Nidoje – pats kaštonų, alyvų ir obelų žydėjimo metas. Vidurdienį temperatūra šoktelėjo iki 25-28 laipsnių karščio. Skaidri žaluma, Baltijos vandenų mėlynė, nuo saulės spindulių auksu žaižaruojančios Kuršių marios: pats tinkamiausias metas išskėstomis rankomis priimti plūstančius turistus.
Tačiau verslas Nidoje ankstyvam sezonui nebuvo nepasiruošęs. Praėjusios savaitės karščiai galėjo papildyti ne vieno verslininko piniginę. Tie, kas nelaukė oficialios sezono atidarymo pradžios, jau dabar skaičiuoja uždarbį. Tačiau visi kiti dar tik remontuoja kambarius ir balkonus, dažo namus, valo langus ir patalpas. Darbymetis – pačiame įkarštyje.
Net ir „Maximos“ pardavėja neturėjo ką pasiūlyti ieškantiems kremo nuo šiuo metu itin aktyvių saulės spindulių.
„Atvežė tik dvi dėžutes vaikiško „Nivea“ kremo, kaipmat išpardaviau“, – pirkėjų užklupta aiškinosi moteris.
Tokio karščio nepamena
„Neslėpsiu, pavasaris ir poilsiautojai Nidą užklupo netikėtai. Nepamenu, kad gegužės pradžioje būtų buvę taip karšta“, – sakė dviračius nuomojantis nidiškis Vytautas. Jam antrino kartu besidarbuojanti žmona Liucija.
Dviračių nuomos kaina, pasak Vytauto, nesikeičia nuo euro įvedimo ir įsibėgėjus vasarai nesikeis. „Mes ištikimi tradicijoms“,- kvatojo rytinę kavą Kuršių marių pakrantėje gurkšnojantis verslininkas.
Jis neslėpė, kad operatyviai reaguoti į orus jam padeda tai, kad yra vietinis, nidiškis. Kur kas sunkiau klaipėdiečiams, kuriems prireikia laiko atvykti į Nidą, įsikurti, susikrauti ir išsikrauti savo darbo priemones ar prekes.
„Verslininkai neskuba: juk dar ne atostogų sezonas. Daugelis būsimų poilsiautojų dar dirba, vaikus leidžia į mokyklą. Po savaitgalio čia praktiškai mažai kas liks. Užtenka pažiūrėti, kas dedasi prieplaukoje. Baigiasi diena ir ten sausakimša. Vadinasi, daugelis čia net nenakvoja, pabūna dieną ir išvažiuoja. Verslininkai samdo darbuotojus, moka jiems atlyginimus. Argi apsimoka laikyti žmones visą savaitę, mokėti jiems pinigus už tai, kad jie dirbtų tik savaitgaliais?“ – argumentus dėstė Vytautas.
Nesusitvarko
O štai dviračius, elektrinius paspirtukus ir motorolerius nuomojantis Mindaugas jau griebiasi už galvos: „Nieko nespėju. Kol susivežiau šeštadienį viską iš Klaipėdos, tai ir pusiaudienis atėjo, vakare vėl viską teko susirinkti“, – sekmadienį, tik apie 11 valandą iš furgono kraudamas dviračius guodėsi klaipėdiškis.
Šeštadienį jo nuomojamos transporto priemonės buvo kaipmat išgraibstytos. Jomis riedėdami krykštavo jauni vokiečiai, prancūzai. Kai tao į rankas byra pinigai (vienviečio motorolerio nuoma valandai kainuoja 15 eurų, dviviečio – 20 eurų), Mindaugas nieko nelaukdamas samdys padėjėją.
Prieplaukoje, galingo kaštono apsuptyje originaliais sumuštiniais garsėjančio baro savininkas Raimondas Babilius savaitgalį į pagalbą pasikvietė savo draugę ir tėvus. Visi triūsia ranka rankon: kas daržo, kas valo, kas kala.
„Planavome startuoti mėnesio pabaigoje, bet sezoną paankstinsime. Jau kitą savaitgalį planuojame dirbti pilnu pajėgumu“, – sakė garsaus sumuštinių baro „Kaštonas“ savininkas.
Aludė be alaus
Tuo tarpu ant Kuršių marių pakrantės esantis baras „Pas Joną“ dirba pilnu pajėgumu. Iš rūkyklos visą dieną plevena dūmelis. Rūkytos žuvies kvapas suviliojo ne vieną prieplaukoje vaikštinėjusį poilsiautoją. Trumpam iš Anglijos grįžęs šeimininkų sūnus Vitalijus sukosi kaip vijurkas: vienam nešė karšį (mažesnis – 6, didesnis -8 eurai), kitam – upėtakį (12 eurų), ant dar vieno stalo „vartėsi“ ungurys.
„Duonos, agurko pomidoro? Sakykite, man gi nesunku papjaustyti", – vaišingumu tryško galingu gintaro gabalu pasidabinęs vaikinas.
„ Moterie, pinigai nesimėto, – grąžino man paliktus arbatpinigius, o paklaustas apie įspūdingą papuošalą, patikino, kad jį pasigamino pats iš savo sužvejoto gintaro. – Aš juk kuršis.“
Šeštadienio vakarą „Pas Joną“ veikiantis „Kalnapilio“ baras buvo sausakimšas. Ant sienos pakabintame ekrane „Eurovizijos“ finalą stebėję Nidos svečiai bare pasigedo tik vieno dalyko – įvairesnių rūšių „Kalnapilio“ alaus.
„Neatvežė. Paprašėme ir skėčių nuo saulės, tačiau jų vadybininkas pasakė, kad kai lis, tai ir atveš. Žmonės teiraujasi tamsaus jų alaus. Jau seniai viską išpardavėme“, – apie keistą verslo partnerių požiūrį prabilo vienas iš darbuotojų.
Kavos - kaip vasarą
Šalia „Jūratės“ viešbučio įsikūrusioje kepykloje – kavinėje „Gardumėlis“ kvepėjo morkų pyragu ir kava, tačiau apie 11 val. ryto – nė vieno lankytojo.
„Sveikinu, nė vieno kliento, galite pailsėti,“ – per dantį patraukė į kavinę užbėgusi prie nuomojamų dviračių jau sutikta Liucija. Kavinėje dirbančios moterys patikino, kad iš pat ryto kavinė buvusi pilna, o dabar žmonės patraukė prie jūros.
„Ar šį savaitgalį užsuko tiek pat žmonių, kaip ir eilinį vasaros savaitgalį?“, – smalsauju.
„Žinokit, šį savaitgalį kavinėje tikrai buvo ne mažiau klientų, kaip bet kurią dieną sezono metu“, – tikino moterys.
Keisti mašalai ir padvėsusios žuvys
„Jie bijo žmonių, – pokalbio metu vaikydamas į akis ir į burną lendančius mašalus tikino „Kaštono“ savininkas. – Per metus į Nidą mašalai atskrenda trejetą kartų. Kaip atskrenda, taip ir pradingsta“.
Ir išties jau kitą dieną uodus primenančių trūklių buvo gerokai sumažėję. Vienintelis jų sukeltas nemalonumas buvo bandymai įskristi per langą, arba – į burną.
Kur kas nemalonesnius jausmus kėlė Kuršių marių vandenų skalaujamos šiukšlės ir tarp jų įstrigusios įvairiaus dydžio nudvėsiusios žuvys, Varnų kapojami jų lavonėliai plūduriavo ir gausiai turistų lankomoje prieplaukoje. Įdienojus jų kvapas jau nustelbė ir stiprų žydinčių alyvų dvelksmą.
Dar penktadienį su specialiais prietaisais aukštyn pilvus išvertusias žuvis graibstę darbininkai juokavo: „Na štai, pažvejosime ir vešime į |Klaipėdą parduoti“. Paskui prasitarė, kad per dieną tenka porą kartų valyti pakrantes, tačiau jų nemažėja.
Nidos senbuvė Janina sakė, kad paskutinį kartą į marias iš Nidos pusės buvo įbridusi gal prieš 40 metų. Vanduo toks užterštas, kad jau neseniai ten niekas nekiša kojos.
Nidoje brangu ar ne?
„Neteisūs žmonės, kurie sako, kad Nidoje viskas labai brangu. Dviratį jūs galite išsinuomoti už 3 eurus, suvalgyti žuvį už 6 eurus, už dienos pietus sumokėsite nuo 3 iki 12 eurų, kava, alus, ledai kainuoja tiek, kiek bet kuriame Lietuvos mieste. Mažuoju "Tuk tuk" taksi automobiliuku iki jūros keturiese galite nuvažiuoti už 4 eurus. „Maxima“ sprogsta nuo prekių. Pasibaigus sezonui su vyru keliaujame po Europą ir tikrai galime pasakyti, kad nesame brangininkai“, - dėstė ponia Liucija.
Visus metus dirbanti kavinė „Kuršis“, kurioje papietauti vidutiniškai buvo galima už 6 eurus, savaitgalį nestokojo valgytojų. Priešingai, ne vienam poilsiautojui teko apsišarvuoti kantrybe ir lukterti tuščio staliuko. Nemažai poilsiautojų rinkosi ir sočius pusryčius, prie kurių garuodavo nemokama kava ar arbata.
Nida turi keisto žavesio. Primena didelį kaimą, kur nepažįstami žmonės tave sveikinasi, kur kavinaitės darbuotoja ar ledų pardavėja jau po kelių dienų tave pasitinka, kaip seną pažįstamą, kur tai vienoje, tai kitoje vietoje net nesiderant taikoma nuolaida: už tai, kad kantriai palaukei norimo dviračio, pademonstravai žinias apie gintarą, arba tiesiog pasikalbėjai apie orą.
Neatsitiktinai Nida yra įtraukta į garsiuosius 1000 vietų, kurias būtina pamatyti iki mirties, sąrašus. Ji to verta. Tai paliūdyti gali būriai vokiečių, skandinavų, prancūzų, kurie net nesulaukę sezono pradžios užplūdo šį kopų apsuptą, istorinį kuršių miestelį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą