Rusijos laimėjimai verčia Baltuosius rūmus peržiūrėti kai kurias raudonąsias linijas
Šie žingsniai būtų reikšmingas Bideno kruopščiai kalibruotos politikos, kuria siekiama remti Ukrainą ir kartu vengti tiesioginės konfrontacijos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu arba jo pagrindiniu sąjungininku Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, eskalavimas.
Tai, kad tokie žingsniai svarstomi dabar, rodo, jog administracija vis labiau nerimauja dėl Ukrainos pažeidžiamumo mūšio lauke.
Valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas po neseniai įvykusių vizitų Pekine ir Kijeve parodė griežtesnę poziciją.
Balandžio pabaigoje lankydamasis Pekine jis BBC sakė, kad Kinija „prisideda prie didžiausios grėsmės Europai“ nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų, ir nurodė, kad Jungtinės Valstijos svarsto naujas sankcijas Kinijos bendrovėms ir finansų įstaigoms.
Po to Blinkenas lankėsi Kijeve ir iš pirmų lūpų išgirdo pasakojimus apie neseniai Rusijos pasiektus laimėjimus prie Charkovo ir kitur Rytų Ukrainoje.
Tai, ką jis išgirdo, jam sukėlė pakankamą nerimą, todėl jis paragino administracijos kolegas iš naujo išnagrinėti draudimą Ukrainai šaudyti į Rusiją amerikietiška artilerija ir trumpojo nuotolio raketomis, man ir atskirai kitiems žurnalistams sakė JAV pareigūnai.
Naujų sankcijų Kinijai grėsmė yra ypač kebli, nes ji kyla tuo metu, kai abi šalys bando stabilizuoti savo santykius.
Tačiau JAV pareigūnams nerimą kelia tai, kad Pekinas, nors techniškai laikosi savo pažado netiekti ginklų Maskvai, tapo didžiausiu Rusijos gynybos sektoriaus ir jos plataus masto invazijos į Ukrainą skatintoju.
Apie didėjančią Kinijos pagalbą aiškiai rašoma Carnegie Endowment for International Peace ataskaitoje, kurią parengė Nathanielis Sheris.
Analizuodamas tarptautinių muitinių duomenis, N. Šeras nustatė, kad Kinija yra didžiausia 50 „labai svarbių“ dvejopo naudojimo prekių tiekėja Rusijai.
Muitinės duomenys taip pat parodė, kad Kinijos dalis Rusijos šių prekių importe padidėjo nuo 32 proc. 2021 m. iki 89 proc. pernai.
Blinkenas BBC sakė, kad šios dvejopos paskirties prekės „naudojamos padėti Rusijai, kuri nepaprastai sparčiai stengiasi pasigaminti daugiau amunicijos, tankų, šarvuočių, raketų“ - nors Kinija ir toliau susilaiko nuo „realių ginklų tiekimo“.
Sekretorius teigė, kad Kinija tiekia apie 70 proc. į Rusiją importuojamų staklių ir 90 proc. importuojamos mikroelektronikos.
Kinija taip pat aprūpina Rusiją palydovinėmis technologijomis, kurios gali būti labai svarbios ryšiams ir taikiniams Ukrainos mūšio erdvėje, teigia Didžiosios Britanijos užsienio politikos analitinis centras „Royal United Services Institute“.
Xi laikosi savo pusiausvyros nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai jis ir V. Putinas buvo paskelbę apie „jokių apribojimų“ partnerystę.
Kinija viešai ragino nutraukti ugnį, bet Putinas maldavo ginklų.
Jie jau buvo paruošti, kai J. Bidenas paskambino Xi ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos atsakys - tuo sulaukdamas, kaip man sakė pareigūnai, piktos Xi replikos, kurioje jis klausė, ar J. Bidenas jam grasina.
Po šio konflikto Xi susilaikė nuo tiesioginių ginklų siuntų.
Tačiau JAV pareigūnai teigė, kad Kinijos lyderis nurodė Liu He, buvusiam vicepremjerui ir vienam patikimiausių Xi derybininkų su Vakarais, prižiūrėti tylią pagalbą Rusijos karo veiksmams.
Tuo pat metu Kinija siuntė taikos signalus Ukrainai ir ją remiančioms Europos šalims dėl galimo susitarimo.
Ukrainos pažeidžiamumas padidėjo iš dalies dėl to, kad ilgai vėlavo JAV ginklų siuntos.
Kol Atstovų Rūmų respublikonai delsė, Ukraina buvo priversta svarstyti galimybę trauktis.
O daugelis ginklų, kuriais Jungtinės Valstijos tikėjosi paremti Ukrainą, pavyzdžiui, tankai „M1 Abrams“, raketų sistemos HIMARS ir naikintuvai F-16, pasirodė esą pažeidžiami atitinkamai Rusijos bepiločių lėktuvų, elektroninių trukdžių ir priešlėktuvinės gynybos.
JAV pareigūnai nerimauja, kad Rusija telkia karius ir įrangą vos už sienos Rusijos viduje, kad galėtų pulti Charkovą ir kitus Rytų Ukrainos miestus.
JAV artilerija ir trumpojo nuotolio raketos galėtų smogti šiems taikiniams, negrasindamos giliu smūgiu į Rusiją.
Tačiau kol kas Jungtinės Valstijos riboja jų naudojimą tik Ukrainos viduje, todėl jos negali smogti dideliems Rusijos logistikos ir kariuomenės sutelkimo centrams, esantiems už sienos.
Tačiau tai gali keistis, nes kitos NATO šalys spaudžia J. Bideną sušvelninti kontrolę.
Šią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) garsiausiai paragino smogti smūgius Rusijos viduje.
„Fronto linija yra daugiau ar mažiau pasienio linija, ir jeigu jūs negalite pulti Rusijos pajėgų kitoje fronto linijos pusėje, nes jos yra kitoje sienos pusėje, tada, žinoma, jūs iš tikrųjų sumažinate Ukrainos pajėgų galimybes gintis“, - sakė J. Stoltenbergas pirmadienį Sofijoje (Bulgarija) vykusiame NATO parlamento posėdyje.
„Teisė į savigyną apima teisę smogti teisėtiems kariniams taikiniams už Ukrainos ribų“, - pridūrė J. Stoltenbergas.
Sofijoje posėdžiavusi NATO parlamentarų grupė prisijungė prie jo ir pritarė „kai kurių ginklų naudojimo apribojimų panaikinimui“.
Gali būti, kad artėjame prie dar vieno lūžio taško Ukrainoje.
Kinijai vis labiau linkstant į partnerystę su naujai dominuojančia Rusija, J. Bidenas svarsto, ar gilinti sąjungą su Kijevu.
Tai sukeltų naujų pavojų, tačiau būtų prasminga, jei tai padėtų sustiprinti klibančią Ukrainą ir atkurti pusiausvyrą prie derybų stalo, kur galiausiai šis karas turi būti išspręstas.
Rašyti komentarą