Šiame albume surinkta ikonografinė medžiaga, kurios daugumą sudaro pirmą kartą publikuojamos fotonuotraukos iš bibliotekos AdM archyvo ir autoriaus rinkinio. Iš viso albume publikuojamos apie 1100 dar nematytų fotografijų.
ATRADIMAS. Didžiosios Vandens g. pastatų nuotrauka (šiandien Mažosios Lietuvos istorijos muziejus). Prūsijos konservatoriaus archyve ši nuotrauka buvo priskirta prie Tilžės, o atrasta peržiūrėjus kelių tūkstančių nuotraukų rinkinį (publikavimo teisė pirkta iš Lenkijos mokslų akademijos).
Mintis apie būsimą knygą autoriaus galvoje užgimė jau seniai, tačiau idėja ją išleisti kilo gana netikėtai: "Žinia, vaizdų albumo, kuriame atsispindėtų Klaipėdos miestas tarpukariu, iki šiol nebuvo. Visada norėjau parodyti, kaip per 16 metų (1923-1939 m.) pasikeitė Lietuvos uostamiestis: kaip vystėsi uostas, kaip gyveno žmonės, kokios buvo vykdomos statybos, kvartalai, institutai..."
Aukso amžius
Kuo gi ypatingas buvo šis laikotarpis Klaipėdai? Knygos autorius pasakojo, jog tuomet, kai uostamiestis priklausė Lietuvai, jam buvo skiriamas didelis šalies dėmesys ir pinigai - tam, kad miestas būtų greičiau "pajungtas" į šalies ekonominį "audinį".
Pradėjo sparčiai augti gyventojų skaičius, kurių didžioji dalis persikėlė iš Didžiosios Lietuvos. Tarp jų - daug inteligentų, specialistų, pedagogų. Tais metais Klaipėdoje pastatyti keturi trikotažo fabrikai, naujas uostas, vėliau maisto uostas, kuriame aktyviai vyko žemės ūkio produktų eksportas (daugiausiai į Angliją).
HITLERIO kalbą iš teatro balkono išklausyti susirinkę uniformuoti "vietos gyventojai".
Mūsų šalies uostas geriausiai buvo žinomas Anglijoje ir Britanijos salose. Uosto darbininkai gaudavo didelį atlygį. Vos vasarai į uostą atvykę padirbėti, jie galėdavo išgyventi ir išmaitinti šeimą visą žiemą.
1929 m. mieste buvo pastatyta ir moderni elektrinė su iš Anglijos atvežtais garo katilais. Anot istoriko, tuo metu buvo ypač išpuoselėta Liepų gatvė - pastatus čia kūrė anglų architektai. Tai buvo klestintis, žibantis Europos miestas, kuris buvo žinomas Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje ir kitose Europos šalyse. Dera pabrėžti, kad Klaipėda buvo ir pašto miestas, kadangi per jį keliaudavo visi laiškai iš Rytų Europos į Angliją, kur burlaiviai iš Klaipėdos plaukdavo net du kartus per savaitę.
DVARE. Niekada nepublikuotas Rumpiškės dvaro interjeras.
Paklaustas, kuo tais laikais užsiimdavo moterys, jis sakė, kad dauguma jų kūrendavo namų jaukumo židinį ir prižiūrėdavo vaikus. Vis dėlto būta ir moterų organizacijų, veikė atskiros moterų, mergaičių mokyklos. Viena jų - Karalienės Viktorijos progimnazija. Įdomu, jog Klaipėdoje veikė Kapitonų našlių namai, kuriuose jos gyveno.
Didelė nuotraukų vertė
Vietos gyventojų mados, parduotuvės, dvarai ir jų interjerai, gatvės, parkai, bažnyčios, kadrai iš pirmąsyk vykusios Dainų šventės - visa tai galima pamatyti "Klaipėdos vaizdų albume".
Albume bandyta surinkti kuo daugiau nuotraukų nuo tada, kai XIX a. vid. atsirado fotografija, iki Hitlerio įvykdyto anšliuso.
Įnašą į knygos ikonografinį pasakojimą įnešė ir privačiuose rinkiniuose saugomos ir kaupiamos senosios Klaipėdos fotografijos. Dalis fotografijų - iš kolekcionieriaus ir antikvaro Gedimino Žulio kolekcijos. Savo kolekcijomis leido naudotis ir Egidijus Baranauskas, Arnoldas Poliakovas ir Viktoras Raševskis.
TURGUS. Klaipėdos turgaus vaizdai: duoną halėje parduoda Zigmas Mataitis iš Palangos ir Teklė Ziškienė iš Veito g. 35.
Nemažas pluoštas nuotraukų publikuojamas iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų, kiek kuklesnis - iš Klaipėdos laikrodžių muziejaus archyvo.
Pats K. Demereckas daug nuotraukų įsigijo internetu, e. parduotuvėje "Ebay". Istoriko teigimu, Klaipėdos krašto nuotraukos kaina gali siekti ir 30 eurų, kai panaši padaryta Vilniuje kainuotų vos 50 centų.
Pasaka be galo
Žinia, nuotraukos, kitaip nei pašto ženklai, atvirukai, etiketės, neturi kolekcinės vertės. Todėl nuotraukas renka tik nedaugelis. Su kuo gi apsikeisi, pasidalinsi? Juk atsiranda vis naujų ir nematytų kadrų. Tai - lyg pasaka be galo.
EISENA. 1927 m. pirmosios lietuvių Dainų šventės eisena per miestą.
Tad kaipgi pačiam kilo mintis kolekcionuoti nuotraukas? "Leidyboje nieko negali pavogti. Viską privalai turėti savo arba nusipirkti. Tačiau ar žinot, kiek kainuotų 1000 nuotraukų?" - klausė K. Demereckas. Juk netgi jų skolinimasis kai kur kainuoja kone 50 eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą