Atnaujinta 06:07 val.
Iranas pirmą kartą pristatė Rusijos pajėgoms naujausias aviacines bombas
Irano valdžios institucijos pirmą kartą pristatė Rusijos Federacijai naujausias aviacines bombas, skirtas smūgiams Ukrainos teritorijoje. Tokią išvadą, remdamasis vaizdo įrašu iš Kursko srities, padarė bulvarinio dienraščio „Bild“ OSINT tyrėjas Julianas Repke.
Dieną prieš tai Rusijos Federacijos Kursko srityje sudužo sunkusis Irano bepilotis lėktuvas „Qods Mohajer-6“.
Pasak vokiečių analitiko, šis bepilotis orlaivis gabeno naujausias valdomas bombas „Qaem-5“. Jos Irano kariuomenės tarnyboje atsirado tik 2019 m.
Pasak Repkės, manoma, kad Rusijos Federacija šį droną planavo panaudoti puolimui Sumų regione, tačiau bepilotis orlaivis nukrito. Avarijos priežastys nežinomos.
Rusijos pajėgos anksčiau nėra apšaudžiusios Ukrainos bombomis „Qaem-5“. Iš viso to Repkė daro išvadą, kad Irano ir Rusijos karinis bendradarbiavimas pasiekė naują lygį.
V. Zelenskis: Rusija gegužės mėn. Ukrainą atakavo 3200 tūkst. bombų
Rusijos pajėgos šį mėnesį atakavo Ukrainą 3 200 tūkst. valdomų aviacinių bombų, pirmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją Madride, jis pridūrė, kad Ukrainos kariuomenė neturi pakankamai oro gynybos raketų, kad sutrukdytų Rusijai per mėnesį mesti tūkstančius bombų.
Rostovo srityje kilo gaisras uoste, kuriame kraunami vogti Ukrainos grūdai
Pirmadienį Rusijos Rostovo srityje, Azovo uosto teritorijoje, kilo gaisras. Dega grūdų terminalas.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu ASTRA ir Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.
Kaip rašo Rusijos „Telegram“ kanalai, grūdų terminale užsidegė transportavimo juosta.
Pasak P. Andriuščenkos, Azovo uoste rusai krauna didžiąją dalį ukrainietiškų grūdų, kuriuos jie pavogė iš okupuotų teritorijų.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma.
Portalas primena, kad, prasidėjus plataus masto invazijai, rusai užėmė dalį Ukrainos. Jie aktyviai išveža iš ten grūdus, o vėliau parduoda juos kitoms šalims. Dažniausiai juos perka Artimųjų Rytų šalys.
Neseniai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai pasiūlė Europos Sąjungai uždrausti grūdų importą iš Rusijos.
Rusai smogė Charkivui valdomosiomis aviacinėmis bombomis, vienas žmogus žuvo, dar 12 buvo sužeisti
Pirmadienį Rusijos aviacija valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė civilinei įmonei Charkive, vienas žmogus žuvo, dar 12 buvo sužeisti.
Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien apie 16 val. priešo aviacija valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė civilinei įmonei Charkive. Sprogimas sugriovė gamybinio cecho stogą. Kilo gaisras, kurį ugniagesiai operatyviai užgesino“, – rašoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeisti.
Rusija permetė į Baltarusiją kovinių sraigtasparnių
Praėjusią savaitę į Baltarusiją atskrido šeši Rusijos koviniai sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.
Tai „Telegram“ kanale pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi portalas „rbc.ua“.
Stebėjimo grupė primena, jog dar sekmadienį, gegužės 26-ąją, buvo sužinota, kad gegužės 25 d. į Baranovičių aerodromą atskrido rusų sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.
Patikslintais duomenimis, Rusija permetė į Baltarusiją daugiau sraigtasparnių.
„Iš viso gegužės 25 d. į Baranovičius iš Seščios (Rusijos Briansko sritis) atskrido 8 Rusijos aerokosminių pajėgų sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8“, – rašo „Belaruski Gajun“.
Baranovičiuose dabar yra šie Rusijos orlaiviai:
2 žvalgybiniai lėktuvai Su-24MR4;
4 naikintuvai Su-30SM;
aštuoni sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.
Pažymima, jog informacija apie Rusijos aviacijos permetimą į Baltarusiją pasirodė prasidėjus bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų pratyboms.
Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, per mokymus kariškiai nori tobulinti „įvairių aviacijos pajėgų valdymą“.
Charkivo srityje per rusų apšaudymą kilus miško gaisrui detonuoja okupantų palikti šaudmenys
Charkivo srities Balaklijos miesto apylinkėse kilus miško gaisrui, detonuoja jame palikti šaudmenys.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Prie Balaklijos detonuoja šaudmenys, kuriuos 2022 metais per okupaciją palikti rusai. Jie sproginėja dėl miško gaisro, kurį sukėlė rusų apšaudymas. Gaisras įsiplieskė Vysokobiro girininkijoje ir apėmė ne mažiau kaip 7 hektarus spygliuočių paklotės“, – paaiškino pareigūnai.
Aplinkinių gyvenviečių gyventojai prašomi laikytis rimties, gelbėtojai gesina gaisrą.
Trys žmonės žuvo per Rusijos puolimą Ukrainos pietiniame Mikolajevo regione
Ukrainos pietiniame Mykolaivo regione pirmadienį per Rusijos ataką žuvo trys žmonės, šeši buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pagalbos tarnyba ir vietos pareigūnas.
„Po pietų dėl raketos atakos Snihurivkos miesto kavinėje, automobilių parduotuvėje ir padangų servise kilo gaisras, o sprogimo banga apgadino savitarnos plovyklą. Šalinant griuvėsius buvo rasti dviejų žmonių kūna“, – tarnyba sakė „Telegram“ kanalui.
Mykolaivo gubernatorius vėliau sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki trijų.
Kijevas sako, kad į Ukrainą „netrukus“ atvyks pirmieji Prancūzijos kariuomenės instruktoriai
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį pranešė, kad į karo draskomą šalį „netrukus“ atvyks pirmieji Prancūzijos kariuomenės instruktoriai.
O. Syrskis apie tai paskelbė po to, kai jis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas dalyvavo vaizdo skambutyje su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu.
„Jau pasirašiau dokumentus, kurie leis pirmiesiems Prancūzijos instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu, – socialiniuose tinkluose pareiškė O. Syrskis. – Palankiai vertinu Prancūzijos iniciatyvą nusiųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karius.“
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Prancūzijos gynybos ministerija, ji nurodė, kad šis klausimas nagrinėjamas, tačiau nepatvirtino informacijos apie instruktorių dislokavimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra ne kartą prabilęs apie galimą Vakarų karių dislokavimą Ukrainoje. Rusija į tai reaguoja su įniršiu.
Smūgį prekybos centrui Charkive rusai koregavo dronais, netoliese rasta nesprogusi bomba
Smūgį Charkivo prekybos centrui „Epicentr“ rusai koregavo dronais, netoli jo rasta nesprogusi bomba.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien rastas nesprogęs šaudmuo už 80 m nuo prekybos centro, kuriam gegužės 25 d. smogė priešas. Preliminariais duomenimis, tai irgi bomba UMPB D-30. Per stebuklą ji gegužės 25 d. nenuskrido iki prekybos centro. Be to, nustatyta, kad Rusijos kariškiai koregavo ugnį žvalgybiniais dronais“, – rašoma pranešime.
Prokuratūra pabrėžė, jog bepiločių orlaivių naudojimas smūgiui koreguoti rodo, kad Rusija sąmoningai laikosi taktikos naikinti Charkivo civilius gyventojus.
„Rusijos kariuomenė tikslingai paleido kelis šaudmenis iškarto, kad pražudytų kuo daugiau darbuotųjų ir pirkėjų, taip pat įbaugintų miesto gyventojus“, – pažymėjo prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. rusai smogė prekybos centrui „Epicentr“ Charkivo miesto Kyjivo rajone. Šiuo metu žinoma apie mažiausiai 18 žuvusiųjų, tarp jų – 12 metų mergaitė ir 17-metis vaikinas. Aukų kūnų tebeieškoma.
Policijos duomenimis, dviejų aukų tapatybės buvo nustatytos vietoje, dar 12 – pagal DNR. Identifikavimas tęsiamas.
Nuo rusų sparnuotosios raketos nukentėjo Zaporožės oro uosto terminalas
Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporožės tarptautiniam oro uostui.
Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporožės tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime.
Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 26-ąją Rusijos kariškiai 412 kartų apšaudė Zaporožės srities gyvenvietes.
Rusai vėl smogė Charkovui, sužeisti keturi žmonės
Pirmadienį Rusijos kariuomenė vėl smogė Charkovui. Mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti miesto Cholodnohirkos rajone.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkovo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Smūgiai Charkovui. Preliminariais duomenimis, miesto centrui“, – rašoma pranešime.
Vėliau meras pranešė apie sprogimus Cholodnohirkos rajono pramoninėje zonoje. Nukentėjo mažiausiai keturi žmonės, vieno iš jų būklė „labai sunki“.
Charkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas perspėjo apie pakartotinių smūgių pavojų ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
„Ukrinform“ korespondentas pranešė, kad sprogimas Charkove nugriaudėjo apie 16 val. 15 min.
Prieš tai Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie rusų paleidžiamas aviacines bombas.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. rusai smogė prekybos centrui „Epicentr“ Charkovo miesto Kijevo rajone. Šiuo metu žinoma apie 18 žuvusiųjų, tarp jų – 12 metų mergaitė ir 17-metis vaikinas.
V. Zelenskis paragino sąjungininkes „visomis priemonėmis“ spausti Rusiją siekti taikos
Pirmadienį per vizitą Madride prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainos sąjungininkes „visomis priemonėmis“ spausti Rusiją siekti taikos.
V. Zelenskis kalbėjo Maskvai paskelbus, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje, ir po savaitgalį Rusijos suduoto smūgio į šiaurės rytinį Charkivo miestą, per jį, naujausiais duomenimis, žuvo 18 žmonių.
„Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo“, – sakė V. Zelenskis. „Turime suaktyvinti bendrą darbą su partnerėmis, kad pasiektume daugiau. Saugumas ir realios pastangos visomis priemonėmis spausti Rusiją į taiką“, – pridūrė jis.
Antradienį V. Zelenskis lankysis Portugalijoje, pranešė ministro pirmininko Luiso Montenegro biuras, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turėtų leisti jo pajėgoms „apsiginti“, prieš tai kai kuriems Vakarų pareigūnams paraginus peržiūrėti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiuoti į taikinius Rusijos teritorijoje. „Turime dirbti kartu ir daryti spaudimą ne tik Rusijai, bet ir mūsų partnerėms, kad suteiktų mums galimybę apsiginti nuo Rusijos“, – sakė V. Zelenskis. „Net ir tos partnerės, kurios bijo duoti vienokį ar kitokį patarimą, turėtų suprasti, kad oro gynyba yra gynyba, o ne puolimas“, – pabrėžė jis.
Ukrainos lyderis dar kartą paprašė suteikti Ukrainai septynias oro gynybos sistemas „Patriot“ ir sakė, kad „virš žmonių galvų skrenda tūkstančiai aviacinių bombų“. V. Zelenskis sakė, kad Maskva kiekvieną mėnesį paleidžia į Ukrainą apie 3000 bombų. „Mums reikia mažiausiai dviejų sistemų vien Charkivui“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „pasaulyje šių sistemų netrūksta“.
Ispanija išleis 5 mlrd. eurų ginklams Ukrainai: V. Zelenskis atskleidė sandorio detales
Ukraina ir Ispanija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ispanija iki 2027 m. skirs 5 mlrd. eurų ginklams Ukrainai pirkti pagal Europos taikos priemonę.
Pasak UNIAN korespondento, valstybės vadovas tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu Madride. „Šiandien su ponu premjeru pasirašėme dvišalį susitarimą dėl mūsų valstybių saugumo. Esu labai dėkingas už šį susitarimą. Iš tiesų tai svarus strateginis dokumentas. Šiems metams nustatėme 1 mlrd. eurų karinę pagalbą, o laikotarpiui iki 2027 m. – 5 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai iš Ispanijos per Europos taikos fondą“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat sakė, kad Ukraina vertina Ispanijos susidomėjimą bendrais ginklų gamybos ir saugumo technologijų kūrimo projektais.
„Bendri projektai neabejotinai suteiks energijos mūsų tautoms ne tik kariniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Tai naujos darbo vietos“, – sakė V. Zelenskis.
Jis dėkoja Ispanijai už sprendimą suteikti Ukrainai papildomų pabūklų ir šarvuočių.
„Esu jums dėkingas už absoliučiai būtiną saugumo pagalbą Ukrainai, ypač už oro gynybos sistemas ir raketas“, – pridūrė prezidentas.
V. Zelenskis sakė, kad šiandien su Ispanijos ministru pirmininku aptarė tolesnį Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą ir kaip Ispanija galėtų prie to prisidėti.
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, dabar Rusijos kariuomenė kas mėnesį vien tik prieš Ukrainos fronto pozicijas ir prieš paprastus miestus bei kaimus panaudoja daugiau kaip 3 000 valdomų aviacinių bombų.
„Manome, kad kitą mėnesį jų gali būti 3 500. Šį mėnesį – 3 200. Ant žmonių galvų nusileidžia tiesiog tūkstančiai aviacinių bombų“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas priminė, kad Ukraina prašo pasaulio suteikti papildomų „Patriot“ sistemų. Visų pirma, kaip sakė valstybės vadovas, reikia bent septynių tokių sistemų, o Charkovui reikia bent dviejų sistemų.
Valstybės vadovas informavo P. Sanchezą apie padėtį fronte ir Rusijos bandymus išplėsti karą.
„V. Putinas daug kalba tariamai apie derybas, tačiau įvairios tautos jau turėjo reikalų su tokiais diktatoriais, kurie nemeluoja tik tada, kai tyli. Tereikia pažvelgti į realius tokių žmonių, tokių diktatorių darbus“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad gynybos pajėgos dabar ginasi nuo dar vienos Rusijos puolamosios operacijos.
„Štai kodėl dabar mums ypač reikia suintensyvinti bendrą darbą su partneriais siekiant didesnio saugumo ir apčiuopiamos Rusijos priverstinės taikos visomis priemonėmis“, – sakė V. Zelenskis.
Atskirai V. Zelenskis pažymėjo, kad P. Sanchezas patvirtino, jog dalyvaus Taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris birželio mėn. vyks Šveicarijoje.
„Dabar savo dalyvavimą jau patvirtino 90 šalių. Ir toliau dirbame su pasaulio lyderiais, kad būtų platesnis atstovavimas“, – sakė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, šis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmoji reali galimybė priartėti prie teisingos solidarios taikos, o ne „tik kažkokios pauzės tarp Rusijos smūgių“. Prezidentas pridūrė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodys, kas pasaulyje iš tiesų tiki tarptautine teise ir yra pasirengęs ją veiksmingai ginti.
"Washington Post": Vakarų ginklų gamintojai pasirodė bejėgiai prieš Rusijos elektroninį karą
Vakarų ginklų tikslumas Ukrainoje smarkiai krenta dėl Rusijos elektroninio karo, rašo WP.
Pagrindinis jų bruožas yra tas, kad jie visada yra vienu žingsniu priekyje. Kijevo sąjungininkai neturi laiko tobulinti savo gaminių, o ir skubėti jiems nėra kur.
Remiantis aukštų Ukrainos kariuomenės pareigūnų pareiškimais ir konfidencialiais vidiniais Ukrainos skaičiavimais, kuriuos gavo "Washington Post", Ukrainoje daugelis JAV pagamintų palydovų valdomų šaudmenų neatlaikė Rusijos elektroninio trikdymo technologijų, todėl Kijevas buvo priverstas nutraukti tam tikrų Vakarų tiekiamų ginklų rūšių naudojimą, kai jų efektyvumo rodikliai smarkiai nukrito.
Rusijai slopinant modernias Vakarų ginklų nukreipimo sistemas, įskaitant GPS valdomus artilerijos sviedinius "Excalibur" ir itin mobilią artilerijos raketų sistemą, galinčią paleisti kai kurias amerikiečių gamybos raketas, kurių veikimo nuotolis siekia 130 km, buvo pakenkta Ukrainos gebėjimui ginti savo teritoriją ir Kijevo pareigūnai buvo priversti skubiai kreiptis pagalbos į Pentagoną, kad gautų atnaujintas ginklų versijas.
Rusijos gebėjimas kovoti su aukštųjų technologijų Vakarų amunicija turi toli siekiančių pasekmių Ukrainai ir jos Vakarų rėmėjams, nes gali suteikti galimybių aktyviai veikti tokiems priešininkams kaip Kinija ir Iranas.
Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Rusija susigrąžino iniciatyvą mūšio lauke ir užtikrintai žengia į priekį.
Pavyzdžiui, konfidencialiais ukrainiečių vertinimais, Jungtinėse Valstijose sukurtų sviedinių "Excalibur" efektyvumo rodiklis per kelis mėnesius smarkiai sumažėjo - iki mažiau nei 10 proc. pataikymų į taikinius.
Dėl šios priežasties ukrainiečiai praėjusiais metais jų atsisakė.
Nors kiti šaltiniai jau yra pranešę apie Rusijos elektroninės karybos pajėgumus, "The Washington Post" gautuose dokumentuose pateikiama anksčiau neskelbtų detalių apie tai, kiek Rusijos kišimasis sumažino Vakarų ginklų veiksmingumą.
"Esamų versijų "Excalibur" technologija prarado savo kovinį potencialą", - teigiama vertinimuose.
Kartu juose priduriama, kad karinių operacijų Ukrainoje patirtis paneigė jo, kaip "vieno šūvio, vieno taikinio" ginklo, reputaciją, bent jau tol, kol Pentagonas ir amerikiečių gamintojai neišspręs šio klausimo.
Prieš šešis mėnesius, po to, kai ukrainiečiai pranešė apie šią problemą, Vašingtonas tiesiog nutraukė "Excalibur" šovinių tiekimą dėl didelio jų gedimų skaičiaus, sakė Ukrainos pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Kitais atvejais, pavyzdžiui, aviacinių bombų, vadinamų JDAM, gamintojas ukrainiečiams pateikė šiek tiek patobulintas versijas, ir joss toliau naudojamos.
Ukrainos karinė vadovybė nuo 2023 m. rudens iki 2024 m. balandžio mėn. rengė ataskaitas ir jomis dalijosi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais sąjungininkais, tikėdamasi rasti sprendimus ir užmegzti tiesioginį ryšį su ginklų gamintojais.
Pokalbiuose Ukrainos pareigūnai skundėsi dėl pernelyg biurokratinio proceso, kuris, pasak jų, tik apsunkina kelią į skubiai reikalingus pakeitimus, kad būtų pataisyti neveiksmingi ginklai.
Šie pareigūnai sutiko atsakyti, kiek realu atkreipti dėmesį į Ukrainos kariuomenės poreikius. Kai kurie šiam straipsniui kalbinti Ukrainos ir JAV pareigūnai su mumis kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga.
Pentagonas darė prielaidą, kad kai kurie tiksliai valdomi šaudmenys taps neveiksmingi dėl Rusijos elektroninės kovos sistemų, todėl kartu su Ukraina rengė atitinkamą taktiką ir metodus, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, sakė vienas aukšto rango JAV gynybos departamento atstovas.
"Rusija nuolat plečia elektroninio karo priemonių naudojimą", - sakė JAV pareigūnas. "Ir mes toliau plėtojame ir užtikriname, kad Ukraina turėtų gebėjimų, reikalingų efektyviai dirbti šioje srityje."
JAV gynybos departamento atstovas spaudai atmetė teiginius, kad biurokratija sulėtino būtinų priemonių įgyvendinimą.
Pasak jo, Pentagonas ir ginklų gamintojai kartais pasiūlydavo sprendimus per kelias valandas ar dienas, tačiau pavyzdžių nepateikė.
Ukrainos gynybos ministerija pareiškime teigė, kad ji nuolat bendradarbiauja su Pentagonu, taip pat tiesiogiai bendrauja su ginklų gamintojais.
Ukrainai tiekiama amerikiečių gamybos valdomoji amunicija paprastai būdavo sėkminga tik jos naudojimo pradžioje, o Rusijos kariuomenei prie jos prisitaikant, ji dažnai tapdavo mažiau veiksminga. Dabar kai kurios ginklų rūšys, kadaise laikytos galingomis karinėmis priemonėmis, nebeteikia ukrainiečiams jokių pranašumų.
Įprastiniame kare Amerikos ginkluotosios pajėgos gali nesusidurti su tokiais pat sunkumais kaip Ukraina, nes turi pažangesnes oro pajėgas ir patikimas elektronines atsakomąsias priemones, tačiau Rusijos pajėgumai vis dėlto daro stiprų spaudimą Vašingtonui ir jo NATO sąjungininkams, verčia juos toliau diegti naujoves.
Pasigenda tikslų
Rusijos karinė specialioji operacija Ukrainoje sukūrė modernų bandymų poligoną Vakarų ginklams, kurie niekada nebuvo naudojami prieš priešą, turintį Maskvos galimybę blokuoti GPS navigaciją.
Inovacijos yra būdingas beveik visų konfliktų, įskaitant Rusijos ir Ukrainos konfliktą, bruožas, kai kiekviena pusė naudoja technologijas ir naujus pasiekimus, kad pergudrautų kitą pusę ir pasinaudotų jos pažeidžiamumu.
Pasak analitikų ir pareigūnų, Rusijos kariuomenė jau daugelį metų yra įvaldžiusi pažangius elektroninio karo metodus, investuoja į sistemas, galinčias slopinti elektroninių komponentų, pavyzdžiui, GPS navigacijos, kuri padeda nukreipti kai kuriuos tiksliai valdomus šaudmenis į taikinius, signalus ir dažnį.
Filadelfijoje įsikūrusio analitinio centro Foreign Policy Research Institute vyresnysis tyrėjas Robas Lee teigė, kad tai, jog Rusija pernai mūšio lauke naudojo elektroninę kovą priešo valdomai amunicijai naikinti, buvo svarbus pokytis.
Pasak R. Lee, daugelis ginklų yra galingi, kai jie pradedami naudoti, tačiau laikui bėgant jie praranda veiksmingumą, o tai yra nesibaigiančio katės ir pelės žaidimo tarp kariaujančių šalių, kurios nuolat prisitaiko ir diegia naujoves, dalis.
Gynybos bendrovių dalyvavimas yra labai svarbus siekiant įveikti modernias Rusijos gynybos priemones, tokias kaip elektroninis karas, pažymėjo Lee.
"Daugelio Vakarų gynybos bendrovių problema, - sakė Li, - palyginti su Rusijos gamintojais, yra ta, kad jos neturi tokio pat skubos jausmo".
Tankus trukdžių tinklas
Dokumentuose teigiama, kad Rusijos elektroninės kovos ir oro gynybos sistemų tinklas kelia rimtą grėsmę Ukrainos lakūnams, ir priduriama, kad kai kurie Rusijos "trukdžiai" taip pat gali blokuoti kovinių orlaivių navigacijos sistemas.
Remiantis vertinimais, Rusijos gynyba yra tokia tanki, kad "ukrainiečių pilotai neturi atvirų langų, per kuriuos jie jaustų, kad nėra apšaudomi".
Nepaisant tam tikrų pastangų kovoti su Rusijos elektroniniu karu, galimos priemonės čia atrodo ribotos, kol Vakarai neaprūpins Ukrainos naikintuvais F-16.
Tokie modernūs lėktuvai leis Ukrainos karinėms oro pajėgoms nustumti rusų pilotus atgal, leis naudoti įvairaus tipo ginklus, turinčius ilgesnį nuotolį ir galinčius išvengti kai kurių elektroninės kovos sistemų.
Iš lėktuvų numetamos JDAM bombos yra dar vienas mažėjančio Vakarų ginklų veiksmingumo pavyzdys.
Jų pasirodymas 2023 m. vasario mėn. buvo staigmena Rusijai. Tačiau manoma, kad jų sėkmės rodikliai smarkiai sumažėjo per kelias savaites po to, kai paaiškėjo jų praktinis nesugebėjimas atsispirti elektroniniams trukdžiams.
Per šį laikotarpį bombos nukrypo nuo taikinių mažiausiai 20 metrų iki kilometro atstumu.
Liepos mėnesį JDAM pataikymų į taikinius procentas sumažėjo iki minimumo.
Pirmaisiais metais po Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios HIMARS paleidimo įrenginiai buvo giriami už tai, kad sėkmingai smogė į šaudmenų sandėlius ir vadavietes priešo užnugaryje.
Tačiau antraisiais metais "viskas baigėsi: rusai įdiegė elektroninę kovą, slopino Vakarų palydovų signalus, ir HIMARS sistema tapo visiškai neveiksminga", - sakė antrasis aukštas Ukrainos kariuomenės pareigūnas.
"Šis neefektyvumas lėmė tai, kad labai brangus sviedinys vis dažniau buvo naudojamas smogti į mažo prioriteto taikinius."
Ukrainos kariškių teigimu, Jungtinės Karalystės pateiktos iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos "Storm Shadow" yra mažiau jautrios Rusijos kišimuisi, nes jos veikia ne tik pagal GPS, bet ir pagal dvi kitas navigacijos sistemas, įskaitant integruotą žemėlapį, atitinkantį numatyto skrydžio maršruto reljefą.
Nepaisant to, Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms pavyko perimti šias sparnuotąsias raketas.
Ukrainiečiai pasiekė tam tikros sėkmės su pateiktomis amerikiečių tolimojo nuotolio ATACMS sistemos raketomis, kurių veikimo nuotolis siekia iki 250 km, tačiau jas taip pat gali numušti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad taip pat tikisi, jog dabar mūšio lauke esančių ginklų efektyvumas per metus sumažės.
"Rusai išmoks su jais elgtis", - sakė antrasis Ukrainos pareigūnas. "Taip veikia ginklavimosi varžybos".
Katastrofiškas technikos trūkumas: Rusija į Ukrainos frontą išsiuntė šarvuočius iš Maskvos pergalės parado
Rusijos Federacija išsiuntė į frontą Ukrainoje karinę techniką tiesiai iš Pergalės parado Maskvoje, praneša „Agency.Novosti“.
Taigi, leidinio pranešime pažymima, kad gegužės 9 d. Maskvoje vykusiame parade dalyvavę šarvuočiai iš karto buvo išsiųsti į frontą.
Prie tokios išvados priėjo socialiniame tinkle X pagrindine paskyra D'Mithridates slapyvardžiu pasivadinęs analitikas Conflict Intelligence Team (CIT).
Prie tokios išvados jis priėjo atlikęs vaizdo įrašo analizę.
Savo žinutėje specialistas pažymėjo, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kai Rusija siunčia į frontą Ukrainoje įrangą, kuri anksčiau buvo naudojama per paradą. 2023 m. vasarį Ukraina numušė 2016 m. Pergalės parade dalyvavusį sraigtasparnį Mi-35M.
O 2024 m. sausį danguje virš Azovo jūros buvo numuštas Rusijos orlaivis A-50U, kuris 2020 m. buvo pristatytas Raudonojoje aikštėje Maskvoje.
Priminsime, anksčiau jau esame pažymėję, kad 110-osios OMBr priešlėktuvinės ginkluotės šauliai numušė dar du Rusijos orlaivius.
Ciklonas skęsta: pasirodė palydovinės nuotraukos iš smūgio vietos
Neseniai AFU Generalinis štabas oficialiai patvirtino, kad Ukrainos kariškiai smogė Rusijos Federacijos mažajam raketiniam laivui „Ciklonas“. Ketvirtadienį, gegužės 23 d., pasirodė palydovinės nuotraukos iš smūgio vietos.
Vaizdus paskelbė Rusijos radijo „Laisvė“ tarnyba. Taigi, gegužės 23 d. nuotraukoje matomi sugriovimai raketos pataikymo vietoje. Netoliese buvo Rusijos laivas „Ciklonas“. Jis buvo raketų „Kalibr“, kuriomis Rusijos Federacija ne kartą smogė Ukrainos miestams, nešėjas.
„Conflict Intelligence Team“ tyrimų grupės analitikai teigia iš šaltinio Sevastopolyje gavę nuotrauką iš įvykio vietos, kurioje matyti iš vandens kyšantis „Ciklono“ stiebas.“ Laivo nuskendimą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje yra gelbėjimo valtis, kuri taip pat matoma palydovinėse nuotraukose", - sakoma pranešime.
Gegužės 19-osios naktį laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai. Vėliau buvo pranešta, kad gynybos pajėgos sunaikino rusų minininką „Kovrovec“.
Kaip paaiškėjo vėliau, per tą puolimą Rusija neteko dar vieno laivo - kalbama apie „Cikloną“. Rusijos „Telegram“ kanalai rašė, kad į nedidelį raketinį laivą okupantų buvo pataikyta ATACMS raketomis.
Verta pažymėti, kad per visą laiką šis laivas neiššovė nė vienos raketos. Dmytro Pletenčiukas pažymėjo, kad „Ciklonas“ iš tikrųjų buvo „nebaigtas statyti“.
Karas Ukrainoje parodė rusų liaupsinamo ginklo silpnąsias vietas
„Su-30SM2“ savaime nėra kažkokia revoliucija – nes kaip ir „Su-35S“, jis yra naikintuvo „Su-27“, skraidžiusio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, evoliucija.
Šiuo atveju kalbama apie daugiau kaip 18 tonų (kilimo svoris) sveriantį dvimotorį vienvietį lėktuvą, kuris pirmiausia skirtas pranašumui ore užtikrinti, bet taip pat gali atakuoti antžeminius taikinius.
Be 30 mm kalibro pabūklo „GSh-30–1“, orlaivis turi 12 ginkluotės tvirtinimo taškų.
LNK laidoje „KK2“ G.Butnorienė pasakojo, kad grožio salDaug įdomesnės yra jo raketos „R-37M“, matomos pateiktame vaizdo įraše – kurios yra labai tolimo nuotolio ginklai, skirti kovai su AWACS tipo orlaiviais.onas – sena svajonė.
Rusai raketas „R-37M“ pradėjo naudoti nuo 2019 m, ir jos yra raketų „R-33“, naudojamų lėktuvuose perėmėjuose „MiG-31“, patobulinta versija. Pagrindinis pokytis – naudojama aktyvioji radiolokacinė kovinė galvutė, todėl raketa veikia „iššauk ir pamiršk“ režimu.
Tai padidino raketų efektyvumą ir leido jas montuoti į orlaivius su mažesniais, todėl silpnesniais radarais. Senesnei raketai „R-33“ orlaivio radaro spinduliu reikėjo nepertraukiamai žymėti taikinį iki pat pataikymo, o tai kėlė problemų orlaiviams su silpnesniais radarais.
„R-37M“ atveju šios problemos nėra, nes raketą galima paleisti taikinio kryptimi, o raketos borto radaras jau pats jį suras. Pagrindinė šių raketų ypatybė – didžiulis jų veikimo nuotolis, kuris, rusų teigimu, siekia iki 400 km, ir tai, kad jos gali pasiekti didesnį nei 5 machų (6174 km/h) greitį.
Tai leidžia joms kovoti su AWACS tipo orlaiviais kelių šimtų kilometrų atstumu – arba naikintuvais daugiau kaip 100 km atstumu (kuo manevringesnis taikinys, tuo mažesnis perėmimo nuotolis).
Dėl šios priežasties tai labai sunki, apie pusę tonos sverianti raketa „oras-oras“, iš kurios tik 60 kg tenka skeveldrinei kovinei galvutei – tačiau ji puikiai tinka skraidantiems taikiniams, rašo „Wirtualna Polska“.
Rusija pranešė, kad nutrūko pagrindinė elektros linija į Zaporožės atominę elektrinę
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad nutrūko pagrindinė elektros linija, tačiau grėsmės saugumui nėra, o elektrinė veikia padedant atsarginei linijai.
Šeši Rusijos valdomi Zaporožės elektrinės reaktoriai, esantys netoli konflikto Ukrainoje fronto linijos, neveikia, tačiau jie remiasi išorine galia, kad branduolinės medžiagos būtų vėsios ir išvengtų avarijos.
Rusijos vadovybė „Telegram“ programėlėje pranešė, kad gedimo priežastys yra tiriamos.
Kremlius pasmerkė raginimus leisti Kyjivui naudoti JAV ginkluotę Rusijoje
Maskva ketvirtadienį užsipuolė „karštakošius“ JAV įstatymų leidėjus, kai pasigirdo vis daugiau raginimų leisti Ukrainai naudoti jai suteiktą amerikietišką ginkluotę Rusijai apšaudyti.
Vienas iš raginančiųjų tai padaryti yra JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas.
Respublikonų partijai atstovaujantis M. Johnsonas trečiadienį žurnalistams sakė, jog tai, kad Ukrainai JAV suteiktos ginkluotės negalima naudoti Rusijos teritorijoje, „nėra gera politika“.
„Žinome, kad tarp JAV senatorių ir Kongreso narių yra daug karštakošių, manančių, kad jų pareiga yra pilti žibalą į ugnį“, – Rusijos žurnalisto Pavelo Zarubino paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas šiuos raginimus pasmerkė kaip „absoliučiai neatsakingą poziciją“, galinčią turėti „pavojingų pasekmių“.
Jis dar kartą pakartojo Maskvos poziciją, kad tarptautinė karinė pagalba konflikto baigties nepakeis ir pažadėjo, kad Rusija toliau kovos „iki pat to momento, kai pasieks visus iškeltus tikslus“.
„Manau, turime leisti Ukrainai kariauti taip, kaip jai atrodo tinkama“, – Vašingtone kalbėdamas su žurnalistais sakė M. Johnsonas, pasigirdus raginimams, kad derėtų atsisakyti JAV prezidento Joe Bideno politikos, jog amerikietiška ginkluotė neturėtų būti naudojama Rusijai pulti.
„Jie turi sugebėti gintis. O aš manau, jog tai, kad mėginame kontroliuoti jų pastangas, mums nėra gera politika.“
Ukraina reguliariai per sieną apšaudo Rusijos teritoriją, ypač Belgorodo regioną, teigdama, jog tokiu būdu keršija už išpuolius jos žemėse.
Ukrainos pajėgos numušė dar vieną rusų lėktuvą „Su-25“
Penktadienį priešlėktuvinės gynybos šauliai iš generolo leitenanto Marko Bezručko vardu pavadintos 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados numušė dar vieną kovinį rusų orlaivį „Su-25“.
Apie tai brigada pranešė feisbuke.
„Mūsų atsakomybės sektoriuje buvo numušti dar du okupantų orlaiviai. Dieną prieš tai mūsiškiai privertė vieną priešų lėktuvą „Su-25“ „visiems laikams nutūpti“ Donbaso stepėse. O šiandien nepailstantys priešlėktuvinės gynybos šauliai iš 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados nupylė dar vieną „Su“, – teigiama įraše.
Pranešama, kad gegužės 22 d. Ukrainos gynybos pajėgos Pokrovsko kryptimi numušė Rusijos kovinį orlaivį „Su-25“.
EK pirmininkei Ukraina yra ta raudonoji linija, kurią peržengus su dešiniųjų pažiūrų politikais dirbama nebus
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen teigimu, pagalba Ukrainai yra viena iš „raudonųjų linijų“, kurias peržengus su dešiniųjų pažiūrų politikais po birželio 6–9 d. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų dirbama nebus.
Tą ji pasakė ketvirtadienį per televiziją transliuotų debatų metu.
U. Von der Leyen pirmesnių debatų metu buvo užsiminusi, kad jos vadovaujama vidurio dešinės „Europos liaudies partija“ galimai būtų pasirengusi dirbti su dešiniųjų parlamentinėmis frakcijomis.
Parama ES, Ukrainai ir teisinei valstybei – tokios yra U. von der Leyen būsimo bendradarbiavimo sąlygos, baigiamuosiuose pagrindinių politinių frakcijų kandidatų į Europos Parlamentą Briuselyje debatų metu pasakė ji.
U. Von der Leyen teigimu, ji dirbtų su tais politikais, kurie atitinka „tris kriterijus: pirma, jie palaiko Europą, antra – Ukrainą, kitaip tariant, yra prieš Putiną, o trečia – remia teisinę valstybę“.
Tai reiškia, kad Marine Le Pen vadovaujamas Prancūzijos „Nacionalinis susivienijimas“, „Vokietijos alternatyva“ (AfD), Bulgarijos „Atgimimas“ ir „Lenkijos karalystės konfederacija“ savaime atkrenta, teigė U. von der Leyen.
„Galbūt visų jų pavadinimai bei principai ir skiriasi, bet juos vienija vienas dalykas – visi jie yra Putino draugai, norintys sunaikinti mūsų Europą. O mes neleisime, kad tai įvyktų.“
Tačiau U. von der Leyen leido suprasti, jog ji galbūt būtų pasirengusi dirbti su ES rinkimuose dalyvaujančia Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, kurios „Italijos brolių“ partija yra susijusi su Europos konservatorių ir reformistų frakcija.
Ukrainos karinė žvalgyba: žinome, kur yra keli V. Putino bunkeriai
Ukrainos karinė žvalgyba žino apie ne vieną Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino bunkerį, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Paklaustas, kur yra V. Putino bunkeris, A. Jusovas pataisė žodžius, atsakydamas „bunkeriai“. Jis pridūrė, kad žvalgyba turi atitinkamos informacijos ir ji nuolat atnaujinama.
Jis atsisakė įvardyti Kremliaus diktatoriaus bunkerių skaičių, tik pažymėjo: „Vienas iš jo šaukinių yra „bunkerny““. Jam patinka šitas dalykas... kaip grafas Drakula, kuris slepiasi šiuose požemiuose.“
Apie Rusijos diktatoriaus bunkerius jau seniai spėlioja nemažai Rusijos ir Vakarų žiniasklaidos priemonių. Praėjusiais metais „The Business Insider“ paskelbė didžiulės V. Putino valdos Gelendžike požeminės dalies brėžinius. Schemose matyti po rūmais esantis požeminis kompleksas, kurį sudaro du atskiri tuneliai, sujungti liftu, nusileidžiančiu maždaug 50 m po žeme.
Giliai Rusijai priklausančio Tatarstano teritorijoje numuštas ukrainiečių dronas
Rusija ketvirtadienį pranešė šalies viduryje esančiame Tatarstano regione numušusi ukrainiečių bepilotį orlaivį, skridusį už šimtų kilometrų nuo dviejų valstybių sienos.
Kyjivas viso Maskvos karinio puolimo metu atakavo Rusijos teritoriją dronais, kartais pasiekdamas net toli Rusijos viduje esančius regionus.
Maskvos gynybos ministerija pranešė, kad „virš Tatarstano Respublikos teritorijos sunaikino bepilotį orlaivį“.
Tatarstanas yra į vakarus nuo Uralo kalnų.
Už 1 100 km nuo Ukrainos sienos esančio Jelabugos miesto meras pranešė, kad oro gynybos sistemos suveikė virš pramonės centro.
„Ant žemės niekas nesugriauta“, – platformoje „Telegra“ rašė Rustemas Nurijevas, pridurdamas, kad: „padėtis mieste valdoma, jokios grėsmės nėra“.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusioje filmuotoje medžiagoje buvo matyti dronas, artėjantis prie kitoje nuo Jelabugos Kamos upės pusėje įsikūrusio Nižnekamsko miesto, kuriame veikia didelė naftos perdirbimo gamykla.
Smūgis į Charkovo gamyklą: žuvo septyni žmonės, sužeistųjų padaugėjo iki 20-ies
Per Rusijos raketų apšaudymą Charkove sužeistų žmonių padaugėjo iki 20, septyni žmonės žuvo, feisbuke pranešė gelbėjimo tarnyba.
Rusija smogė Charkovo miestui ir regionui. Pranešta, kad per smūgį į Charkovo spaustuvę žuvo septyni žmonės, 17 buvo sužeisti. Spaustuvėje kilo didelis gaisras.
Rusijos kariuomenė taip pat iš oro smogė Zoločivo kaimui Bohoduchivo rajone, ten sužeisti du žmonės, sugriautas vaikų darželis ir namai.
Per raketų atakas Charkovo rajone esančiame Liubotyne buvo sužeisti aštuoni žmonės.
V. Putinas antrosios per naująją kadenciją kelionės į užsienį metu lankysis Baltarusijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja su dviejų dienų vizitu lankytis Baltarusijoje.
Ketvirtadienį vakare V. Putinas turėtų susitikti su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka, kad aptartų svarbius tarptautinius klausimus, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Abi šios šalys yra artimos sąjungininkės ir Minskas yra suteikęs Rusijai pagalbos šiai puolant Ukrainą, nors pats konflikte tiesiogiai ir nedalyvavo.
A. Lukašenka Maskvoje paskutinį kartą lankėsi gegužės 9 d., kai stebėjo Rusijos pergalės dienos paradą. Jo šalis smarkiai priklauso nuo Rusijos ekonominės, politinės ir diplomatinės pagalbos.
Ši kelionė bus antroji V. Putino išvyka į užsienį po to, kai gegužės pradžioje jis buvo perrinktas penktai kadencijai. Pirmosios kelionės metu V. Putinas lankėsi Kinijoje.
Pirmiau ketvirtadienį V. Putinas Maskvoje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifą, rašoma Kremliaus pranešime.
Rusijos gilumoje – dronų ataka
Ketvirtadienio, gegužės 23 d., popietę danguje virš Kazanės (Tatarstano Respublikos sostinės) buvo pastebėtas bepilotis orlaivis. Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas dronas, paskelbė „Telegram“ kanalas „ASTRA“.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra paskelbė laikinai nutraukianti veiklą Kazanės ir Nižnekamsko oro uostuose, tai paaiškinta skrydžių saugumo užtikrinimu. Be to, vietiniuose viešuosiuose puslapiuose rašoma apie aliarmo ir evakuacijos paskelbimą keliose įmonėse.
Pavojaus signalas buvo paskelbtas TANECO ir TAIF įmonėse Zakamyje, taip pat KOS Kazanėje. Nižnekamsko merija teigia, kad tai padarė dėl pranešimų apie „galimą avarinę situaciją Nižnekamsko srities pramonės įmonių teritorijose“.
Generalinis štabas: Ukraina pataikė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400
Trečiadienį Ukrainos pajėgos pataikė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400, gegužės 23 d. pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Ukrainos oro pajėgos ir raketinės bei artilerijos pajėgos taip pat pataikė į du Rusijos artilerijos pabūklus, dvi dronų valdymo stotis, dvi vadavietes, elektroninės kovos stotį ir lėktuvą Su-25, teigiama pranešime.
Generalinis štabas nedetalizavo, kokio masto žala padaryta oro gynybos sistemai ir kur ji buvo padaryta.
Rusijos modernios oro gynybos sistemos S-400 „Triumph“ kaina yra apie 1,2 mlrd. dolerių.
Rusija tvirtina užėmusi kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje
Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi Andrijivkos kaimą Ukrainos rytinėje Donecko srityje. Rusijos puolimą atremiančioms Kyjivo pajėgoms trūksta kareivių ir amunicijos.
Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad kariuomenės Pietų grupės daliniai „išlaisvino“ Andrijivkos gyvenvietę vadinamojoje Donecko Liaudies Respublikoje.
V. Zelenskis sureagavo į niokojantį Charkovo apšaudymą
Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad pasaulis rodo silpnumą, nes Ukrainai trūksta pakankamos oro gynybos apsaugos ir patikimų gebėjimų sunaikinti netoli sienos esančius teroristų paleidimo įrenginius.
„Rusijos teroristai naudojasi tuo, kad Ukraina vis dar neturi pakankamos oro gynybos apsaugos ir patikimų galimybių sunaikinti teroristų paleidimo įrenginius būtent ten, kur jie yra – prie mūsų sienų. Ir tai yra silpnybė – ne mūsų, o pasaulio silpnybė, kuri nesugebėjo nuspręsti su teroristais elgtis taip, kaip jie nusipelnė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip pažymėjo prezidentas, teroras turi pralaimėti visur – bet kokiomis sąlygomis, bet kuriame žemyne. „Ir tai yra mūsų bendra pareiga – visi, kurie turi galimybę apsaugoti gyvybę nuo teroro, daro viską, ką gali, bet mums reikia daugiau ryžto„ – kalbėjo šalies vadovas.
Už partizanų lankstinukų platinimą Rusijoje 13-ai metų įkalintas studentas
Rusijos žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad 20-metis studentas, sutikęs platinti proukrainietiškos partizanų grupės lankstinukus, buvo nuteistas kalėti 13 metų.
Įtariama, kad Sibiro Irkutsko srities gyventoją Vladimirą Belkovičių užverbavo Rusijos laisvės legionas – kovotojų grupuotė, atsakinga už išpuolius Rusijos teritorijoje, saugumo tarnybas citavo naujienų agentūra „Mediazona“.
Pasak leidinio, V. Belkovičius paprašė draugo padėti jam išplatinti lankstinukus.
„Jis apkaltintas valstybės išdavyste ir kurstęs asmenį įsitraukti į terorizmą bei bandymu dalyvauti teroristinėje organizacijoje“, – sakoma pranešime.
Pranešta, kad jį nuteisė Antrasis Rytų apygardos karinis teismas, į AFP prašymą pakomentuoti nuosprendį jis nereagavo.
Dar du vyrai, įtariami rengę išpuolį prieš geležinkelių infrastruktūrą vakarinėje Nižnij Novgorodo srityje, buvo sulaikyti ir apkaltinti sabotažu, pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos saugumo pajėgomis.
Rusija pranešė apie beveik 200 sabotažo aktų prieš jos geležinkelių tinklą nuo tada, kai daugiau nei prieš dvejus metus užpuolė Ukrainą, dėl daugumos jų kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus.
Vovčanske tęsiasi gatvių mūšiai
Charkovo srities šiaurėje esančiame Vovčansko mieste tęsiasi gatvių mūšiai su rusų okupantais. Apie tai per pranešė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Syniehubovas.
„Vovčanske šiuo metu vyksta aktyvūs karo veiksmai, ten iš tikrųjų vyksta gatvės mūšiai. Mūsų kariai bando atstumti priešą“, – pažymėjo jis.
Tuo pat metu vakar, gegužės 22 d., vykdant evakuaciją, nuo tiesioginio priešo artilerijos pataikymo į policijos automobilį žuvo policijos pareigūnas, o kitas policijos pareigūnas buvo sunkiai sužeistas.
„Dabar evakuacijos tempai sumažėjo, tačiau vakar buvo evakuota daugiau kaip 200 žmonių. Iš viso Lipcevo ir Vovčansko kryptimi evakuota 10 tūkst. 990 žmonių“, – pridūrė srities valstybinės administracijos pirmininkas.
Ukrainoje žuvo dar vienas karys iš Sakartvelo
Mūšyje prie Charkivo žuvo kartvelų karys Sergo Gornakašvilis.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Georgia Online“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
S. Gornakašvilis kilęs iš Achmetos municipaliteto Omalo kaimo Sakartvelo rytuose.
Iš viso nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios kovodami Ukrainos pusėje žuvo iki 70 Sakartvelo piliečių ir kartvelų kilmės Ukrainos piliečių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės pradžioje buvo sužinota, kad savanoris Soso Gugutašvilis iš Sakarvelo žuvo mūšiuose už Ukrainą.
V. Zelenskis: Rusija „naudojasi“ tuo, kad Ukraina stokoja oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi tuo, jog jo šalis stokoja oro gynybos sistemų, ir rengia „žiaurius“ smūgius į pasienio miestelius ir miestus.
„Rusijos teroristai naudojasi tuo, kad Ukrainai vis dar trūksta pakankamos oro gynybos ir patikimų gebėjimų naikinti teroristų paleidimo įrenginius jų buvimo vietoje – prie mūsų sienų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.
Kremlius neigia, kad prieš karinius pareigūnus vykdoma valymo „kampanija“
Po daugybės areštų Gynybos ministerijoje ir generaliniame štabe Kremlius ketvirtadienį neigė, kad valdžia vykdo tikslinį aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnų valymą.
„Kova su korupcija yra nuolatinės pastangos. Tai nėra kampanija. Tai neatsiejama teisėsaugos institucijų veiklos dalis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV analitikai: Kremlius kuria „tėvynainių užsienyje“ sistemą tolesnei agresijai pateisinti
Panašu, kad Kremlius kuria sistemą vadinamųjų Rusijos „tėvynainių užsienyje“ statusui įteisinti, tai greičiausiai dalis pastangų sukurti informacines sąlygas pateisinti tolesnę agresiją ir hibridines operacijas užsienyje neva „ginant“ Rusijos tėvynainius, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Pasak ISW analitikų, tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo („Rossotrudničestvo“) generalinis direktorius Jevgenijus Primakovas trečiadienį pareiškė, kad „Rossotrudničestvo“ kuria „Elektroninės tėvynainio kortelės“ programą, leisiančią užsienyje gyvenantiems rusams gauti nenurodytas valdžios paslaugas, lankytis ir dirbti Rusijoje, o ateityje net prašyti Rusijos pilietybės.
J. Primakovas pareiškė, kad Rusija rengiasi paleisti bandomąją programos versiją keliose nenurodytose kaimyninėse šalyse, o pirmosios kortelės gali būti išduotos jau iki 2024 m. pabaigos.
Pasak J. Primakovo, Rusijos tėvynainiai galės pateikti savo asmeninę informaciją naudodamiesi internetine programa ir gauti kortelę bei prieigą prie įvairių paslaugų, jos bus pasiekiamos per nenurodytą internetinę platformą.
J. Primakovas sakė, kad nors dalis Rusijos tėvynainių užsienyje neturi Rusijos pilietybės ir „skeptiškai“ vertina Rusijos politiką, jie vis tiek „vienaip ar kitaip“ yra tėvynainiai ir ši programa padės jiems ir jų vaikams palaikyti ryšius su Rusija.
Pasak J. Primakovo, užsienyje yra nuo 20 mln. iki 40 mln. Rusijos tėvynainių, nors neaišku, pagal ką jie apibrėžiami.
Iš trijų Charkovo srities rajonų evakuota beveik 11 tūkst. žmonių
Charkovo srityje iš Čuhujivo, Charkovo ir Bohoduchivo rajonų evakuota 10 980 žmonių.
Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Charkovo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Pasak jo, gegužės 22 d. nuo valdomosios aviacinės bombos smūgio Charkovo miesto Ševčenkos rajonui nukentėjo trijų daugiabučių gyvenamųjų namų langai, dvi kavinės ir automobilių plovykla, degalinė, autoservisas, maisto prekių parduotuvė, du tramvajai ir 11 automobilių, vienas automobilis sumaitotas.
Cholodnohirkos rajone nuo valdomosios aviacinės bombos smūgio nukentėjo nenaudojamos įmonės patalpos, sužeista 12 žmonių.
Kupiansko Vuzlovijaus gyvenvietėje per rusų apšaudymą nukentėjo pastatas ir dujotiekis.
Čuhujive per apšaudymą sužeisti aštuoni žmonės, degė pirmas ir antras vaikų darželio aukštai, apgadinti trys daugiabučiai gyvenamieji namai, parduotuvės, biurų patalpos, vaistinė ir keturi automobiliai.
Kaip pažymėjo O. Synehubovas, Lypcuose ir Staricioje buvo atremtos aštuonios rusų atakos Charkovo kryptimi. Tęsiasi mūšiai Pletenivkos – Vovčansko kryptimi. Situaciją kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
Skelbiama, kad Rusijoje sulaikytas V. Gerasimovo pavaduotojas
Ketvirtadienį, gegužės 23 d., Rusijoje dėl sukčiavimo buvo sulaikytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pavaduotojas Vadimas Šamarinas, praneša Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais.
Leidinio šaltinis teisėsaugos institucijose patvirtino, kad generolo namuose buvo atlikta krata, susijusi su baudžiamąja byla dėl įtariamo sukčiavimo.
Remiantis jos rezultatais, V.Šamarinas buvo nugabentas apklausai į Rusijos tyrimų komiteto Vyriausiąjį karinių tyrimų departamentą.
Leidinyje rašoma, kad byla nagrinėjama 235-ajame garnizono kariniame teisme.
Anksčiau, Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas taip pat buvo suimtas Rusijoje.
„The Wall Street Journal“: Rusija palei visą fronto liniją naudoja uždraustus cheminius ginklus
Rusija mūšiuose palei visą Ukrainos fronto liniją naudoja uždraustus cheminius ginklus, ypač chloropikrino dujas, siekdama susilpninti Ukrainos karių gebėjimą ginti įtvirtintas pozicijas ir net priversti juos atsitraukti.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, amerikiečių ir ukrainiečių pareigūnai, taip pat gydytojai, kariai ir tarptautiniai tyrėjai teigia, kad Maskvai stiprinant puolimą Rusija mūšio lauke vis dažniau naudoja uždraustus cheminius ginklus.
Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas Rusijos bendrovėms ir vyriausybinėms agentūroms, susijusioms su fronte naudojamų cheminių ginklų kūrimu ir tiekimu, ypač pabrėždamos chloropikriną. Ši cheminė medžiaga, kartais naudojama pesticidų gamyboje, buvo pradėta naudoti per Pirmąjį pasaulinį karą ir uždrausta naudoti kare pagal Cheminio ginklo konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi.
Cheminių ginklų ekspertas ir Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Londone analitinio centro tyrėjas Danas Caszeta, teigia, kad chloropikrinas yra toksiškas žmonėms ir gyvūnams, be to, veikia kaip dirgiklis.
Priklausomai nuo poveikio laipsnio, dujos gali nudeginti odą, sudirginti ašarų latakus ir apsunkinti kvėpavimą, jau nekalbant apie apsaugą nuo užpuolikų. Šią cheminę medžiagą pakeitė modernesnės medžiagos, kartais policijos naudojamos kaip ašarinės dujos, žinomos kaip CN ir CS, kurios taip pat uždraustos konvencijoje, sakė D.Casceta.
„Tai galingiau ir už ATACMS. Tikslas Nr. 1. Tai pribaigs Rusiją“
Rusija irgi negali kariauti amžinai.
Ukrainos žurnalistas Ivanas Jakovina mano, kad Rusijos ekonomika greitai žlugs ir jie nebeturės lėšų kariauti.
Atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo pramonę yra vienas efektyviausių būdų priartinti Ukrainos pergalę, mano Jakovina.
Pasak jo, Rusijos ekonomikos griovimas turėtų tapti Ukrainos prioritetu Nr. 1, nes be pinigų Rusija negali kariauti.
„Daug kalbu apie naftos perdirbimo gamyklas ir jų svarbą Rusijai, nes naftos sektorius yra Rusijos ekonomikos stuburas.
Čia nereikia jokių ypatingų įrodymų, nes svarbiausia Rusijos ekonomikos dalis yra naftos sektorius.
Jei Rusija neturėtų naftos, karas jau seniai būtų pasibaigęs, nes Rusija neturėtų iš ko jį finansuoti“, – sakė Jakovina.
„Kol veiks Rusijos naftos perdirbimo įmonės, Rusija ir toliau kariaus.
Kuo mažiau naftos perdirbimo įmonės dirbs, tuo didesnė infliacija bus Rusijoje.
Mano nuomone, Rusija pralaimės šį karą ne tiek dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų, kiek dėl ekonominių sunkumų, ypač dėl infliacijos.
Infliacija, manau, bus svarbiausias ginklas, galingesnis už ATACMS raketas“, – pabrėžė Jakovina.
Technologijos.lt
Austrija skirs beveik 5,4 mln. dolerių Ukrainos energetikos infrastruktūrai atkurti
Austrijos vyriausybė skirs 5 mln. eurų (apie 5,4 mln. JAV dolerių) energetikos infrastruktūrai Ukrainoje atkurti, gegužės 20 d. pranešė „Der Standard“, remdamasis Austrijos pareigūnu.
Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą, sunaikindama kelias šilumines elektrines visoje šalyje. Tarp jų ir Trypilių elektrinę, kuri yra pagrindinė elektros energijos tiekėja Kijevo, Žytomyro ir Čerkasų sritims.
Gegužės 8 d. Rusija surengė plataus masto puolimą prieš Poltavos, Kirovohrado, Zaporožės, Lvovo, Ivano-Frankivsko, Kijevo ir Vinicos sritis, daugiausia nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą. Dėl išpuolio teko nutraukti mažiausiai dviejų hidroelektrinių eksploatavimą.
Finansavimas bus skiriamas iš Klimato kaitos ir energetikos ministerijos biudžeto ir paskirstytas Ukrainai pagal Energijos bendrijos – tarptautinės organizacijos, siekiančios išplėsti ES energijos vidaus rinką, – programą.
Skirtos lėšos bus skirtos skubiai reikalingoms atsarginėms dalims, generatoriams ir remonto linijoms, rašo „Der Standard“.
„Austrija, kaip neutrali šalis, šiame kare taip pat turi stoti žmonijos pusėje“, – sakė Austrijos klimato kaitos ir energetikos ministrė Leonore Gewessler.
L. Gewessler tikisi, kad papildomos lėšos „bent kaip nors palengvins atstatymą“.
Ukrainos ambasadorius Austrijoje Vasilijus Chymynetas padėkojo ministrei už „stiprų solidarumo signalą“.
„Ši federalinės vyriausybės finansinė pagalba yra labai svarbi siekiant atkurti energetikos infrastruktūrą ir aprūpinti Ukrainos žmones elektra, kai Rusija stengiasi sunaikinti energetikos infrastruktūrą oro smūgiais ir artilerijos apšaudymu“, – sakė V. Chymynetas.
Ukrainos elektros energijos gamybos pajėgumai sumažėjo iki 8 gigavatvalandžių (GWh) ir, pasak ministro pirmininko Deniso Šmyhalio, jiems kompensuoti reikia beveik 1 mlrd. dolerių.
Anksčiau D. Šmyhalas sakė, kad Ukraina skyrė daugiau kaip 7,1 mlrd. grivinų (179,4 mln. JAV dolerių) savo elektros tinklui atkurti po pastarųjų Rusijos smūgių.
Rusijoje Ukrainos vėliavos spalvomis plaukus nusidažiusiam vyriškiui skirta bauda
Vienas Maskvos gyventojas, plaukus nusidažęs Ukrainos vėliavos spalvomis, buvo pripažintas kaltu dėl „armijos diskreditavimo“, teigiama teismo dokumentuose.
Stanislavas Netesovas balandį atvyko į policiją, kad praneštų, jog buvo užpultas autobusų stotelėje. Tačiau, pamatę jo plaukus, pareigūnai nusprendė pareikšti jam kaltinimus.
Teismas S. Netesovą apkaltino savo žalios, mėlynos ir geltonos spalvos dryžiais dažytais plaukais „išreiškus neigiamą nuostatą Rusijos ginkluotųjų pajėgų atžvilgiu“.
S. Netesovas teisinosi, jog jo šukuosena neturi nieko bendro su Ukraina ir kad „savo plaukus ryškiomis spalvomis jis dažo nuo 2017 m.“, – nurodė Tverskojos apylinkės teismas.
Teismas nuteisė ji už „viešus veiksmus, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos armiją“ ir skyrė jam nenurodytos sumos baudą – žiniasklaidos teigimu, baudos dydis galėtų siekti 50 000 rublių (550 JAV dolerių).
S. Netesovas žmogaus teisių grupei „OVD-Info“ pasakojo, kad tokiomis spalvomis plaukus nusidažė „netyčia“, o policijos pareigūnams nurodė, kad neremia nei Rusijos, nei „Ukrainos režimo“.
Maskva savo karinę kampaniją Ukrainoje viešai kritikuoti uždraudė netrukus po konflikto pradžios 2022 m. vasarį, o nuo to laiko už menkiausius protesto veiksmus buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių.
2023 m. lapkritį vienas vyriškis dešimčiai dienų už grotų atsidūrė už tai, kad sniege šalia čiuožyklos Maskvoje neva užrašė „Ne karui“.
VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net
Taip pat skaitykite
