Valerija Novodvorskaja

Tai nėra rusų tauta. Tai minia, kurios pasaulėžiūra yra maniakinės depresijos vergų

(1)

Žmogaus teisių gynėja Valerija Novodvorskaja mirė Maskvoje 2014-ųjų liepos 12-ąją. Ji buvo viena iš garsiausių Rusijos visuomenės veikėjų, nepriklausoma žurnalistė, partijos „Demokratinė sąjunga“ („Demokratičeskij sojuz) įkūrėja.

Ji dirbo iki paskutinės akimirkos, jos paskyroje „Facebook“, kur ji publikavo nuorodas į savo straipsnius, matyti, kad daugiausia dėmesio ji skyrė neramumams Ukrainoje.

V. Novodvorskaja gimė 1950 m. gegužės 17 d. Baltarusijoje, Baranovičiuose.

1969 m. Kremliaus suvažiavimų rūmuose ji platino lapelius su pačios kurtais antisovietiniais eilėraščiais.

Ją suėmė KGB, nuo 1970 m. birželio iki 1972 m. vasario ji buvo priverstinai gydoma psichiatrijos ligoninėje.

Išėjusi į laisvę ji užsiėmė disidentine veikla, dirbo pedagoge ir vertėja, bandė įkurti pogrindinę partiją kovai su Tarybų Sąjungos Komunistų partija.

1978, 1985, 1986 m. V. Novorodskkąją teisė už disidentinę veiklą.

Ji dalyvaudavo visose visuomenei rūpimose diskusijose, už jos poziciją ją praminė amžina opozicioniere.

Moteris pritarė TSRS žlugimui, JAV vadino demokratijos santalka, pasisakė prieš kariuomenės įvedimą į Čečėniją, palaikė Gruzijos pusę per 2008 m. rugpjūčio ginkluotą konfliktą.

Valerijos mintys apie Rusiją ir jos bėdas

Ekrano nuotr.

- Jei turėsime palikuonių, kurie galės prakeikti Putiną, tai dar gerai. Gali būti, kad Putino pastangomis šioje teritorijoje palikuonių nebus.

- Tai nėra rusų tauta. Tai minia, kurios pasaulėžiūra yra maniakinės depresijos vergų. Pripratę prie tylos. O tie, kurie nenorėjo tylėti, buvo naikinami 70 sovietų valdžios metų. Rusų tautą vis tiek reikia kažkur įsigyti.

- Sunku būti žmogumi. Lengva būti ropliu.

- Mūsų istorija tapo piktybiška nuo XV a., kai vietoj Aukso ordos atsirado Maskvos orda. Jei nepakeisime savo genetinio kodo, mums galas.

- Niekada nepamirškite mūsų istorinės kaltės. Turime nulenkti galvas atgailaudami prieš tuos, iš kurių atėmėme tautinę nepriklausomybę ir davėme tik jungą ir vergiją.  Turime nusikratyti savo imperinės praeities ir išpirkti savo kaltę. Ir niekada nelyginti savo nusikaltimų su tų nusikaltimų aukomis.

- Tai, kad leidome Putinui paversti mus Europos šlykštyne, kurios vengiama kaip maro, yra ne tik Putino, bet ir žmonių kaltė.

- Visa šalis tapo įkaite. Ir su jos sutikimu. Šie Kremliuje sėdintys teroristai turi per didelius reikalavimus: kad jiems būtų atiduotos sielos, kūnai, šalis su jos biudžetu, su jos seniai prarasta garbe, su jos ateitimi ir kad jie liktų valdžioje amžinai.

- Deja, mūsų skęstantis laivas yra visiškai beviltiškas, ir ne tik žiurkės, bet ir normalūs keleiviai turi skubiai evakuotis Europos link. Aš nepritariu emigracijai. Bet kiekvienas turi teisę gelbėtis pats.

- Šiandien rusų kalba tarnauja visai ne kaip kultūros priemonė. Ji yra karinis-politinis taranas, kuriuo nokautuojamas mūsų buvusių kolonijų įsipareigojimas savo istorijai ir siekis siekti europietiškų vertybių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder