Egzaminų balų kartelės lankstymai varo į neviltį

Po praėjusių metų egzaminų fiasko, kai valstybinių egzaminų neišlaikė rekordinis skaičius abiturientų, šiemet ministerija nuleido egzaminų išlaikymo kartelę iki 25 balų (pernai buvo 35).

Tačiau toks atokvėpis - trumpalaikis. Po kelerių metų ir vėl planuojama peržiūrėti dabartinę tvarką, tad gali būti, kad eksperimentai su abiturientų likimais ir toliau tęsis.

Patys moksleiviai, pavargę nuo nesibaigiančių pokyčių, norėtų, kad ministerija pagaliau pasirūpintų naujais vadovėliais, kurių iki šiol trūksta, ir kad paliktų galioti šiemet nustatytą 25 balų valstybinių egzaminų išlaikymo kartelę.

Balų mažinimui pritaria

„Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) teigiamai vertina sprendimą dvejiems metams sumažinti egzaminų išlaikymo kartelę iki 25 balų ir mano, kad tai buvo pagrįstas bei laiku žengtas žingsnis, atsižvelgiant į dabartinę situaciją švietimo sistemoje“, - „Vakarų ekspresui“ komentuoja LMS.

Dar labiau nuleisti kartelę, LMS nuomone, šiuo metu nereikėtų, kadangi ŠMSM yra numačiusi, jog artimiausiu metu abiturientus turėtų pasiekti trūkstami vadovėliai ir kita reikalinga mokymosi medžiaga.

„Pačių mokinių lapkričio mėnesį klausėme, kokia išlaikymo kartelė jiems atrodo logiška, tikrai buvo daug atsakymų dėl 20-25 balų išlaikymo ribos. Taip pat svarbu pabrėžti, kad nauja ugdymo programa savaime reikalauja kitokio vertinimo požiūrio, ankstesnis sprendimas kelti išlaikymo kartelę iki 35 balų buvo pernelyg skubotas, atsižvelgiant į tai, jog programa buvo nauja ir mokiniai bei mokytojai turėjo greitai prie jos prisitaikyti bei tinkamai pasiruošti egzaminų sesijai.

Šiemet abiturientams pirmą kartą bus leidžiama dar tais pačiais mokslo metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinių egzaminų antrąją dalį.

Tikėtina, kad, ją sumažinus ir vertinant rezultatus bendrame kontekste bei lyginant su vidurkiais, situacija šiais metais turėtų stabilizuotis. Bent jau taip yra numačiusi ministerija“, - šalies moksleivių poziciją dėsto Tėja Lukošiūtė, LMS valdybos narė.

Ne nuo to galo

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narė, pedagogė Lilija Bručkienė ministerijos sprendimą šiemet pažeminti valstybinių egzaminų balų kartelę vertina nevienareikšmiškai.

„Manau, kad pas mus iš viso niekas nesuderinta. Programos yra atnaujintos, tačiau nėra konkrečiai aišku, ką mes tikriname, ko mes tikimės, kokie mūsų lūkesčiai. Egzaminų kartelės nuolat buvo lankstomos, tik visuomenė nežinojo - tai pakeldavo, tai nuleisdavo. Kai valdantieji išeidami 2023 metais tą kartelę pakėlė, pernai jos jau nebuvo galima nuleisti dėl teisinių niuansų“, - kalbėjo L. Bručkienė.

Pedagogė sako, jog mokiniai į tokį chaosą pateko dėl to, kad švietimo reforma buvo pradėta ne nuo to galo - viskas būtų buvę gerai, jei pokyčius ministerija būtų pradėjusi taikyti naujiems mokiniams, o ne būtų palietusi visus vienodai.

„Kliuvo visiems. Vieni 10 metų mokėsi pagal senas programas vienaip, o pasimokę dvejus metus pagal naujas, turėjo egzaminus laikyti kitaip - tarsi visus tuos 10 metų būtų mokęsi pagal naujas. Nesistemingi tie pokyčiai, todėl ir matome tokius rezultatus“, - nuomone pasidalijo Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narė.

Ministrės nepalaikė

Lietuvos moksleivių sąjunga pernai nepritarė ŠMSM ministrės Ramintos Popovienės sprendimui prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų automatiškai pridėti 10 taškų ir mano, kad toks bandymas gelbėti balų kartelės nepasiekusius abiturientus buvo nesąžiningas.

„Prie visų, išskyrus lietuvių kalbos, egzaminų įvertinimų pridėti 10 taškų buvo nesąžininga tų mokinių atžvilgiu, kurie siekė aukštų rezultatų, nes tai dirbtinai iškreipė konkurenciją, nors ir ji buvo dirbtinai suvaldyta išvedus formules. Vis dar kyla klausimų dėl šių metų, kaip pernai baigę mokyklą ir laikę egzaminus bus vertinami šiais metais ar dar tolimesniais“, - klausimą kelia LMS.

Lietuvos moksleivių sąjunga teigiamai vertina sprendimą dvejiems metams sumažinti egzaminų išlaikymo kartelę iki 25 balų ir mano, kad tai buvo pagrįstas bei laiku žengtas žingsnis, atsižvelgiant į dabartinę situaciją švietimo sistemoje.

Tie, kurie nuosekliai ir sąžiningai ruošėsi valstybiniams brandos egzaminams, siekdami kuo aukštesnių įvertinimų, buvo priversti konkuruoti aukštųjų mokyklų konkursinėje stojimų eilėje su tais, kurių rezultatai pakilo ne dėl jų pastangų, o dėl automatiškai pridėtų taškų.

„Tai ypač aktualu stojant į aukštąsias mokyklas, kur net kelių balų skirtumas gali lemti galimybę patekti į norimą studijų programą. Tokia sistema demotyvavo stropiausius mokinius, sumenkino realius pasiekimus ir kėlė abejonių dėl vertinimo objektyvumo. 10 taškų pridėjimas prie egzamino vertinimo kūrė anomalijas brandos egzaminų vertinime, pavyzdžiui, matematikos išplėstinio kurso egzamine per 8 proc. abiturientų gavo šimtukus, kas yra 6-7 proc. daugiau nei pastarųjų metų matematikos valstybiniuose brandos egzaminuose“, - komentuoja moksleivių sąjunga.

Stabilumu nekvepia

Į „Vakarų ekspreso“ klausimą, kokia tolesnė egzaminų balų kartelės perspektyva laukia būsimų abiturientų, ŠMSM atsakė, jog šių metų kartelės koregavimas iki 25 taškų nėra eksperimentas ir reikalavimų mažinimas, o laikinos, apgalvotos korekcijos, skirtos sistemai stabilizuoti po itin greitų programų ir valstybinių brandos egzaminų sistemos pokyčių.

© Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, šiemet reikės surinkti 25 taškus - šis reikalavimas galios visiems valstybiniams brandos egzaminams. Asociatyvi Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kokia egzaminų sistema galėtų būti, kokia būtų išlaikymo riba, apie tai vyksta diskusijos su švietimo ekspertais, aukštųjų mokyklų dėstytojais.

„Matome, kad nuomonių yra įvairių. Vis dėlto dauguma pasisako už aukštesnės kartelės išlaikymą. Diskutuojama ir dėl to, ar 25 taškų kartelė galiotų tik dvejus metus, ar, pavyzdžiui, ketverius metus ir 35 išlaikymo taškai būtų taikomi tiems mokiniams, kurie rugsėjį taps devintokais“, - komentuoja ministerija.

Palengvinimas

Šių metų abiturientai, skirtingai negu ankstesnių laidų, turėjo daugiau laiko apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikyti, - pasirinkti egzaminus galėjo iki vasario 15 d.

Pirmą kartą patys vienuoliktų, dvyliktų gimnazijos klasių mokiniai galėjo pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo ir juos užregistravo į pasirinktus valstybinius egzaminus.

Kokia egzaminų sistema galėtų būti ir kokia būtų išlaikymo riba, apie tai vyksta diskusijos su švietimo ekspertais, aukštųjų mokyklų dėstytojais.

Šiemet abiturientams pirmą kartą bus leidžiama dar tais pačiais mokslo metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos egzaminų antrąją dalį. Galima pasirinkti laikyti tuo pačiu kursu, kuriuo buvo laikytas ir neišlaikytas egzaminas, arba B kursu, jei neišlaikytas A kursu. Prašymą perlaikyti II dalį mokyklos vadovui reikia pateikti per dvi darbo dienas nuo egzaminų rezultatų paskelbimo dienos.

Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikės surinkti 25 taškus - šis reikalavimas galios visiems valstybiniams brandos egzaminams.

Planuoja susitikimą

Artėjant valstybinių brandos egzaminų laikotarpiui, dauguma 11-12 klasių mokinių patiria padidėjusį stresą ir nerimą, kurie dažniausiai nusveria egzaminų teikiamą motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų.

„Psichologinę įtampą ypač stiprina neaiškūs reikalavimai, kintanti egzaminų sistema, didelis akademinis krūvis ir spaudimas dėl tolesnių studijų bei ateities pasirinkimų“, - egzaminų laukiančių mokinių būklę apibūdina LMS.

Šiuo metu šalies moksleiviams atstovaujanti sąjunga renka egzaminus laikančių mokinių lūkesčius ir pastabas bei artimiausiu metu planuoja visa tai perduoti ministerijai.