Iniciatyva įgauna pagreitį: maitinimą pačios organizuos dar 3 rajono mokyklos

Ledus pralaužė Darbėnai

Pirmoji Kretingos rajone pernai rudenį ledus pralaužė Darbėnų gimnazija. „Mes nesigailime, idėja tikrai pasiteisino“, – pripažino direktorė Sonata Litvinienė.

Nors, sakė, mokyklos administracijai rūpesčių dabar daugiau, akivaizdu, kad vaikams, kurių per pertraukas būna pilna valgykla, – daug geriau, jie valgo skanesnį ir sveikesnį maistą. O ir pigiau, mat rajono Savivaldybė yra nustačiusi ne didesnį negu 30 procentų antkainį. Pavyzdžiui, vienas populiariausių patiekalų – muštas kiaulienos kepsnys su bulvėmis ir daržovėmis – kaip nuo pat pradžių kainavo, taip ir lig šiol kainuoja iki 1,5 euro, blynai su uogiene – 50 centų.

Pranašumu S. Litvinienė pavadino ir tai, kad dabar tapo paprasta koreguoti valgiaraštį.

„Mūsų virėjos geriausiai pastebi, ko moksleiviai nevalgo, ir pakeičia jų mėgstamu alternatyviu patiekalu“, – sakė ji.

Į Darbėnų gimnazijos valgyklą, įskaičiuojant įrangą ir remontą, iš rajono biudžeto investuota 150 tūkst., o išlaikyti etatus kainuoja daugiau kaip 7 tūkst. Eur per mėnesį.

Projektas brangus, bet pasiteisina

Kadangi mokyklų valgyklos per ilgą laikotarpį, mero Antano Kalniaus žodžiais, buvo išparceliuotos arba jų įranga, kurią naudodavo, pasenusi, pastarasis projektas irgi bus brangus, sieks apie 260 tūkst. eurų. Šie pinigai – kuriai mokyklai reikės daugiau, kuriai mažiau – pasiskirstys, priklausomai nuo ten esamos situacijos.

„Salantų gimnazijos valgykla atnaujinta prieš kelerius metus, Simono Daukanto progimnazijos – pernai. Daugiausia investuoti teks į Marijono Daujoto progimnazijos valgyklą“, – sakė A. Kalnius.

Didžiausios rajone, 1 tūkst. 50 moksleivių turinčios, ugdymo įstaigos direktorė Raimunda Viskontienė tai patvirtino.

„Neturime nieko – nei įrangos, nei baldų. Rengiamas projektas, skaičiuojama, kiek viskas kainuos. Neišspręstas tebėra pareigybių klausimas – kol kas pas mus toks etapas. Bet esam nusiteikę pozityviai, juolab kad įkvepia sėkminga darbėniškių ir kitų Lietuvos mokyklų, atsisakančių privatininkų paslaugų, patirtis“, – sakė ji.

Iki pertvarkos Darbėnų gimnazijos mokiniai miestelyje taip pat daugiausia pirkdavo sumuštinius, bandeles, saldžiuosius gėrimus. Ir dabar, anot S. Litvinienės, nėra taip, kad visiškai niekas nebėgtų į parduotuves traškučių ar kokakolos, bet ir mokyklos valgykloje valgo noriai net sriubas, per pertraukas – eilės.

Ruošiasi intensyviai

„Vien tai, kad vaikai ateina valgyti į valgyklą, yra signalas, kad jaunosios kartos sveikata pasirūpinta geriau“, – neabejojo pertvarkai besiruošiančios Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.

Šios mokyklos užsakymu, uždaroji akcinė bendrovė „Metos“ įvertins, koks turi būti valgyklos išplanavimas, kokia reikalinga įranga. Išvados gimnaziją turėtų pasiekti šiomis dienomis.

„Esam kreipęsi ir į Kretingos visuomenės sveikatos biurą, kad specialistės parengtų valgiaraščius visų amžiaus tarpsnių vaikams, nes, išeinant vasaros atostogų, reikalus norime būti susidėlioję“, – sakė direktorė. Įstaigos viduje bendruomenė jau kalbėjosi ir apie pareigybes. 

Salantų gimnazija, skirtingai negu Darbėnų, savo Ikimokyklinio ugdymo skyriuje turi valgyklą, kurioje vaikams maistą gamina dvi virėjos. Joms pirmiausia ir pasiūlyta tęsti darbą būsimoje naujoje valgykloje. Tačiau nei viena, nei kita neprisiima vyriausiosios virėjos pareigų.

„Kol kas pas mus – taip. Svarbiausia, kad gimnazijos bendruomenė, vaikų tėvai į permainą žvelgia optimistiškai, o iššūkius tikimės įveikti“, – sakė A. Zebitienė.

Kaip vaikams geriau

Būsimais pokyčiais džiaugiasi ir Simono Daukanto progimnazijos vadovė Sigita Jonaitienė, juolab kad gali palyginti: maistas, kurį virėjos gamina dviem šios mokyklos darželinukų grupėms, įkurdintoms Socialinių paslaugų centre Klaipėdos gatvėje, – kokybiškesnis negu dabar maitinimo paslaugą progimnazijai tiekiančios bendrovės. „Aš manau, kad labai daug priklauso ir nuo to, kokie žmonės ateina dirbti į mokyklų virtuves“, – įsitikinusi direktorė.

Ji turėjo galimybę pabuvoti Suomijos švietimo įstaigose, susipažinti su pasaulyje žinoma progresyvia šios šalies švietimo sistema. „Ten mokyklos direktoriai išvis nesirūpina ūkiškais reikalais – nesuka galvos nei dėl moksleivių pavėžėjimo, nei dėl pastatų remonto, nei dėl maitinimo, jiems svarbiausi yra ugdymo dalykai. Bet – skirtingos šalių kultūros, skirtingos galioja ir tvarkos“, – sakė S. Jonaitienė.

Nors direktorė kalbėjo, kad savarankiškai pradėtas organizuoti maitinimas ugdymo įstaigai atneš papildomų rūpesčių, pareikalaus kompetencijų, vylėsi, kad vaikams bus geriau.