Šeštadienį Klaipėdiečiai rinkosi ir į tradicinę tapusią Juliaus Liudviko Vynerio arbatėlę Klaipėdos skulptūrų parke, kuriame prisiminė jo nuopelnus.
Prabilo apie toleranciją
Beje, šis pirklys – žydų kilmės ir palaidotas tame pačiame Klaipėdos skulptūrų parke – senosiose miesto kapinėse.
„Tegul nugali tolerancija“, - kalbėdamas apie žydų palikimą Lietuvoje, ištarė skulptorius Vytautas Karčiauskas, vienas iš Liudviko Vynerio vardo fondo įsteigėjų.
Vyras pasakojo, kad kasmet renginyje pasirodo vis naujų žmonių, visuomenė domisi žydų palikimu uostamiestyje.
„Labai gražus oras, gera nuotaika. Čia žmonės atėjo, pabus, po to nuvyks į meno galeriją „Pėda“, kurioje galės padiskutuoti apie projektus, prie kurių visi gali prisidėti. Juk gyvenimas nuo meno negali būti atskirtas.
Ačiū dievui, šios kapinės neišnyko. Juliaus Liudviko Vynerio palikimas buvo įamžintas čia stovinčiu paminklu, nors buvo pavojus, kad jis galėjo būti nušluotas“, - kalbėdamas apie pirklio antkapį, pasakojo jis.
Įsitikinęs, kad Lietuva – tolerantiška šalis. „Atsirado daug gėrio, supratimo. Manau, kad mes, kaip tauta, stiprėjame ir mokomės iš savo klaidų, - įsitikinęs V. Karčiauskas.
Tiki reinkarnacija
Menininkė tapytoja Jolita Vaitkutė net keturis savo paveikslus paskyrė šiame renginyje vykusiai parodai, skirtai pagerbti J. L. Vynerio palikimą.
Ji tiki garsaus pirklio reinkarnacija – rodydama į vieną iš piešinių, pirštu ji bedė į nutapytą neryškų kūdikio vežimėlį.
„Jame guli jis“, - pasakodama apie savo paveikslą, kalbėjo J. Vaitkutė.
„Gyvenu šalia šio parko. Mėgstu čia pasivaikščioti. Pirklio istorija mane labai žavi. Jis išlieka vienas didžiausių uostamiesčio mecenatų“, - žavėjosi J. Vaitkutė.
Tapytoja vaizdžiai sakė, kad šis pirklys kūrė kone rojų žemėje.
„Ir jis nuspelnė būti rojuje už savo gerus darbus. Kalbant apie J. L. Vynerį, jis puoselėjo grožį. O aš menininkė, taip pat atstovauju grožio pasaulį. Piešiniais galima dag ką išreikšti”, - kalbėjo ji.
Paminklas liko
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Sondra Simanaitienė teigė, kad Klaipėdos skulptūrų parkas kartu yra ir senosios miesto kapinės, todėl būtina kalbėti apie jose palaidotų žmonių istorijas ir palikimą.
„1862 metais vasario 24 dieną J. L. Vyneris buvo palaidotas, išliko jo paminklas. Juk daug paminklų buvo sunaikinti, panaudoti kaip antrinės žaliavos, tad šis paminklas išliko kaip ženklas minėti J. L. Vynerio palikimą”, - sakė S. Simanaitienė.
Ji teigė, kad šis renginys – tai istorinės atminties atkūrimas ir bendruomeninis susitelkimas.
Rašyti komentarą