Dar neapsisprendusiems: kodėl ir vėl tautą skaldančiam referendumui sakau „NE"

Dvigubos pilietybės klausimais pradėjau domėtis jau tada, kai dar 1990 metais gavau a.a. Stasio Lozoraičio (LR atstovo prie Švento sosto) pasirašytą LR užsienio pasą.

Nežiūrint į besikečiančius laikus, lieku konservatoriškos (prašau nemaišyti su partija) nuomonės, kad pilietybė, kaip ir žmona, gali būti tik VIENA. Prieštaraujantiems visados siūlau pasiskaityti pvz. JAV pilietybės priesaikos tekstą, kad suvokti dvigubos pilietybės beprasmybę ir saviapgaulę. 

Visa kita - asmeniškai man - yra pilietybinė prostitucija – turiu žmoną (LT pilietybę), bet man reikia ir meilužės (pvz. Italijos pilietybės). 

Negaliu suprasti tų užsienio lietuvių dejonių, kad be pilietybės jie praras savo lietuvybę, tautiškumą ar identitetą. 

Nevalia maišyti pilietybės ir tautybės savokų! 

Tu gali išsaugoti lietuvių kalbą ir su Naujosios Gvinėjos pasu, tu gali padėti savo ar savo tėvų gimtajai šaliai ir būdamas JAV piliečiu, tu gali į Lietuvą atvesti solidų investitorių būdamas ir Vokietijos piliečiu...

Dar vienas populiarus užsienio lietuvių skundas: man atėmė LR pilietybę. Jie niekaip nenori suvokti, kad LT PILIETYBĖS NIEKAS NEATIMA - ji yra prarandama priėmus kitos šalies pilietybę. Taip įtvirtinta mūsų galiojančioje Konstitucijoje.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė prieš porą savaičių „Panoramoje“ guodėsi, kad artimiausiu metu „prarasime“ 100.000 Lietuvos piliečių, jeigu gegužės 12 d. referendumas nebus sėkmingas. 

Ką reiškia prarasime? Jie staiga nebebus lietuviai? 

Prarasime nebent balsus rinkimuose, bet apie tai žemiau. O norės, ir bus jie lietuviais iki savo gyvenimo pabaigos. Ir net galės su savo užsienyje uždirbta pensija grįžti ir oriai senti Lietuvoje.

Tiesa, gali tekti su kitos šalies pilietybe laikas nuo laiko Migracijos departamente prasitęsti leidimą gyventi. Negi tai labai skauda? Galų gale Lenkijos pavyzdžiu įvesta „lietuvių korta“ ir tokius „nepatogumus“ gali pašalinti.

Ir dar apie patį mums vėl ir vėl brukamą referendumą, kuris jau 2019 m. patyrė fiasko: referendumo „tėvai“ tada buvo keli Seimo nariai, vedami Žygis Pavilionis ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), vadovaujama jos pirmininkės Dalios Henke, kuri dar 90-aisias nieko neverčiama pati atsisakė LR paso ir priėmė Vokietijos pilietybę, o tik prieš keletą metų tol varstė Prezidentūros duris, kol jai „už ypatingus nuopelnus“ dabartinis LR Prezidentas Gitanas Nausėda (išimties tvarka !!!) suteikė Lietuvos pilietybę. Čia apie išimtis arba lygius ir lygesnius.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) jau daug metų kalba VISŲ užsienio lietuvių vardu, nors bendruomenės nariais yra gal 5-7 % visų užsienio lietuvių. Šis faktas iš dalies paaiškina, kodėl 2019 m. referendumas patyrė fiasko, tas pats laukia ir artėjančio referendumo. 

Svarbiausia užsienio diasporos problema yra sekanti – ABSOLIUTI DAUGUMA užsienio lietuvių yra APOLITIŠKI. Per pastaruosius dešimtmečius tik vieną kartą (2019 metais) Seimo ar Prezidento rinkimams registravosi vos daugiau nei 10% užsienio lietuvių, turinčių balso teisę. Per visus kitus buvusius rinkimus šis skaičius svyravo tarp 6 ir 9 procentų.

Socialiniuose tinkluose reikalaujama dvigubos pilietybės, tačiau nuo sofos neatkeliamas užpakalis, kad užsiregistruoti rinkimams ir tuo pačiu referendumui.

Balsavimo biuleteniai atkeliauja paštu, belieka juos užpildyti ir, jeigu labai jau tingisi, savo vaiką pasiųsti iki sekančios pašto dėžutės Mančesteryje, Kiolne ar Osle. Net pašto išlaidas apmoka Lietuvos valstybė.

Artėjantiems Prezidento rinkimams - o kartu ir referendumui - užsiregistravusių balso teisę turinčių užsienio lietuvių skaičius geriausiu atveju sieks 59.000 iš galimų maždaug 500.000 gyvenančių užsienyje potencialių rinkėjų. Tai reiškia, kad užsienio diasporos balsavimo aktyvumas nesieks ir 12 procentų.

Ir dar vienas argumentas, kodėl referendumui vėl sakau NE: jei atkreipėte dėmesį, rašau apie tautą skaldantį referendumą. 

Pagal referendumo nuostatus teisę į dvigubą pilietybę gautų tik Lietuvai „draugiškose“ užsienio valstybėse gyvenantys tautiečiai. Tokių šalių šiai dienai 47, kai mes pasaulyje skaičiuojame virš 190 valstybių. 

Tegul man referendumo organizatoriai paaiškina, kuo Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ar pagaliau mūsų ginamoje Ukrainoje gyvenantis lietuvis yra prastesnis, už tuos gyvenančius JAV, Ispanijoje ar Norvegijoje?