Jis sveikina Turkiją, Suomiją ir Švediją, pasirašiusias atitinkamą memorandumą, sakoma J. Bideno pareiškime. Taip atveriamas kelias „Aljanso partnerėms Suomijai ir Švedijai Madrido viršūnių susitikime būti pakviestoms į NATO“.
Suomijos ir Švedijos narystė „sustiprins NATO kolektyvinį saugumą ir bus naudinga visam transatlantiniam Aljansui“, - pažymėjo J. Bidenas.
Turkija prieš tai atsisakė savo blokados dėl Švedijos ir Suomijos priėmimo į NATO.
„Džiaugiuosi, galėdamas jums pranešti, jog pasiekėme susitarimą, kuris atveria kelią Suomijos ir Švedijos narystei NATO“, - antradienio vakarą po susitikimo su Švedijos premjere Magdalena Andersson, Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Tai esą taip pat siunčia aiškią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad NATO durys yra atviros.
Turkija, Švedija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriame atsižvelgiama į Turkijos sąlygas. Tai visų pirma susiję su ginklų eksportu ir kova su terorizmu. „Rytoj (trečiadienį) sąjungininkių vadovai nuspręs pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO“, - sakė J. Stoltenbergas.
Suomija ir Švedija iki šiol nėra NATO narės, tačiau jos – artimos Aljanso partnerės. Rusijos invazija į Ukrainą šiose šalyse sukėlė intensyvius debatus dėl narystės organizacijoje. Gegužės 18-ąją Suomija ir Švedija pasiprašė būti priimtos į NATO – tikėdamosi greito stojimo proceso.
Tačiau tam pasipriešino vienintelė NATO narė Turkija. Kadangi sprendimai Aljanse priimami konsensuso principu, procesas nuo tada strigo. Ankara savo blokadą argumentavo tuo, kad abi šalys remia „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą kurdų darbininkų partiją PKK ir Sirijos kurdų kovotojus YPG. Abi šalys tai neigia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą