Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas: kokį jarlyką gaus Putinas Pekine?

(1)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas. Su jomis gali susipažinti ir „Vakarų ekspreso” skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Tarptautiniu mastu paieškomas karo nusikaltėlis, einantis Rusijos fiurerio pareigas Putinas šiandien anksti ryte atvyko į Pekiną susitikti su Kinijos kompartijos vyrbegemotu Si Dzinpingu. Kremlius tikisi, kad šis vizitas dar labiau pagilins Maskvos ir Pekino partnerystę, tačiau faktas tas, kad partneryste čia net nekvepia. Geriausiu atveju, Kinijos ir Rusijos santykiai gali būti apibūdinti kaip siuzereno ir vasalo, nors greičiau tai – tiesiog nusižeminusios Maskvos prašymas gauti jarlyką mainais į bet kokią paramą.

Paskutinį kartą, kai Putinas lankėsi kelioms dienoms iki invazijos į Ukrainą, abi šalys paskelbė apie "neribotą" draugystę. Putinas sakosi pasirinkęs pirmajai po „inauguracijos“ užsienio kelionei Kiniją, nes esą nori pasiųsti pasauliui žinią apie savo prioritetus ir asmeninių ryšių su Si tvirtumą. Visgi, tiesa ta, kad teroristas neturi kur per daug lankytis, nes gali būti suimtas ir perduotas Hagai arba dar blogiau, eliminuotas jėgų, kurios tik ir laukia pasinaudoti šia galimybe.

Interviu Kinijos naujienų agentūrai "Xinhua" Putinas gyrė Dzinpingą už pagalbą kuriant "strateginę partnerystę" su Rusija, grindžiamą nacionaliniais interesais ir giliu abipusiu pasitikėjimu.

"Būtent precedento neturintis aukštas mūsų šalių strateginės partnerystės lygis lėmė, kad pasirinkau Kiniją kaip pirmąją valstybę, kurią aplankysiu pradėjęs eiti prezidento pareigas", - sakė Rusijos vladyka. "Stengsimės užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą pramonės ir aukštųjų technologijų, kosmoso ir taikios branduolinės energijos, dirbtinio intelekto, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir kituose novatoriškuose sektoriuose."

Nereikia manyti, kad šios nušlifuotos, realybės neatitinkančios Putino frazės yra primityvus bandymas apgauti Kinijos komunistus ar užsienio auditoriją. Tai tik diplomatinis sulindimas Si į subinę, turėsiantis paminkštinti drakono širdį neformaliuose pokalbiuose. Juose abiejų šalių diktatoriai ir jų aukšto rango pritarėjai prie arbatos ir vakarienės aptars labiausiai degantį – Rusijos karo Ukrainoje klausimą. Kartu su Putinu pokalbiuose dalyvaus naujai paskirtas Rusijos karo ministras Andrejus Belousovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu ir kiti žemesnio rango karo ir kriminaliniai nusikaltėliai.

Kokie bus šio susitikimo rezultatai pamatysime artimiausiu metu. Kol kas juos prognozuoti sunku, nes akivaizdu, kad Rusijai prašant visokeriopos paramos iš savo šeimininko, Kinija bus labai atsargi. Ji negali visiškai susipykti su JAV ir ES, nes nors ir yra labai suinteresuota Vakarų, kaip ir Rusijos silpnumu, Kinija turi balansuoti išsaugodama rinkas, be kurių ekonominis pasaulio fabriko atsigavimas išblės kaip miražas.

Reikšmingi postūmiai 

Prancūzija ir Nyderlandai nori, kad ES įvestų sankcijas visiems pasaulio bankams, padedantiems Rusijai finansuoti karą Ukrainoje, tiksliau, kurie padeda Rusijos ordai atsiskaityti už prekes ar technologijas, skirtas ginklų gamybai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino "Reuters".

Šis Prancūzijos ir Nyderlandų siūlymas galėtų būti šiuo metu bloko rengiamo 14-ojo sankcijų Rusijos Federacijai paketo dalis. Pagal jį, bet kuriam ES asmeniui ar subjektui galėtų būti uždrausta turėti verslo reikalų su bet kuria pasaulio finansų įstaiga, kuri, ES manymu, tiesiogiai ar netiesiogiai padeda Rusijos kariuomenei įsigyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, ir dvejopo naudojimo technologijų.

Manome, kad nesuprantamai ilgai buvo delsiama su tokio pobūdžio sankcijomis.

Estijos parlamentas pritarė pasiūlymui, kuriuo leidžiama įšaldytą Rusijos turtą panaudoti kompensacijoms už karo žalą Ukrainoje išmokėti. Praėjusią savaitę ES ambasadoriai susitarė, kad nenumatytas pelnas iš ES įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų būtų panaudotas Ukrainos gynybai. Sprendimas gali būti oficialiai priimtas kitą savaitę.

"Žengėme didelį žingsnį, kad sukurtume precedentą, kuriuo Europa galėtų vadovautis", - sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Įstatymui pritarė du trečdaliai 101 narį turinčio Estijos parlamento narių. Juo leidžiama įšaldytą asmenų ir bendrovių, prisidėjusių prie Rusijos neteisėtų veiksmų, turtą naudoti kaip "išankstinį mokėjimą už žalą, kurią Rusija yra skolinga Ukrainai".

Plojame ir kviečiame Lietuvą bei kitas ES/NATO šalis pasekti Talino pavyzdžiu. Primename, kad netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. Septynių šalių grupė (G7) įšaldė maždaug 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos finansinį turtą. Nuo to laiko ES ir kitos G7 šalys vis diskukuoja, kaip ir ar panaudoti šias lėšas, kad padėtų Ukrainai.

Antradienį JAV valstybės sekretorius Antoni Blinkenas pareiškė, kad JAV ketina pasinaudoti savo įgaliojimais ir areštuoti Rusijos turtą Ukrainai atkurti, bei bendradarbiauja su G7, kad tai įvyktų kuo greičiau.

Veiksmai ant žemės 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atidėjo visas savo užsienio keliones, nes padėtis Ukrainos mūšio lauke toliau blogėja. Kijevas praneša, kad Charkovo srities šiaurės rytiniame pasienio mieste Vovčanske vyksta mūšiai. Šio miesto, esančio už 5 km nuo sienos, užėmimas būtų svarbiausias Rusijos laimėjimas nuo penktadienio, kai ji pradėjo skverbtis į regioną, taip atverdama naują invazijos frontą ir priversdama Kijevą skubiai permesti pastiprinimą.

"Padėtis yra nepaprastai sudėtinga. Priešas užima pozicijas Vovčansko miesto gatvėse", - soctinkle pranešė Vovčansko patrulinės policijos viršininkas Oleksijus Charkovskis.

Gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Lazutkinas sakė, kad į miestą įžengė "kelios" Rusijos pėstininkų grupės. Vėliau Ukrainos kariams pavyko jas "iš dalies" nustumti atgal, informavo Ukrainos generalinis štabas, tačiau šiauriniame ir šiaurės vakariniame pakraštyje buvo tęsiami "gynybiniai veiksmai".

Vėlai vakare ir naktį Ukrainos gynėjai atrėmė dar keturias Rusijos atakas palei sieną, tačiau kovos ir toliau vyko prie keleto kaimų.

Šaltinio ant žemės duomenimis, padėtis labai sunki, bet „dar ne katastrofa, išsilaikysime“.

Antra naktį iš eilės ukrainiečiai mandagiai „ATACMS“ pagalba beldžiasi į Krymo "Belbeko" oro uostą. Laikinai okupuotame Kryme jame esantis sandėlis yra pagrindinis taikinys. "ATESH" partizanai pranešą, kad po tikslaus pataikymo, „daug valandų truko pagrindinio raketų-artilerijos ginklų sandėlio sprogimai“.

Pažymima, kad tame sandėlyje buvo laikoma didžioji dalis raketų lėktuvams Su-27, Su-30 ir MiG-31, kurie terorizuoja Ukrainos miestus. "Taip pat užfiksuota didelė žala aerodromo infrastruktūrai dėl antrinės detonacijos", - priduria partizanai.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico vakar buvo pašautas per pasikėsinimą jį nužudyti. Šaulys į 59 metų R. Fico šovė penkis kartus, iš pradžių premjeras buvo kritinės būklės, o po kelių valandų, trečiadienio vakarą, jam buvo atlikta operacija.

"Buvau labai sukrėstas... laimei, kiek žinau, operacija praėjo gerai - ir manau, kad galiausiai jis išgyvens... šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra", - BBC laidai "Newshour" sakė Slovakijos vicepremjeras ir aplinkos ministras Tomašas Taraba.

Valdančioji dauguma tuo suskubo pareikšti, kad įvykis yra politinis. "Šis pasikėsinimas buvo politiškai motyvuotas, o kaltininko sprendimas gimė netrukus po prezidento rinkimų", - sakė jos atstovas Sutaj Estok, turėdamas omenyje balandį vykusius rinkimus, kuriuos laimėjo R. Fico sąjungininkas Peteris Pellegrini.

Kai kurie ekspertai ir apžvalgininkai taip pat teigia, kad išpuolį esą galėjo suorganizuoti Rusijos specialiosios tarnybos, taip neva norėdamos išprovokuoti dar griežtesnius ir dar labiau žmogaus laisves ir teises ribojančius Slovakijos valdžios veiksmus.

Mes manome, kad nors tokia tikimybė ir egzistuoja, visgi, beveik neabejojame, kad šis išpuolis – nei politinis, nei susijęs su Kremliumi, o tiesiog vienui vieno žmogeliui nučiuožusio stogo išdava.

 Lietuvoje 

Kiek mes linkę laikytis taisyklių? Gerbti kitus? Saugoti save, aplinkinius?

Vis kartojame, kad visi turi elgtis taip, kaip nori, kad su jais elgtųsi kiti. Mes dažnai šią išmintį išsitraukiame ir mojuojame ja kitiems prieš nosį, kai mums kas nors nepatinka, neįtinka.

Bet ar mes patys taikome šį priesaką patys sau?

Važiuojant kelyje Vilnius – Kaunas už Elektrėnų link Žiežmarių vyksta kelio darbai. Perkeltas eismas iš magistralės į vieną pusę, atitvarais ir geltonomis linijomis pažymėtas dvipusis srautas. Ir kelio ženklas, ribojantis greitį – 70 km/h.

Tačiau važiuojančių šiuo ar mažesniu greičiu nėra. Iš galo prilekia skubantis, mirksi žibintais, galiausiai spaudžia ant garsinio signalo kelis kartus. Antra juosta aplenkia lyg stovinčius kitas pilietis, o šalia sėdintis pakeleivis nužvelgia mus, ramiai važiuojančius 75 km/h greičiu lyg nevispročius, mėmes ar inžinerinę kelio kliūtį.

Neiškentęs, besiblaškantis iš galo vairuotojas galiausiai puola į antrą juostą, aplenkia, tada užstabdo, tokiu pavojingu sau, mums ir aplinkiniams manevru, išreikšdamas, ką jis mano ir kaip jis vertina visą šią situaciją, galiausiai, nurūksta gerokai viršydamas 100 km/h.

Mielieji, ar čia tik mes, ar jau visi išsikraustėm iš proto? Kur jūs taip skubat? Ką pakeis dvi ar penkios minutės?

Ir kodėl norit būt mirtinai pavojingai už kitus, savo artimus, gudresni?

Nesielkite taip. Branginkit ką turit svarbiausia, jei jau nerūpi kiti – savo gyvybę.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder