Auga narkotikų vartojimo mastas

Lietuvoje dar ne blogiausia

NTAKD atstovė Auksė Kontrimienė akcentavo, kad šios naujos narkotinės ir psichotropinės medžiagos dažnai būna stiprios, jų poveikis nenuspėjamas, o rinkoje vis atsiranda naujų jų vartojimo formų bei mišinių. 

„Kaip ir Europoje, Lietuvoje didžiausia ir dažniausiai rinkoje sutinkama NPS grupė yra sintetiniai kanabinoidai, kurie imituoja kanapių poveikį, t.y. rinkoje platinami kaip kanapių pakaitalai, tačiau vartotojas gali net nežinoti, kad produkto sudėtyje yra sintetinių kanabinoidų, pvz., nelegaliai įsigytuose el. cigarečių skysčiuose. 

Taip pat visoje Europoje stebimas sintetinių katinonų, kurie dažnai platinami kaip kokaino, ekstazio (MDMA), amfetamino ar kitų stimuliantų pakaitalas, suaktyvėjimas", - pasakojo A.Kontrimienė.

Didelę grėsmę visai Europai kelia sintetiniai opioidai, „Vakaro žinios" klausė NTAKD, kaip rengiamasi kovai su šia problema?

„Sintetiniai opioidai dažnai yra labai stiprios ir pavojingos medžiagos. Tai reiškia, kad iš nedidelio kiekio galima pagaminti daug dozių. 

Tai didina perdozavimo bei gyvybei pavojingo apsinuodijimo riziką. Jau penkerius pastaruosius metus dažniausiai Lietuvos rinkoje aptinkamas opioidas yra karfentanilis, beveik „išstūmęs" heroiną. 

Priešingai nei Latvijoje bei Estijoje, Lietuvoje kol kas beveik neaptinkami naujieji nitazeno tipo sintetiniai opioidai (pvz., izotonitazenas, protonitazenas ir kt.), kurie siejami su padidėjusiu mirčių nuo narkotikų skaičiumi kaimyninėse valstybėse. 

Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje situaciją su opioidais galima vertinti kaip stabilią", - aiškino pašnekovė.

2023 m. įvertinus, kad Europoje vis atsiranda naujų nitazeno tipo sintetinių opioidų ir fentanilio analogų, kurių net labai mažos dozės gali būti mirtinos (bei siekiant mažinti jų prieinamumą ir pasiūlą), NTAKD iniciatyva buvo sudarytos naujos fentanilio ir benzimidazolo darinių grupės, kuriomis buvo papildyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. 

Tai leidžia rinkos ribojimo priemones NPS pritaikyti daug greičiau ir patogiau, tad naujos medžiagos net nespėja išpopuliarėti tarp vartotojų ir išplisti Lietuvos rinkoje.

„Nors narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje tarp suaugusių gyventojų pastebimai didėja, jis išlieka kelis kartus mažesnis nei vidutiniškai ES šalyse", - informavo A.Kontrimienė.

Projektas, padėsiantis tėvams

Narkotikų problema, deja, paliečia ir vaikus. Taigi institucijos suka galvas, ką gali dar padaryti, kad užkirstų kelią narkotikų vartojimui. 

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus specialistė Evelina PRIDOTKIENĖ „Vakaro žinioms" pasakojo, jog lapkričio pabaigoje mokyklas turi pasiekti bendras jų centro kartu su Sveikatos apsaugos ministerija projektas.

Tai nebus lankstinukų dalijimas. Tai bus 10 trumpų 90-ies sekundžių filmukų, kuriuose tėvai ras atsakymus, ir kaip kalbėtis narkotikų tema su savo vaikais; kada pradėti pokalbį tokia tema, kaip jį užbaigti; kaip vaiką išmokyti pasakyti „ne", kai jam siūlomos psichoaktyvios medžiagos ir pan. 

„Tėvai gali išmokyti vaiką atsisakymo strategijų. 

Pasakyti, kaip yra iš tiesų, „ačiū, aš nerūkau, negeriu, nevartoju", gali būti ir pasiteisinimo strategija „turiu susitikti su draugu", „mane išmes iš krepšinio komandos". 

Vaiką galima išmokyti pakeisti temą, jeigu jam siūlo, „ačiū, aš nenoriu, bet, klausyk, matei, mokykloje organizuojamas protmūšis". Galima išmokyti vaiką pasitraukti iš situacijos, tiesiog nueiti kitur", - pasakojo E.Pridotkienė.

Pasak jos, iš šalies atrodo savaime suprantamas dalykas, bet labai svarbu su vaiku kalbėtis ne tada, kai skubi, o tiesiog atrasti tam laiko, savo dukrą ar sūnų perspėti dėl pokalbio nuraminant, kad jis bus ne apie tai, „kad tu kažką blogo padarei".

„Kalbėjimąsi psichoaktyvių medžiagų tema galima pradėti, pavyzdžiui, „ar girdėjai, matei, kad jaunuolis vartojo el.cigaretes ir atsidūrė ligoninėje, ką manai, išgirdęs tokią informaciją", - aiškino pašnekovė. - 

Taip pat labai svarbu tėvams nevartoti gąsdinimo technikos, kad „jei vartosi, tai mirsi, sėsi į kalėjimą, neturėsi draugų, šeimos". 

Pagal vaikų, ypač paauglių fiziologiją, tokie pasakymai jų neveikia. Vaikai tokio amžiaus įsivaizduoja, kad jie yra nemirtingi, juo labiau jie negalvoja apie poveikį sveikatai".

O nuo kokio amžiaus kalbėti? E.Pridotkienė atkreipė dėmesį, kad kalbėtis su vaiku apie tabako ir alkoholio pavojus reikėtų nuo 6 metų, kalba turi atitikti vaiko raidą. Apie narkotines medžiagas kalbėti reikia tada, kai vaikas pirmą kartą sužino apie jas.

„Pokalbio išlaikymas paslaptyje tarp jūsų ir vaiko irgi suteikia vaikui pasitikėjimą jumis", - pridūrė E.Pridotkienė.

Bene svarbiausias dalykas, kokio reikia išmokyti savo atžalas, - tai nepalikti savo draugų bėdoje, baiminantis skambinti tėvams, reikia nebijoti prašyti pagalbos, nes tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

„RPLC šiais metais atnaujino savo strategines gaires ir dabar jos turi tris kertines kolonas „Be kaltės, be eilės, be gėdos". 

Kartu su direktore dr. Aušra Širvinskiene didžiulė gydytojų toksikologų, gydytojų pischiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų ir meno terapeutų komanda laukia visų šeimų. 

Nesvarbu, kur gyvenate, ką dirbate, kur mokosi jūsų vaikas, mes esame pasiruošę padėti visoms šeimoms. 

Tad, net jei ir nutiks taip, kad jūsų vaikas pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, būtų labai gerai, kad žinotumėte - pagalba yra, stigmai mes sakome „ne" ir sveikti kviečiame oriai", - ragino E.Pridotkienė.

Baisūs skaičiai

 > Nors narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje tarp suaugusių gyventojų pastebimai didėja, tačiau išlieka kelis kartus mažesnis nei vidutiniškai ES šalyse. 

Bent kartą gyvenime kokias nors narkotines medžiagas vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 11,5 proc. (2016 m.) iki 14,1 proc. (2021 m.), o jų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių padidėjo nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc.

 > Bent kartą gyvenime kanapes vartojusių gyventojų dalis per penkerius metus padidėjo nuo 10,8 proc. iki 13,7 proc., o kitas narkotines medžiagas vartojusių gyventojų dalis padidėjo nuo 2,8 proc. iki 4,7 proc. Lietuvoje kanapes bent kartą gyvenime vartojo didesnė dalis 15 m. mokinių nei vidutiniškai HBSC tyrime 2021-2022 m. dalyvavusiose šalyse ar jų regionuose (Lietuvoje - 16 proc., visose šalyse - 12 proc.).

 > Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, narkotikų vartojimas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus gyventojų. 

Kanapių vartojimas tiek Europoje, tiek Lietuvoje išlieka didesnis nei kitų narkotinių medžiagų. 

Apie 15 proc. 15-34 m. amžiaus ES gyventojų vartojo kanapes per paskutinius 12 mėnesių, o Lietuvoje 2021 m. kanapes per atitinkamą laikotarpį vartojo 8,8 proc. 15-34 m. amžiaus gyventojų (2016 m. - 6,0 proc.).

 > Pastebima, kad tarp 12 Europos šalių, kuriose 2020 m. ar vėlesniais metais buvo vykdyti narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimai, trijose šalyse kanapių vartojimas per paskutinius 12 mėnesių tarp 15-34 m. amžiaus gyventojų didėjo: Lietuvoje, Čekijoje ir Nyderlanduose.

 > Dažniausiai vartojama narkotinė medžiaga Lietuvoje yra kanapės, antroje vietoje yra kokainas ir ekstazis.

 > Paskutiniai tyrimų duomenys (ESPAD) rodo, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp Lietuvos mokinių yra vienas didžiausių Europoje. 

49 proc. 15-16 m. mokinių elektronines cigaretes vartojo bent kartą per paskutinius metus, o 31 proc. - bent kartą per paskutinį mėnesį (ESPAD šalių vidurkis - 14 proc. vartojo per paskutinį mėnesį). Pirmąją elektroninę cigaretę Lietuvos moksleiviai pabando rūkyti būdami vidutiniškai 13,9 metų.

Šaltiniai - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Respublikinis priklausomybės ligų centras