NATO pratybos: Rusijos invazija į Latviją ir žygis į Rygą

Šiais metais aljansas rengia didžiausias nuo Šaltojo karo laikų pratybas, kurios tęsiasi nuo Arkties iki Juodosios jūros.

Kelios operacijos vyksta netoli Rusijos sienų, viena iš jų neseniai vyko Latvijoje, rašo "The Wall Street Journal".

Operacijos "Krištolinė strėlė" metu 14 šalių kariškiai treniravosi reaguoti į fiktyvaus priešo, įskaitant Latvijos ir JAV dalinius, įsiveržimą į Latviją.

Anksti ryte jie "kirto" Rusijos ir Latvijos sieną ir pajudėjo Rygos link.

11 NATO šalių kariškiai laikė gynybą, stengdamiesi išstumti prasiveržusius dalinius atgal į pelkėtą vietovę, kurioje turėjo įstrigti jų tankai.

Tai joms teko daryti organizuojant veiksmingą bendradarbiavimą, nepaisant skirtingų ryšio priemonių, karinės technikos tipų ir karių kalbų.

"Svarbiausia pademonstruoti pasirengimą greitai veikti ir dislokuoti karius Latvijos ir NATO sienoms ginti", - aiškino Latvijos kariuomenės pulkininkas Oskaras Kudlis.

"Krištolinė strėlė" vyko kaip didžiausių nuo 1988 m. pratybų, kuriose dalyvavo apie 90 000 karių, 1 100 kovos mašinų, 80 orlaivių ir 50 laivų, dalis.

Keturis mėnesius iki gegužės mėnesio truksiančių pratybų tikslas - pranešti Maskvai, kad Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo narę, ypač tas šalis, kurios ribojasi su Rusija, pažymėjo WSJ.

Pastaruoju metu tiek Maskvoje, tiek Europoje buvo suabejota šiuo pasirengimu.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandantis grįžti į Baltuosius rūmus, yra sakęs, kad negins aljanso šalių, kurios gynybai neišleidžia pakankamai pinigų, ir netgi skatins Rusiją daryti su jomis "ką nori".

Tai sukėlė Europos šalių susirūpinimą, kad Vašingtonas, ypač valdant D. Trumpui, gali būti nelinkęs laikytis savo aljanso įsipareigojimų šalims, kurioms tiesiogiai negresia užpuolimas (nors pačios Baltijos šalys gynybai skiria daugiau nei reikalaujamus 2 proc. nuo BVP).

Savo ruožtu Maskva siūlo NATO šalims nebijoti bendro atsakomojo smūgio.

To neatsitiks net ir tuo atveju, jei Rusija prieš Europą panaudos branduolinį ginklą, pernai tvirtino Užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo garbės pirmininkas, Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos ir pasaulio politikos katedros mokslo direktorius Sergejus Karaganovas.

"Buvo sukurtas mitas, kuriuo Šaltojo karo metais daugelis iš mūsų tikėjo. O ką iš tikrųjų sako šis penktasis straipsnis?

Tik tai, kad užpuolus šalį aljanso narę, kitos šalys "suteiks jai pagalbą".

Kokio pobūdžio pagalba - karinė, ekonominė, humanitarinė - bus sprendžiama biurokratinėmis procedūromis.

Ir toli gražu neaišku, ar jos šį klausimą išspręs kolektyvinio ginkluoto atsako, ypač branduolinio, naudai", - sakė Karaganovas.

Pastaraisiais mėnesiais Europos politikai, kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad po kelerių metų Rusija gali užpulti net NATO šalis.

Tokiu atveju po pirminių kibernetinių atakų ir raketų smūgių jos kariuomenė galėtų bandyti vykdyti antžeminę operaciją, vieną iš scenarijų aprašė generolas Benas Hodgesas, vadovavęs JAV kariuomenei Europoje 2014-2018 m.

Tai galėtų būti, pavyzdžiui, bandymas užimti Suvalkų koridorių - maždaug 100 km ilgio teritoriją tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuria eina Lenkijos siena su Lietuva.

Tuomet užimtas priešpilis ir Baltarusija galėtų būti panaudoti tolesniam puolimui prieš NATO rytinį flangą - Lietuvą, Lenkiją arba Estiją.

Po to Kremlius gali padaryti pertrauką ir įvertinti, kiek NATO šalys yra pasirengusios ginti savo partnerius, mano Hodžesas: "Jei delsime, įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5 straipsnį nevykdymas prives prie aljanso iširimo."

Todėl dabar NATO prioritetas yra bendri veiksmai, koalicinis karas, WSJ sakė Kanados kariuomenės pulkininkas leitenantas Džonatanas Koksas (Jonathan Cox), vienas iš operacijos "Krištolinė strėlė" vadovų.

Daugeliui dabar Latvijoje nuolat dislokuotų Kanados karių gynyba nuo Rusijos invazijos susijusi su asmeniniais jausmais.

Prieš prasidedant karui jie mokė ukrainiečių karius bazėje Vakarų Ukrainoje; netrukus po invazijos į bazę pataikė rusų raketos, kurios sunaikino kareivines, kuriose anksčiau gyveno kanadiečiai.

THE MOSCOW TIMES