Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: JAV sveikas protas nugali

Kalbos kalbelės 

Vakar pasirodę Rusijos fiurerio Putino komentarai, kad Maskva, pasirašiusi gynybos paktą su Pchenjanu, gali tiekti ginklus Šė Korėjai, kelia "neįtikėtiną susirūpinimą", pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Metju Mileris.

Po spektaklio šalyje-kalėjime šią savaitę, karo nusikaltėlis Putinas užsiminė, kad ginklų tiekimas izoliuotai branduolinių ginklų turinčiai šaliai būtų veidrodinis atsakas į Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.

Teroristas svaidėsi grasinimais ir Pietų Korėjos atžvilgiu sakydamas, kad JAV sąjungininkė padarytų "didelę klaidą", jei nuspręstų tiekti ginklus Ukrainai, ir kad Maskva į tokį žingsnį atsakytų Seului skaudžiai.

"Tai kelia neįtikėtiną susirūpinimą", - susirūpinęs rūpinosi M. Mileris, paklaustas apie tokias Rusijos caro varinėjamas kalbeles.

"Tai, žinoma, destabilizuotų Korėjos pusiasalį ir potencialiai priklausomai nuo tiekiamų ginklų rūšies, galėtų pažeisti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurioms pati Rusija pritarė."

Primename, kad trečiadienį Putinas ir Kim Jong Unas pasirašė paktą, kuriuo abi pusės įsipareigoja nedelsiant suteikti karinę pagalbą kitai pusei ginkluotos agresijos prieš vieną iš jų atveju.

Mūsų įsitikinimu, pats susitarimas yra tiek pat vertas, kiek tas popierėlis, kuriuo nusivalomas pasturgalis.

Maskvos grasinimai ir šantažas yra eilinis blefas – ordai pačiai reikia visų įmanomų ginklų, visų gelžgalių, visų klipatų, kuriuos tik gali surinkti, bet ne karinei pagalbai Šė Korėjai, o tęsiant Ukrainos naikinimą.

Pavojingiausias čia tylios Kinijos žaidimas, kurios nors ir tiesiogiai nesimato, bet be jos palaiminimo, Pchenjanas nedarytų nė žingsnio. Blogio ašies stiprėjimas, ryšių tvirtinimas, apie ką kalbame jau du metus, kelia grėsmę visai pasaulinei saugumo architektūrai.

Rusija neriasi iš kailio, kad sujungtų atskirai pasklidusį blogį pasaulyje į vieną gaują.

Į tokius jos veiksmus reikia atsakyti ne susirūpinimu, o veiksmais: visų pirma, kuo greičiau sunaikinti jos pajėgumus Ukrainoje, užtikrinti, kad ekonominės sankcijos veiktų ir ją dar labiau izoliuoti, pradėti realų okupuotų tautų Rusijos Federacijos teritorijoje išlaisvinimą, pripažįstant jų teisę į apsisprendimą.

Tuo tarpu Putinas iš Šė Korėjos nuvyko pasiganyti į kitą komunistų režimo valdomą šalį – Vietnamą, kuriame dar pasirašė krūvą įvairiausių mažai prasmingų popieriukų.

Hanojus jį priėmė labai šiltai ir įdėmiai klausėsi vladykos sapalionių apie neva NATO keliamą grėsmę Rusijai.

Vietnamas, deja, nepasinaudojo proga, nesuėmė Putino ir neperdavė jo Hagos tribunolui.

O be reikalo. Vietoj niekam nereikalingų, su tarptautiniu mastu paieškomu nusikaltėliu pasirašytų sutartėlių,

Hanojus turėjo labai realią progą, perdavęs Putiną ten, kur jam vieta, sustiprinti ryšius su civilizuotu pasauliu, taip keldamas savo ekonomiką ir gaudamas popieriukų, ant kurių pavaizduota viską matanti akis.

Postūmiai 

Lėtai, bet kryptingai, - taip galime apibūdinti JAV mąstymo pokytį dėl leidimo naudoti ginklus Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Salivanas televizijai PBS paaiškino, kad susitarimas su Ukraina dėl amerikiečių ginklų naudojimo apima "bet kurią vietą, kur Rusijos pajėgos per sieną iš Rusijos pusės patenka į Ukrainos pusę ir bando užimti papildomą Ukrainos teritoriją".

Atrodytų, kad tai nereikšmingas ankstesnių pranešimų pasikeitimas, tačiau dar visai neseniai Vašingtonas net nenorėjo girdėti apie bet kokius smūgius jo ginklais į Rusijos Federacijos teritoriją.

Vėliau buvo kalbama tik apie Charkovo kryptį. Dabar – su kuo sveikiname ir Ukrainos diplomatus, ir JAV pareigūnus – kalbama apie „sveiką protą“.

"Tai nėra susiję su geografija.

Tai susiję su sveiku protu. Jei Rusija puola ar ruošiasi pulti iš savo teritorijos į Ukrainą, prasminga leisti Ukrainai smogti atsakomąjį smūgį pajėgoms, kurios puola ją iš kitos sienos pusės", - sakė Salivanas.

Politika neleisti tolimų smūgių Rusijos viduje "nepasikeitė", pabrėžė pareigūnas.

Iš tiesų, gera girdėti, kad sveikas protas nugali.

Visos 32 NATO šalys pritarė Marko Rutės kandidatūrai į generalinio sekretoriaus postą.

Dabartinis Nyderlandų premjeras M. Rutė 2024 m. spalio mėn. pakeis Jensą Stoltenbergą.

Sutarimas dėl jo kandidatūros yra labai svarbus prieš liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohanis taip pat pretendavo į šį postą, tačiau jo vyriausybė ketvirtadienį paskelbė oficialų pareiškimą, kuriuo palaikė Rutę, po to, kai Iohanis atsiėmė savo kandidatūrą.

Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Markas Rutė ir Nyderlandų vyriausybė rėmė Kijevą.

Būtent Rutė buvo vienas iš koalicijos dėl naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai sukūrimo iniciatorių.

2024 m. kovo 1 d. Nyderlandų ministras pirmininkas lankėsi Ukrainoje. Kartu su prezidentu Zelenskiu jie vyko į Charkovą. Tą pačią dieną Ukraina su Nyderlandais pasirašė saugumo susitarimą.

Veiksmai 

Pati sudėtingiausia situacija fronte yra ties Časiv Jaru.

Kaip praneša 24-osios atskirosios brigados kariai, "priešas nuolat rengia masinius frontalinius puolimus, taip pat bando apeiti gyvenvietę iš šiaurės ir pietų.

Okupantai negailestingai apšaudo miesto griuvėsius iš valdomų aviacinių bombų ir visų įmanomų ginklų rūšių."

Charkovo kryptyje, rusų okupantai yra įsikabinę Lipcų gyvenvietės ir deda visas pastangas ją užimti.

Ukrainiečių gynėjai kartas nuo karto surengia kontr-atakas, tačiau padėtis kol kas išlieka patinė.

Orda visiškai nekreipia dėmesio į patrankų mėsos nuostolius, kasdien šiame fronto taške padeda iki 30 driskių.

Rusams Lipcai yra svarbūs todėl, kad jų operacijų planuotojų galvose yra viena vienintelė mintis – užimti aukštumą.

Rusijos karininkų mokyklose mokoma vienintelės taktikos, kuriai jau daugiau nei šimtas metų, ir jie ją bando pritaikyti gyvai visose sausumos operacijose: užimti dominuojančias aukštumas, įsitvirtinti, pritraukti artileriją, judėti visa tai kartojant toliau.

Lietuvoje

Vakar Seimas parodė, kad gali sutarti ir būti vieningas gynybos ir saugumo klausimais.

Daugiau nei du metus vykstančio karo pašonėje, pagaliau įstatymų leidėjai susivokė, kad būtina ieškoti lėšų ir didinti gynybos finansavimą ne tik dirbant liežuviais.

Ar buvo galima padaryti geriau, surasti socialiai labiau atsakingų sprendimų? Galbūt, jei būtų diskutuojama dar du arba penkis metus.

Kaip tą darė Romos imperijos konsulai, galiausiai sulaukę į Senatą įsiveržusių barbarų.

Šiuolaikinių barbarų įsiveržimo į Lietuvą grėsmė labai reali, mūsų gynybos pajėgumus – plačiąja prasme – reikėjo sustiprinti vakar.

Bet geriau dabar, nei rytoj, nes rytojus gali ir neateiti.

Suprantame tuos, kuriuos erzina, kaip rašė vienas mūsų sekėjas, angelo sparnų šnarėjimas.

Taip, nedidelės dalies lėšų gynybai gavimas iš akcizo alkoholiui, priekabiai žiūrint, gali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis kai kuriems tą alkoholį vartoti mažau saikingai.

Bet žinote ką?

Būsime tiesūs ir atviri, kaip visada. Girtuoklis visada ras priežasčių, kodėl jisai geria, tuo tarpu protingas, saikingai alkoholį vartojantis žmogus nepradės kasdien litrais maukti vien dėl to, kad akcizu paremtų Lietuvos saugumą.

Nebūkim naivūs, ir neieškokim sliekų ant asfalto.

Seimas vienbalsiai (tie, 110 narių, kurie balsavo) patvirtino ir naują kariuomenės vadą.

Pasisakantys už kandidatūrą (prieš nebuvo) minėjo įvairius dalykus, pabrėždami, kad paskirtajam vadui teks didžiulė atsakomybė racionaliai panaudoti lėšas, ruošiantis galimam ginkluotam konfliktui, kurio, duok Dieve, geriau nebūtų.

Jų pasisakymuose iš esmės slypėjo ir neįvardinta sena taisyklė, kad norint taikos, reikia gerai pasiruošti karui.

Mes gi eisime dar toliau ir prisiminsime didžiojo stratego Sun Tzu žodžius: didis ne tas karvedys, kuris šimtus kartų laimi mūšyje, bet tas, kuris nugali priešą be mūšio.

Visos pergalės pasiekiamos, visų pirma, galvose.

Mums regisi, vakar buvo padaryta tikrai gera pradžia.