Senjoras skaičiuoja pinigus

Gyventojų klausimas „Sodrai“: kodėl uždirbant daugiau, valstybė prideda tiek pat?

(3)

Po naujausios pensijų reformos įsigaliojimo, vis daugiau kaupimo dalyvių pradėjo analizuoti savo asmenines „Sodros“ paskyras ir pastebėjo keistų neatitikimų. Dažniausias klausimas: kodėl žmogus, sumokėjęs 5 kartus daugiau įmokų nei kolega, mato tokį patį ar net mažesnį valstybės bei „Sodros“ prisidėjimą?

Palyginimas, kuris nustebino

Skaitytoja Jolanta pasidalino savo situacija, kuri puikiai iliustruoja sistemos painiavą:

Rodiklis Jolanta Kolegė
„Jūsų įmokos“ (iš atlyginimo) 5334,22 Eur 1182,22 Eur
„Sodros įmokos“ 1072,10 Eur 1091,36 Eur

Nors Jolanta iš savo algos sukaupė 5 kartus didesnę sumą, valstybės / Sodros dalis pas kolegę yra netgi šiek tiek didesnė. 

Kaip tai įmanoma?

Kodėl skaičiai „nesueina“?

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič paaiškina, kad skirtumai atsiranda dėl praeityje galiojusių skirtingų kaupimo modelių:

  1. Iki 2019 m. reforma (Modelis 2+0+0): Seniau dalis „Sodros“ įmokų (2%) tiesiog būdavo nukreipiama į fondus. Jei žmogus tada uždirbo mažiau, bet kaupė ilgai, jo „Sodros įmokų“ krepšelis gali būti didesnis nei to, kuris pradėjo kaupti vėliau, bet su didele alga.
  2. Valstybės paskata (1,5%): Tai yra svarbiausias momentas. Valstybės prisidėjimas nepriklauso nuo jūsų algos dydžio. Tai fiksuotas procentas (1,5%) nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.
  3. Rezultatas: Tiek generalinis direktorius, tiek minimalią algą gaunantis darbuotojas iš valstybės kas mėnesį gauna tą pačią sumą.

Ką svarbu žinoti dabar?

Nuo 2019 metų įmokos nebėra imamos iš „Sodros“ dalies. Dabar sistema veikia principu:

  • 3% nuo jūsų bruto atlyginimo.
  • 1,5% nuo VDU prideda valstybė.

Kiekvieno dalyvio sukaupta valstybės paskatos suma skiriasi tik dėl vieno veiksnio – kaupimo trukmės, o ne dėl uždirbamų tūkstančių.

Šaltinis: „Vakaro žinios“ 

Gyventojai pasimetę II pakopos įmokos skiriasi

Kiek valstybė prisideda prie jūsų pensijos 2026 metais?

Kadangi 2026 m. vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje yra kintantis dydis, paskaičiuokime prognozuojamą valstybės paskatą paprastai.

Pagal naujausius duomenis, 2026 m. Lietuvoje numatomas VDU siekia apie 2 110 Eur (prieš mokesčius). Remiantis šiuo skaičiumi, valstybės parama skaičiuojama taip: 1,5 proc. nuo VDU.

Tai reiškia:

Kiekvieną mėnesį valstybė į jūsų II pakopos fondą perves apie 31,65 Eur.

Per metus ši suma susideda į 379,80 Eur papildomą įmoką.

Palyginimas: kaip tai veikia jūsų piniginę?

Valstybės skiriama suma yra fiksuota, todėl ji yra kur kas reikšmingesnė tiems, kurie uždirba mažiau. Štai kaip atrodo bendra mėnesio įmoka:

Jūsų atlyginimas (bruto) Jūsų 3% įmoka Valstybės dalis (fiksuota) Iš viso sukaupiate
1 000 Eur 30,00 Eur 31,65 Eur 61,65 Eur (gaunate daugiau nei sumokate)
2 110 Eur (VDU) 63,30 Eur 31,65 Eur 94,95 Eur
4 000 Eur 120,00 Eur 31,65 Eur 151,65 Eur (valstybės dalis tampa mažesnė)

⚠️ Svarbus priminimas dėl pasitraukimo

Pagal 2026 m. galiojančią tvarką, jei nusprendėte, kad šis kaupimo būdas jums nenaudingas, turite teisę iki 2026 m. pabaigos pateikti prašymą ir pasitraukti iš sistemos bei atsiimti sukauptas lėšas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija / „Sodra“

II pakopos kaupimas vs. S&P 500 indeksas

Pagrindinis klausimas – ar valstybės pridedama suma atperka II pakopos fondų ribotumą, lyginant su laisvu investavimu?

1. II pakopos privalumas: Garantuota 50% „grąža“ nuo įmokos

Jei uždirbate 1 000 Eur „ant popieriaus“, jūsų įmoka yra 30 Eur, o valstybė prideda 31,65 Eur.

Efektas: Jūs akimirksniu padvigubinate savo investuotą sumą (gaunate virš 100% momentinę grąžą). Joks akcijų indeksas pasaulyje negali garantuoti tokio rezultato per vieną mėnesį.

2. S&P 500 privalumas: Laisvė ir istoriniai rezultatai

Investuodami savarankiškai (pvz., per ETF fondus), jūs negaunate valstybės paskatos, tačiau:

Laisvė: Pinigus galite išsiimti bet kada, nereikia laukti pensinio amžiaus.

Grąža: Istoriškai S&P 500 vidutiniškai generuoja apie 7–10% metinę grąžą.

Mokesčiai: II pakopos fondų valdymo mokesčiai Lietuvoje yra griežtai ribojami, tačiau savarankiškas investavimas į pigius ETF dažnai gali būti dar efektyvesnis ilgajame laikotarpyje.

3. Esminis skirtumas – Galutinė suma

II pakopa: Tai saugesnis, „tingus“ būdas, kur valstybės paskata veikia kaip amortizatorius rinkų kritimo metu. Mažesnių pajamų gavėjams tai matematiškai naudingiau dėl fiksuotos paskatos dydžio.

S&P 500: Tai įrankis tiems, kurie uždirba daug (kai valstybės 31,65 Eur tampa nebereikšmingi, lyginant su asmenine įmoka) ir nori pilnos kontrolės.

Šaltinis: Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) / Finansų analitikų apžvalgos

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder