Ši vietovė buvo galingos inkų imperijos sostinė.
Tuneliai, apie kuriuos vietiniai gyventojai pasakojo legendas, buvo aptikti tyrinėjant senus pastatus miesto centre ir jungia du svarbiausius inkų paminklus - Saulės šventyklą ir Sacsayhuamano tvirtovę.
Šie tuneliai atveria naujas perspektyvas, padedančias suprasti inkų inžinerijos ir kultūros praktikas.
Preliminariai apskaičiuota, kad tuneliai datuojami XV a. pabaiga-XVI a. pradžia.
Juose esantis akmens apdirbimas primena garsiąsias inkų sienas, kurios atlaiko stiprius žemės drebėjimus, dažnai pasitaikančius Anduose.
Taip pat rasta sudėtingų drenažo sistemų, kurios rodo, kad inkai gerai valdė kritulius, taip užkirsdami kelią potvyniams.
Požeminis labirintas tęsiasi 1750 metrų, jo gylis siekia iki 2,5 metro. Tunelių sistema turi tris atšakas: viena veda į Callispuquio, antroji - už San Cristobal bažnyčios, o trečioji - per Muyucmarca sektorių Sacsayhuamane.
Mokslininkai siūlo keletą tunelių panaudojimo būdų.
Kai kurie mano, kad jie galėjo tarnauti kaip paslėpti keliai, kuriais tarp apeiginių vietų keliaudavo kunigai ar kapaksai (kariuomenės vadai).
Kiti mano, kad tuneliai turėjo sakralinę reikšmę, nes jų sienose rasta nedidelių nišų, galbūt skirtų aukojimui.
Daugeliui Kusko gyventojų šis atradimas patvirtino vietines legendas apie paslėptus požeminius praėjimus. Nors viduje kol kas nerasta jokių turtų, patys tuneliai tapo svarbiu kultūriniu ir istoriniu atradimu.
Archeologai tuneliams tyrinėti naudoja šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, radarą, kuris leidžia be žalos kartografuoti tunelius.
Vietos bendruomenė aktyviai dalyvauja kasinėjimuose, nes svarbu išsaugoti šį paveldą ateities kartoms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą