Agentūra neigia spekuliacijas dėl matematikos egzamino panašumo į bandomąjį patikrinimą: abi užduotys buvo rengiamos atskirai

Pastebėta, kad pagrindinio matematikos egzamino užduotis panaši į pavasarį vykdyto bandomojo patikrinimo užduotį, kas, anot kritikų, galėjo padėti moksleiviams gauti geresnį rezultatą. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) neigia tokius kaltinimus pabrėždama, kad pagrindinis ir bandomasis egzaminai buvo ruošiami kaip du atskiri patikrinimai.

„Noriu užtikrinti, kad brandos egzamino užduotis ir bandomojo pasitikrinimo užduotis buvo kurti kaip du atskiri objektai“, – Eltai teigė NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

„Ir vienu, ir kitu atveju užduotis buvo ruošiama pagal egzamino programoje patvirtintą matricą. Tai reiškia, kad tematiniu požiūriu, pagal veiklos sritis, pagal tikrinamus gebėjimus užduotys buvo orientuotos į tai, ko mokiniai mokėsi“, – pridūrė ji.

Anot A. Ranonytės, pagrindinė egzamino užduotis jau buvo paruošta spausdinimui rengiant bandomojo patikrinimo užduotį. Todėl, pažymėjo ji, bandomojo patikrinimo uždaviniai negalėjo nugulti pagrindiniame egzamine.

„Taip, ir vienoje, ir kitoje užduotyje yra trikampio brėžinys. Bet tai tikrai nieko nepasako apie tų užduočių panašumą arba atitikimą viena kitai, ypač įvertinant tai, kad abu rengimo procesai vyksta beveik paraleliai“, – sakė NŠA direktoriaus pavaduotoja.

„Tuo pačiu metu, kai buvo paruošta bandomojo patikrinimo užduotis, kuri buvo pristatyta elektroniniu formatu mokiniams kaip galimybė išsibandyti, tai pagrindinė sesijos egzamino užduotis jau buvo paruošta spausdinimui ir jau buvo pradėta tikrinti, eiti kontrolės procedūras pakartotinės sesijos užduočiai“, – paaiškino A. Ranonytė.

NŠA atstovė teigia suprantanti visuomenės nuogąstavimą, tačiau pabrėžia, kad viešoje erdvėje išsakyta kritika dėl užduočių panašumo neturi pagrindo.

„Tikrai suprantu visuomenės nuogąstavimą, bet viešoje erdvėje pasirodę komentarai yra spekuliatyvūs ir neturi jokio pagrindimo“, – teigė A. Ranonytė.

Matematikos mokytoja: mano mokiniai panašumų nepastebėjo

Matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė sakė nepastebėjusi pagrindinio egzamino ir bandomojo patikrinimo užduočių panašumų. Anot jos, panašumų neįžvelgė nei kolegos, nei mokiniai.

„Neteko girdėti komentarų, kad užduotis „per lengva“ ar labai panaši į bandomojo egzamino užduotį. Atvirkščiai, vienas garsiausių egzamino užduočių vertintojų minėjo, kad užduotis klampi ir sunki“, – Eltai teigė V. Dabrišienė.

„Nepastebėjo „panašumo“ ir mano mokiniai. Po egzamino nuotaikos buvo įvairios – ir džiaugėsi dėl to, kas pavyko, ir jaudinosi dėl klaidų, tačiau niekas neminėjo jokio panašumo į bandomojo užduotis“, – pridūrė mokytoja.

Anot jos, reikėtų atskirti „panašumo“ ir „analogiškumo“ sąvokas, kurios, komentuojant šių metų egzamino užduotį, yra painiojamos.

„Lygtys 2x+1=3 ir 3x+9=11 yra panašios, nes abi jos turi tą patį pavidalą ax+b=c. Ar jos vienodai lengvos? Bet kuris mokytojas pasakys, kad ne. Antroji lygtis yra kiek sunkesnė, nes atsakymas – trupmena. Tikrai ne kiekvienas mokantis išspręsti pirmąją lygtį, išspręs antrąją“, – teigė V. Dabrišienė.

„Kurdami užduotis mokytojai dažnai naudoja žodį „analogiškas“. Tai reiškia, kad visi užduoties veiksmai yra tokie patys, skaičiai skiriasi, tačiau yra iš tos pačios aibės. Jei nors viename uždavinio sprendimo etape reikia panaudoti kokį nors kitą veiksmą ar algoritmą, užduoties jau nepavadinsi analogiška“, – pabrėžė matematikos mokytoja.

Lygindama bandomojo patikrinimo ir pagrindinio egzamino užduotį, V. Dabrišienė nerado analogiškų uždavinių. Mokytoja pabrėžė, kad kiekvienais metais 70–80 proc. egzamino užduoties sudaro standartiniai, panašūs į jau spręstus, uždaviniai.

„Nei vieno to paties ar tokio paties su pakeistais skaičiais, t. y. analogiško uždavinio aš neradau. Taip, buvo keletas panašaus konteksto uždavinių. Pavyzdžiui, ir vienoje, ir kitoje užduotyje buvo veiksmai su aibėmis. Bet aibės buvo visai skirtingos, veiksmai skirtingi. Abejose užduotyse reikėjo nustatyti ar funkcijos lyginės. Tačiau duotos funkcijos visiškai nepanašios – bandomajame trigonometrinės, egzamine laipsninės, rodiklinės“, – nagrinėjo užduotis matematikos mokytoja.

„Standartiniai uždaviniai, kokių pilni matematikos vadovėliai ir uždavinynai, jie kasdien sprendžiami mokykloje. Kiekvienais metais 70-80 procentų egzamino užduoties sudaro visiškai standartiniai, „panašūs“ į spręstus uždaviniai. Jų vaikai ateidami į egzaminą yra sprendę dešimtis. Taip ir turi būti“, – akcentavo V. Dabrišienė.

Mokytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad egzamino užduotis rengiama pagal egzamino programą, todėl didžiąją patikrinimų dalį sudaro mokykloje mokomi spręsti uždaviniai.

„Matematikos egzamino užduotis nėra sudaroma kaip panorėjus – ji yra sudaroma pagal egzamino programą. Tikriname tai, ko vaikas mokėsi mokykloje. Tarkime, programoje aiškiai parašyta, kad vaikas turi mokėti atlikti veiksmus su aibėmis, žinoti kurios funkcijos lyginės. Kodėl keista, kad šios užduotys yra bandomajame ir VBE?“ – sakė V. Dabrišienė.

„Dalis uždavinių turi būti orientuoti į aukštesnius mąstymo gebėjimus, turi būti ir nematytų, nestandartinių uždavinių, bet vis tik didžiąja užduoties dalimi mes tikriname žinias, tai yra tai, ką vaikas matė, girdėjo, išmoko mokykloje. Kodėl kai kuriems kolegoms keista, kad egzamino užduotyje yra matytų uždavinių? Kokie būtų komentarai, jei visi uždaviniai būtų originalūs ir nematyti?“ – retoriškai klausė mokytoja.

Ketvirtadienį buvo paskelbti visi pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai. Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiais metais laikė virš 14 tūkst. abiturientų. Egzamino neišlaikė per 2000 kandidatų arba 15,4 proc. Praėjusiais metais šio egzamino neišlaikė 35 proc. moksleivių.

Norint gauti aukščiausią įvertinimą šių metų egzamine, reikėjo surinkti 56–60 taškų. Matematikos egzamino išlaikymo riba – 10 taškų iš 60 galimų. Egzamino rezultatų vidurkis siekia 23,9 taško.