Kitąmet Lietuvos BVP turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 m. – 3,3 proc., prognozuoja bankas SEB.
Tuo metu euro zonos BVP augimas 2021 m. sieks 4,6 proc. Estijoje BVP 2021 m. turėtų augti net 6,6 proc., o 2022 m. – 4,5 proc. Latvijoje atitinkamai 4,3 ir 5,2 proc.
„Estai žingsniuoja priekyje ir šiuo metu yra pirma Europos Sąjungos šalis pagal atsigavimo tempą nuo pandemijos.
Lietuva yra antra, kas irgi yra neblogai. Galima pastebėti, kad mes 0,3 proc. punkto sumažinome ekonomikos augimą, tačiau tai yra minimalus pokytis, kurio sureikšminti nereikėtų“, – sako SEB vyriausiasis ekonomistas T. Povilauskas.
Tadas Povilauskas / SEB nuotr.
„Vienintelis klausimas lieka dėl ketvirtojo ketvirčio. Darome prielaidą, kad ribojimų bus šiek tiek daugiau nei yra dabar, bet manome, kad jų bus mažiau nei prieš metus ir nuo gruodžio visiškai neužsidarysime“, – pridūrė jis.
Tiesa, T. Povilauskas pažymi, kad prognozes gali pakoreguoti ekonominiai santykiai su Baltarusija.
„Kol kas savo prognozėje vertiname tik galimą paslaugų eksporto sumažėjimą į Baltarusiją. Bet turime vertinti ir radikalius scenarijus.
Jeigu visiškai nutrūktų prekių ir paslaugų eksportas bei importas su Baltarusija, tai kalbame apie dydžius, kurie yra iki 2 proc. BVP.
Visgi net ir tokie skaičiai nėra per daug radikalūs, kad pakeistų mūsų ekonomikos kryptį“, – sako jis.
Būsto kainos per metus augo apie 15 proc.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) rinką banko SEB vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad būsto kainos per metus augo apie 15 proc.
„Tikėjomės, kad vasara bus ramesnė, ji ir buvo ramesnė.
Visgi kainos stabiliai judėjo į viršų ir metų viduryje jos buvo apie 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tai ženklas, kad rinka yra aktyvi“, – sako jis.
Vertinant būsto kainų ir metinių pajamų santykį ES sostinėse 2021 m. I ketv., galima pastebėti, kad Vilnius pagal būsto įperkamumą tarp visų ES šalių rikiuojasi per vidurį.
Būsto kainų ir metinių pajamų santykis sostinėje siekia 12,2 proc.
Didžiausias įvertis fiksuotas Paryžiuje ir Prahoje, kur siekia 26,3 ir 23,1 proc., o mažiausias Atėnuose ir Briuselyje – 7,8 ir 6,9 proc.
Visgi T. Povilauskas ragina padėties nedramatizuoti ir tikina, kad NT rinkos stabdyti dar nereikia.
Darbo rinkoje padėtis gerėja
Anot SEB ekonomistų, situacija darbo rinkoje toliau gerėja, todėl nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., 2022 m. – iki 6,6 proc., 2023 m. – 6,2 proc.
„Darbo rinkoje padėtis gerėja ir didelių pokyčių nėra.
Darbuotojų skaičius yra stabiliai augantis ir birželio pabaigoje dirbančiųjų skaičius buvo netgi didesnis nei prieš pandemiją.
2019 m. birželį darbuotojų skaičius Lietuvoje siekė 1,267 tūkst., o 2021 m. birželį – 1,305 tūkst.“, – teigia T. Povilauskas.
Jis išskiria ir kitą tendenciją – šalyje yra didelis laisvų darbo vietų skaičius.
Vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti 9,5 proc., 2022 m. – 7,5 proc., o 2023 m. – 6,5 proc.
„Vidutinis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei prieš metus. Labiausiai atlyginimai augo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, nes praėjusiais metais jie buvo kritę“, – pažymi T. Povilauskas.
2021 m. II ketv. lyginant su 2019 m. II ketv., vidutinis darbo užmokestis maitinimo sektoriuje augo 19,6 proc., sveikatos priežiūroje – 16,8 proc., profesinėje ir mokslinėje veikloje – 15,7 proc., švietime – 15,4 proc., NT veikloje – 13,6 proc., prekyboje – 13,6 proc.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,4 proc., kitąmet padidės iki 3,5 procento, o 2023 m. – 2,3 proc.
Gyventojų skaičius mažėja
T. Povilauskas pažymi, kad šiemet legaliai gyvenančių užsieniečių Lietuvoje skaičius augo lėčiau ir per pusmetį padidėjo 4 tūkst., nuo 87,3 iki 91,4 tūkst.
Tai pat neramina tendencija, jog didėja neigiamas santykis tarp gimusių ir mirusių asmenų.
Labiausiai šią tendenciją jaučia šalies regionai, kur gyventojų skaičius toliau mažėja.
delfi.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą