tikrai esu gyvas (juokiasi), tačiau jau pajutau, kad kitaip pradėjau skaičiuoti laiką. Ta atskaita prasidėjo per Seimo rinkimų pirmąjį turą spalio 14-ąją, kai tikėjomės laimėti daugiamandatėje apygardoje. Bet socialdemokratams tada kilo rūpesčių, mūsų partijos nario Romo Adomavičiaus akibrokštas toje kyšininkavimo istorijoje mums kainavo 4-5 vietas Seime.
Išgirdęs tą „Ar dar gyvas?“ iš pradžių nusijuokdavau, o to manęs pradėjo klausti pusiaukelėje formuojant Vyriausybę, dar tik renkantis kandidatus į ministrus. Pirmasis sunkus etapas baigėsi, kai prezidentė pasirašė dekretą dėl XVI Vyriausybės skyrimo be dviejų ministrų, nors jai buvau pateikęs visus 14 kandidatų. Beje, ir šiandien laikausi savo nuomonės, kad ir Loreta Graužinienė, ir Virginija Baltraitienė tikrai būtų geros ministrės. Nenoriu pažeminti žmonių, kurie atėjo į jų vietas, nes jų dar gerai nepažįstu.
- Ketvirtadienio įvykiai Seime, kai buvo panaikinta trijų Darbo partijos parlamentarų teisinė neliečiamybė, tačiau patvirtinti kitų metų biudžetai, parodė, kad konservatoriai valdančiosios koalicijos subyrėjimu apsidžiaugė per anksti?
- Kiekviena opozicija turbūt džiaugtųsi įkalusi pleištą valdančiajai koalicijai. Bet mums pavyko išsaugoti koaliciją, patvirtinti Vyriausybės programą, Ministrų kabinetą. Nesuskilome ir kai socialdemokratai vieningai balsavo prieš Darbo partijos Seimo narių neliečiamybės išsaugojimą.
Beje, nors konservatoriai bandė skleisti gandus, kad koalicija byra, jie turbūt nežinojo, kad dėl Darbo partijos narių imuniteto panaikinimo su Viktoru Uspaskichu mes jau buvome viską aptarę dar po pirmojo Seimo rinkimų turo spalio 14-ąją. Aiškiai sutarėme, kad imunitetas ir Vyriausybės formavimas bus atskiros, nepainiojamos veiksmų sritys.
- Kodėl Vyriausybė skubiai atšaukė buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės sprendimą savo pavaldinį Mykolą Juozapavičių skirti gynybos patarėju prie Jungtinių Tautų?
- Taip, jis jau atšauktas. Mes manome, kad šiuo metu yra ir svarbesnių sričių, kur mes galėtume išleisti tokią sumą pinigų - pusę milijono litų per metus. Be to, M.Juozapavičiaus paskyrimas buvo tik politinis sprendimas - buvusios ministrės noras kažkam atsilyginti ir pasigerinti.
- Gal tuomet į gynybos patarėjo prie JT pareigas socialdemokratai tiesiog turi savo žmogų?
- Ne. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Lietuvai yra daug svarbiau tokį atstovą turėti mūsų ambasadoje Vašingtone. Be to, kariniai atašė dėl pinigų stokos iš kai kurių valstybių jau yra atšaukti anksčiau.
- Ar bus spėta dar iki Naujųjų metų sumažinti elektros kainas 2013-iesiems, ką jau nutarė padaryti Vyriausybė?
- Šis sprendimas įsigalios tik kai padirbės Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kartu su bendrove LESTO. Šis procesas bus baigtas iki gruodžio 31-osios, tad bus vienu šūviu nušauti keli zuikiai. Pirmiausia, apie 1,5 cento už kilovatvalandę sumažės elektros kaina gyventojams ir verslui Apmokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) mokesčio sąskaita.
Kartu sumažinsime brangios Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose pagamintos elektros kvotą, t.y. turėsime pirkti mažiau dujų iš „Gazprom“, o tai reiškia, kad mažiau išvešime į Rusiją ir savo pinigų, Elektrėnams reikės skirti ir mažiau valstybės subsidijų per VIAP mokestį. Šiuo metu tik svarstomas klausimas, kokią kvotą palikti, bet pavyks sutaupyti apie 100 mln. litų vien už dujas, kurių elektros gamyboje tikrai prireiks mažiau.
Jau atšaukėme visus keturis ankstesnės Vyriausybės nutarimus, kurie reguliavo VIAP atskaitymus. Liko tik procedūriniai dalykai, kuriuos VKEKK ir LESTO turi spėti atlikti iki Naujųjų metų.
- Kodėl iki šiol VKEKK nė neketino palengvinti šalies žmonių gyvenimo, o dėl kai kurių verslo grupių interesų beveik visas kainas tik keldavo?
- Reikia šiek tiek palaukti, nes jau, pavyzdžiui, yra vykdomas mano pavedimas išsiaiškinti, kur yra sukaupti keli šimtai milijonų litų, susidariusių iš atskaitymų ir numatyti kaip rezervas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai.
Jeigu šie pinigai yra, tai mums parodys, kad VAE norėta statyti už Lietuvos gyventojų pinigus, nors buvo plačiai reklamuojama, jog naujas reaktorius atsiras kone veltui, iš investuotojų lėšų.
- Kodėl ministras A.Sekmokas ir bendrovės VAE vadovas Rimantas Vaitkus nuolat skleidė žinią, kad branduolinė jėgainė bus statoma iš šalies energetikos įmonių sukauptų lėšų, bankų paskolų bei menamų užsienio investuotojų pinigų?
- Tos energetikos įmonės juk teikia tik paslaugas, tad ką jos gali sukaupti? Žmogus moka pinigus už paslaugą, todėl elektros branginimas buvo tiesiog būdas surinkti pinigų už negautą naudą. Jeigu mūsų piliečiai mokėjo pinigus už suvartotą elektrą, vargu ar buvo teisėta į šią kainą įtraukti mokestį už ateityje gal ir būsiančią paslaugą. Tai turi išsiaiškinti teisininkai.
- Kokius dar ketinate atšaukti ankstesnės Vyriausybės sprendimus, kurie kenkia Lietuvos žmonėms ir valstybei?
- Jau esame nurodę Finansų ministerijai ir Savivaldybių asociacijai pateikti išsamią informaciją apie šalies savivaldybių finansinę būklę, einamuosius finansinius įsipareigojimus, pradelstus atsiskaitymus, koks yra jų paskolų portfelis, ar kreditai paimti vartojimui, einamiesiems mokėjimams, ar investicijoms, kurios duos grąžą, ir savivaldybės įstengs užsidirbti skolų grąžinimui.
Vieni sako, kad savivaldybių skolos siekia milijardą, kiti - du milijardus litų. Kai aš dirbau Seimo Biudžeto ir finansų komitete, skaičiai apie savivaldybių skolas Finansų ministerijos būdavo pateikiami visai kitokie, nei matau šiandien, dirbdamas premjeru.
Yra labai keistų ir įdomių klausimų dėl nesumokėtų šimtų milijonų litų Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoje srityje, jau paaiškėjo kai kurių ankstesnės valdžios įdomybių žemės ūkio finansavime.
- Nuo Naujųjų metų minimali alga padidės iki 1000 litų, bet kodėl ketinimas palengvinti Lietuvos žmonių dalią sulaukė tokios kritikos iš vadinamojo Laisvosios rinkos instituto, kuris sako, kad leisti žmonėms daugiau uždirbti yra blogis?
- Liberalioji ideologija buvo sukurta JAV ir skiepyta pasauliui per bankus. Šios ideologijos, kurios varomoji jėga yra godumas, sklaidai visame pasaulyje buvo sukurti ir tie laisvosios rinkos institutai.
Liberaliosios rinkos ideologijos logika yra paprasta: daug uždirbti gali tik finansų institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmones būtina paversti vergais.
Finansininkai juk nieko nekuria, negamina, tik tvarko popierius, bet nori uždirbti daugiausia iš visų. Aš tiems laisvosios rinkos institutų veikėjams pasiūlyčiau nors mėnesį pagyventi iš minimalios algos, tuomet galėtume padiskutuoti apie tą tūkstantį litų.
Pasaulyje sukuriamas kapitalas niekur neišnyksta net per krizes, o tik didėja ir kartais tiesiog perskirstomas iš vienų rankų į kitas. Jeigu pasižiūrėtume į fizinių asmenų indėlių augimą Lietuvoje, šiandien pamatytume, kad ši suma yra didelė - net apie 26 mlrd. litų.
Tačiau panagrinėję, kam ji priklauso, pamatysime, kad didelę šių pinigų dalį valdo 5-6 proc. indėlininkų, o visi kiti yra tik smulkūs, turintys kuklias santaupas bankuose. Tokia tendencija, manau, yra ir viena iš mūsų tautos emigracijos priežasčių. Žmonės juk mato, kad ir sunkmečiu turtuoliai tik dar labiau turtėja, o vergai spaudžiami toliau.
- Kodėl tokių institutų veikėjų nuomonės klusniai klausosi Vyriausybės - ar godumo lobizmas nekelia grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, jei jo propaguotojai skatina tautos nykimą?
- Blogiausia yra tai, kad jau susiformavo toks viešinimo kelias, kuris laisvosios rinkos institutą padarė kažkuo tarsi pažangiu, mitologiniu ar net šventu. Ir išties, mes kiekvieną kartą šventai tikime, ką sako tie „ekspertai“, be jokių analizių ar skaičiavimų mums pranešdami apie savo sugalvotas grėsmes.
Aš pastaruoju metu jau nebekreipiu jokio dėmesio į Lietuvos laisvosios rinkos instituto skleidžiamą informaciją, kurioje daugiausia vietos užima populizmas arba idėjos, kurios gal tinka Amerikai, bet tikrai ne mums. Lietuvoje, kur trūksta socialinio teisingumo, padorumo, į liberaliąją ideologiją apskritai negalima kreipti dėmesio.
Laisvosios rinkos institutas Lietuvoje užsiima net žalingais valstybei ir jos žmonėms veiksmais. Pavyzdžiui, jie sako, kad jeigu įmonė nesugeba dirbti, tegul ji bankrutuoja. Amerikoje tokį pasiūlymą aš dar suprasčiau, nes JAV bankroto procedūros vyksta greitai, o dar greičiau registruojamos naujos įmonės. Bet mūsų šaliai tokia kryptis yra visiškai neteisinga.
Jeigu po Naujųjų metų dėl minimalios algos padidinimo kai kurios įmonės patirs sunkumų, kils bankroto grėsmė, Valstybinė mokesčių inspekcija turės ieškoti tam tikrų sprendimų, kaip šiems verslininkams atidėti mokesčių mokėjimą. Bet jokiu būdu jų nežlugdyti.
- Kodėl, jūsų manymu, Lietuvai reikėtų įsivesti eurą, tam jau yra numatytas ir apytikslis laikas - 2014-2015 metai, jei euro zona turi milžiniškų problemų, Graikijos, kitų eurą įsivedusių šalių likimas pakibęs ant plauko?
- 2013-ųjų sausio pabaigoje jau turėtume priimti sprendimą dėl konkretaus euro įvedimo termino, sudarysime darbo grupę, kuri bus atsakinga už visų bendros ES valiutos įvedimo priemonių planą, tam pradės ruoštis bankai, verslas, t.y. visi.
Jeigu ką, atsisakyti euro Lietuva visada suspės. Tačiau jeigu situacija eurozonoje pasikeis į gera, visos problemos išsispręs, eurą įsives ir Latvija, mes liksime ES pakraštyje.
Tokia situacija mums tikrai būtų prasta. Latviams įsivedus eurą, didžioji šiaurės Lietuvos gyventojų bei įmonių dalis skolintųsi kaimynų bankuose, kur palūkanos būtų mažesnės, o kadangi pas mus gerokai sumažėtų finansinių operacijų, likusiai Lietuvai pabrangtų ir bankų paskolos, ir paslaugos.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą