Ingrida Šimonytė: gynybos finansavimui jau šiemet ketinama skirti papildomus 250 mln. eurų
„Suma, apie kurią mes dabar kalbame šiems metams, skaičiuojama apie 250 mln. dar papildomai, šalia tų 40 mln., kuriuos Vyriausybė paskyrė jau dabar“, – šeštadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
Vis tik ministrė pirmininkė išreiškė lūkestį, kad prasidėjus biudžeto tikslinimui Seime, parlamentarai susilaikys nuo papildomų iniciatyvų teikimo, kuriomis bus siūloma didinti išlaidas kitoms reikmėms.
„Pirmadienį tikiuosi susitikti su frakcijų seniūnais ir sutarti, kad tai yra klausimas, kuris reikalauja bendro sutarimo. Ir kad mes neatidarinėjame krūvos įvairių kitų derybų prie biudžeto, kurios paprastai būna tada, kada biudžetas būna rengiamas arba tikslinamas. Nes situacija yra išskirtinė“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad už šias lėšas planuojamų įsigijimų planą taip pat ketinama pristatyti Seimui, tačiau pridūrė, jog apie dalį poreikių buvo skelbta jau anksčiau.
„Dalį įsigijimų aš esu įvardinęs. Pavyzdžiui, koviniai dronai. Nes mums reikia kito technologinio lygio. Mes matome dabartinį karą, poreikius. Be abejonės, amunicijos įsigijimas. Nes visos šalys turi turėti pakankamas atsargas, kuomet nutrūksta tiekimo grandinės. Mes irgi turime turėti. Mes irgi tokia šalis, kuri ne viskuo gali pati apsirūpinti. Mums tiesiog reikia daug ką turėti vietoje“, – tvirtino A. Anušauskas.
ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo numatoma skirti 40,43 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas.
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje sekmadienį į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.