„Buitinis“ investavimas: žiūri tarsi į žaidimą ir tikisi sėkmės

Mėgėjiškai į akcijas, brangiuosius metalus ir kriptovaliutas investuoti gali „Revolut“ klientai, didieji šalies bankai siūlo investicijas į akcijas, investicinius fondus, obligacijas, prekybos kriptovaliutomis paslaugą pernai ėmė teikti ir „PayPal“, be to, gausu įvairių programėlių, kuriose galima įsigyti ir parduoti ir akcijų, ir kriptovaliutų. Specialistai skatina prieš investuojant pasidomėti ne tik investavimo galimybėmis, bet ir rizikomis bei mokesčiais, kuriuos gali tekti susimokėti po sėkmingų sandorių.

Prieš kelis mėnesius investavimu susidomėjusi klaipėdietė Aistė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad jos pažįstamų rate nemažai žmonių pastaraisiais metais bando tokiu būdu užsidirbti pinigų. Smalsumo vedama mergina taip pat įsigijo kelių skirtingų kriptovaliutų, tačiau investavo nedideles sumas.

„Norėjau tiesiog “pažaisti„, pamatyti, kaip tai veikia. Turėjau šiek tiek atliekamų pinigų ir nusprendžiau pabandyti nusipirkti kriptovaliutų. Tam paskyriau apie 300 eurų, kurie per kelis mėnesius užaugo iki 1 000 eurų. Galima sakyti, kad man pasisekė, nes kaip tik kilo kainos. Vienu metu buvau net pradėjusi graužtis, kodėl nepaskyriau daugiau pinigų, būčiau galėjusi uždirbti didesnę sumą. Bet paskui supratau, kad tai irgi yra rizika, niekada negali žinoti, ar pasiseks. Jeigu būtų nepasisekę ir kaina būtų kritusi, būčiau praradusi daugiau. Bet žinau ne vieną žmogų, kuris investuoja kur kas didesnes sumas ir laukia greito ir didelio uždarbio“, - pasakojo mergina.

Aktyvesni „buitiniai“ investuotojai

„Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė Greta Šiaučiulytė praėjusią savaitę paskelbtame komentare teigė, kad 2020 m. daug žmonių Lietuvoje ir pasaulyje pradėjo investuoti. Tačiau nemažai į rinkas plūstančių naujų investuotojų tikisi greito pelno, o tam įkvėpimo ieško socialiniuose tinkluose. Ekspertai sutaria, kad tokia strategija nėra tvari ir gali pasibaigti nemažais nuostoliais.

Pasak G. Šiaučiulytės, dauguma ekspertų sutaria, kad finansų rinkos darosi demokratiškesnės, aktyviais dalyviais jose tampa vis daugiau žmonių iš įvairių visuomenės grupių. Viena didžiausių pasaulyje fondų valdytojų „Fidelity Investments“, valdanti 8,3 trilijono JAV dolerių vertės turtą, skelbia, kad 2020 m. jos klientų skaičius išaugo 17 proc. Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje klientai pernai atidarė beveik penkis kartus daugiau vertybinių popierių sąskaitų nei 2019 m.

Susidomėjimą investavimu paskatino įvairios aplinkybės. COVID-19 pandemija daugeliui žmonių reiškė didelį nerimą dėl savo ateities. Nuoseklus investavimas yra tvarus būdas taupyti bei kaupti turtą, o tai padeda ramiau pergyventi neramius ekonominius laikus.

"JAV atlikti tyrimai, analizavę investavimo tendencijas praėjusiais metais, parodė, kad nauji investuotojai dažniau yra jaunesnio amžiaus, turi žemesnes pajamas ir yra sukaupę mažiau turto. Dažnai jiems trūksta net esminės informacijos apie investavimą.

„Buitiniai“ investuotojai, į rinkas plūstelėję praėjusiais metais, ne tik nebuvo susipažinę su pagrindiniais investavimo principais, bet ir nebuvo tikri tuo, ką daro.

Didelė jų dalis nežinojo, ar jų naudojamos platformos ima komisinį mokestį, neturėjo aiškaus investavimo plano.

Didžioji dalis šių investuotojų nusprendė išbandyti jėgas paskatinti draugų. Daugiau kaip trečdalis vadovavosi draugų, artimųjų ir kolegų rekomendacijomis ir rinkdamiesi į ką investuoti. Nors savo žinias jie ne be pagrindo gan tiksliai vertino kaip prastas, beveik kas ketvirtas vis vien tikėjosi sėkmės - didesnio nei rinkos vidurkis augimo.

Tokio nepagrįsto optimizmo priežastimis buvo įvardytos ir reklaminės žinutės, žymių žmonių ar nuomonės formuotojų pavyzdžiai, populiarėjančios investuotojų bendruomenės socialiniuose tinkluose ir jų naudojamos programėlės", - teigė maklerė.

Ne žaidimas

G. Šiaučiulytės teigimu, nors išpopuliarėjusios programėlės atrodo patogiausias būdas nesunkiai pradėti investuoti, jose slypi ir pavojų.

"Pirmiausia investavimo platformų pajamos priklauso nuo per jas atliekamų operacijų skaičiaus, tad programėlės yra suinteresuotos įvairiais būdais skatinti finansinių priemonių pirkimą. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau investuotojai perka ar parduoda, tuo prastesni tampa jų rezultatai.

Patogaus dizaino ir paprastos programėlės su keletu mygtukų ar funkcijų kuria iliuziją, kad prekyba finansinėmis priemonėmis - visai nesudėtinga. Išsamesnė informacija bei įspėjimai apie rizikas slepiasi giliau ir, kaip dažnai nutinka, vartotojai lengva ranka pažymi su ja susipažinę, nors to nepadarė.

Investavimas savo esme nėra panašus į žaidimą ar lošimą, bet programėlėse kuriamas ir toks įvaizdis.

Įvairūs žaidybiniai elementai investavimo programėlėse kartais labiau primena mobiliuosius žaidimus nei platformas, kuriose padaryti finansiniai sprendimai gali brangiai kainuoti. Šioje vietoje verta prisiminti, kad investavimas dažniausiai yra pasyvi veikla. Pavyzdžiui, investavimas į investicinius fondus. O štai finansinių priemonių prekyba (ang. trading) yra aktyvi kasdienė veikla, kuria užsiima profesionalai", - primena maklerė.

Lietuvos banko specialistai taip pat pataria atsargiai vertinti gaunamus investavimo pasiūlymus.

"Viešojoje erdvėje ar asmeniškai galite sulaukti pasiūlymų investuoti - jums gali būti žadamas didelis uždarbis, neva neprisiimant jokios rizikos. Sulaukę tokio pasiūlymo, pirmiausia turėtumėt vadovautis trimis taisyklėmis: neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote - jei nesate girdėję ir nesuprantate sudėtingų investicinių produktų pavadinimų, tai ir nerizikuokite savo santaupomis. Taip besielgiantys investuotojai rizikuoja ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.

Venkite pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“ - tokių investicijų tiesiog nebūna ir jūs paprasčiausiai prarasite savo pinigus.

Patikrinkite, ar jums pasiūlymą investuoti pateikusi įmonė ar interneto svetainė nėra įtraukta į Lietuvos banko sudaromą neteisėtai finansines paslaugas siūlančių įmonių sąrašą. Patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją", - pataria Lietuvos banko ekspertai.

Beje, Lietuvos banko nuomone, virtualios valiutos negali būti laikomos investavimo priemone: „Nors ši veikla nėra nelegali, tačiau ji yra neprižiūrima ir prieš priimant sprendimą įsigyti virtualiųjų valiutų, reikėtų įvertinti visas su tuo susijusias rizikas.“

Kada reikia mokėti mokesčius?

Įvairios programėlės leidžia išbandyti investavimą ir su labai mažomis pinigų sumomis. Tačiau net investuojant nedaug būtina iš anksto pasidomėti, kokios mokestinės prievolės su tuo susijusios. Lietuvoje jau buvo ne vienas atvejis, kai iš kriptovaliutų praturtėjusiems žmonėms teko susimokėti ir tūkstantines sumas mokesčių - nuo tam tikros sumos iš sandorių gautą naudą privaloma deklaruoti.

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė komentavo, kad gaunant pajamų iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių metu (pirkimo, pardavimo ar pasigaminimo), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

„Jei per kalendorinius metus gautų pajamų už parduotą kitą turtą (buitinę techniką, meno kūrinius, kriptovaliutą ir pan.), kuris nepriskiriamas individualios veiklos turtui, ir su jo įsigijimu susijusių išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas neviršija 2 500 eurų, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia“, - komentavo L. Mačernienė.

Jei pajamos yra didesnės nei 2 500 eurų, šią sumą viršijanti skirtumo dalis yra apmokestinama taikant 15 proc., jei neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos (2021 m. 120 VDU - 162 324 Eur) arba 20 proc. (jei viršija 120 VDU sumą) gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Jei kriptovaliutų prekyba ar „kasimu“ užsiimama ilgesnį laiką siekiant gauti naudos ir tai atitinka individualios veiklos pobūdį, tokias pajamas reikia deklaruoti kaip gautas iš individualios veiklos.

Taip pat 15 arba 20 proc. GPM apmokestinamos ir pajamos, gautos iš vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai skirtumas tarp pardavimo pajamų ir išlaidų, susijusių su pardavimu, perleidimu nuosavybėn, realizavimu, neviršija 500 eurų. Jeigu pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, tačiau skirtumas viršija 500 eurų, iš gautų pajamų atimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis.

Skirtingai nei investuojant į kriptovaliutas, savarankiškas tęstinis investavimas į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones nelaikomas individualia veikla.

Stebi sandorius

Pasak L. Mačernienės, VMI atidžiai stebi šią veiklos sritį, susijusią su virtualių valiutų keitimu, platinimu (pardavimu ir pirkimu), taip pat vykdomais atsiskaitymais už prekes ar paslaugas virtualiomis valiutomis. Pernai po VMI kreipimosi mokesčių mokėtojai deklaravo apie 340 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių po sandorių su kriptovaliutomis.

Vienas iš tokių atvejų buvo ir Klaipėdos apskrityje - VMI pastebėjo, kad mokesčių mokėtojas tęstinį laikotarpį vykdė virtualios valiutos pirkimo, jos pardavimo sandorius, tačiau gautų individualios veiklos pajamų nedeklaravo ir patikslinti deklaracijos nesutiko. VMI patikrinimo metu buvo apskaičiuota papildomai mokėtina mokesčių suma.

„Primintinas ir atvejis, kai Valstybinė mokesčių inspekcija pernai realizavo teisėsaugos konfiskuotas kriptovaliutas (Bitcoin, Monero, Ethereum), jas pardavus į valstybės biudžetą pervesta 6,4 mln. eurų“, - sakė L. Mačernienė.