Vadinasi, arba Lietuvos valdžia meluoja, arba tiesiog nekontroliuoja visų migrantų srautų.
Vokiečių leidinys „Die Welt" skelbia, jog Vokietijos policija akcentuoja nelegalių atvykimų į šalį pagausėjimą, o beveik visi atvejai susiję su nelegalių migrantų (daugiausia irakiečių) maršrutais, einančiais per Rytų Europą.
Remiantis saugumo struktūrų ataskaita, vokiečių žurnalistai skelbia, jog žmonės, padedantys šiems nelegalams kirsti valstybės sieną, savo klientus filmuoja, o šie į kameras sako:
„Aš jau Vokietijoje". Taip mėginama pritraukti dar daugiau prieglobsčio prašytojų iš Azijos bei Afrikos.
„Šių metų liepos pabaigoje Vokietijoje buvo paduota 72 tūkst. pirminių prašymų suteikti prieglobstį", - rašo „Die Welt", akcentuodamas, jog praėjęs mėnuo, kurio metu buvo paduota 12,2 tūkst. pirminių prašymų, tapo rekordiniu mėnesiu pagal tokių pareiškimų skaičių nuo pat 2020 m. sausio.
Kaip pažymi leidinys, anksčiau absoliuti dauguma prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Vokietiją, įvažiuodavo į ES per Italiją, Ispaniją ir Graikiją.
Šiaurės-Rytų ES siena, t.y. valstybinės Lenkijos bei Baltijos šalių sienos pastaraisiais metais buvo uždarytos nelegaliems migrantams. Kasmet ten fiksuojama dešimtys tūkstančių atsisakymų suteikti prieglobstį.
„Tačiau pastarosiomis savaitėmis rytinė siena patiria išbandymus: iš pradžių Lietuva su savo 2,8 mln. gyventojų tapo viena svarbiausių šalių, į kurią atvyksta ES norintys apsistoti migrantai.
Vien šiemet šioje Baltijos valstybėje užfiksuota daugiau nei 4 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų", - konstatuoja vokiečių leidinys, atkreipdamas dėmesį, jog daugiausia tai buvo irakiečiai, taip pat afrikiečiai ir afganai, kuriuos Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka permetė į Lietuvos pasienį, keršydamas už ES jam pritaikytas sankcijas.
„Die Welt" pareiškė gavęs Vokietijos saugumo tarnybų analitinį dokumentą, kuriame sakoma, jog šiuo metu žymiai padidėjo nelegalių migrantų, į šalį atvykusių būtent iš Baltarusijos, srautai.
Tai reiškia, kad jie arba pateko į ES per Baltijos valstybes, arba per Lenkiją, o mūsų valdžios skelbiami duomenys apie sulaikytus ar neįleistus migrantus tiesiog neatitinka tikrovės.
Štai vokiečiai rašo, jog pastaruoju metu policija nustatė 250 atvejų, kai nelegalai kirto Vokietijos sieną savarankiškai arba per tarpininkus ir visais atvejais dominavo irakiečiai, atvykstantys iš Baltarusijos.
Remiantis šiuo konfidencialiu dokumentu, „antrinė migracija" į Vokietiją masiškai vykdoma lengvaisiais automobiliais ir sunkvežimiais, o jų vairuotojai „kai kuriais atvejais buvo Gruzijos ir Sirijos piliečiai".
„Dauguma per sieną pervežtų asmenų su savimi turėjo Irako pasus; kiti per federalinės policijos tardymus pareiškė, jog dokumentus iš jų atėmė juos pervežantys asmenys arba Lietuvos valdžia, be to, pastaruoju metu policija vis dažniau aptinka Irako pasus, įsiūtus į migrantų drabužius", - rašo „Die Welt".
Pavyzdžiui, rugpjūčio 17 d. - per patį nelegalių migrantų antplūdžio per Lietuvą piką - Saksonijos federalinės policijos padaliniai, pranešus piliečiams, prie Vokietijos-Lenkijos sienos sulaikė 15 Irako piliečių be jokių dokumentų, leidžiančių apsistoti Vokietijoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog šie asmenys pirmiausia atskrido į Minską reguliariais lėktuvų reisais, po to buvo pervežti į Vokietiją lengvaisiais automobiliais ir sunkvežimiais.
Vos tik pakliuvę į policiją, jie lyg pagal komandą iškart pareiškė norintys prašytis prieglobsčio Vokietijoje...
Šiuo metu Vokietijoje gyvena daugiausia Irako piliečių, esančių Europoje (220 778 asmenys, palyginimui, antroje vietoje esančioje Švedijoje - 25 896).
Todėl Vokietijos saugumo analitikai daro išvadą, jog būtent Vokietija yra galutinis iš Irako organizuojamos migracijos tikslas.
Dokumente rašoma, jog asmenys, migruojantys į ES per Baltarusiją, moka specialiems žmonių gabenimo kurjeriams, dirbantiems po „turizmo agentūrų" priedanga nuo 3,3 iki 15 tūkstančių eurų - kaina priklauso nuo migranto kilmės šalies ir gyvenimo Baltarusijoje trukmės.
„Die Welt" konstatuoja: „Kol kas Europos Komisija palaiko Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, nors šios šalys, gindamos ES išorines sienas, nesuteikia prašytojams prieglobsčio, kas žvelgiant iš teisinės pusės atrodo ginčytina..."
Beje, praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, jog Lenkija ir Latvija neprivalo įsileisti į savo šalis prieglobsčio prašytojų iš Irako ir Afganistano, atvykstančių iš Baltarusijos.
Anksčiau į šį teismą per tarpininkus kreipėsi afganai, įstrigę ties Lenkijos-Baltarusijos siena, bei irakiečių grupė, esanti prie Latvijos sienos.
Tačiau Strasbūro teismas įpareigojo Rygos ir Varšuvos vyriausybes suteikti pagalbą: jie privalo tiekti migrantams maistą, vandenį, drabužius, suteikti medicininę pagalbą ir, esant galimybėms, laikiną pastogę.
Briuselis papirkinės potencialių migrantų kaimynus
Europos Sąjunga teigia sieksianti sustabdyti didžiulį prieglobsčio prašytojų antplūdį iš Afganistano, teikdama pagalbą regione ir naudodama stiprią sienų apsaugą, tačiau neprisiėmė konkrečių įsipareigojimų masiškai priimti žmones po Talibano valdžios perėmimo.
„Remdamasi įgyta patirtimi, ES yra pasiryžusi veikti bendrai, kad neleistų pasikartoti anksčiau stebėtiems nekontroliuojamiems dideliems nelegalių migrantų srautams", - sakoma bendrame pareiškime, pasirašytame per bloko vidaus reikalų ministrų posėdį Briuselyje.
ES pareiškė verčiau bendradarbiausianti su Afganistaną supančiomis šalimis, siekdama „sustiprinti jų pajėgumus suteikti apsaugą ir orias bei saugias pabėgėlių priėmimo sąlygas".
Briuselio biurokratai neslepia, kad tiesiog bus mokami pinigai tiems Afganistano kaimynams, kurie sutiks priimti visus nuo talibų bėgančius asmenis.
Beje, vienintelis Liuksemburgo užsienio reikalų ir imigracijos ministras Žanas Aselbornas (Jean Asselborn) viešai ginčijosi dėl tvirtesnių įsipareigojimų perkelti žmones, bėgančius nuo radikalaus islamo Talibano valdymo.
Tačiau blokas galiausiai nurodė, kad „parama galės būti teikiama savanoriško perkėlimo forma, pirmenybę teikiant pažeidžiamiems žmonėms - moterims ir vaikams".
Lenkai tiesiog fiziškai saugo savo sieną su Baltarusija. EPA - Eltos nuotr.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą