Iš kaimynų lenkų – kritika dėl Lietuvos kelių: ties pasieniu baigiasi Europa

Anot ambasadoriaus Miko Haljas, vos kirtus sieną su Lietuva, prasideda kamščiai, nelygūs keliai, duobės ir siauri sunkiai pravažiuojami kelių ruožai. 

Dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintame straipsnyje atskleidžiama probleminė „Via Baltica“ trasos situacija, pabrėžiant, kad kelių infrastruktūros požiūriu „Europa“ faktiškai baigiasi ties Lenkijos ir Lietuvos siena.

Pagrindinė problema – Lietuvos delsimas įgyvendinti būtinas maršruto atkarpas, o tai trukdo transportui ir susisiekimui tarp Baltijos šalių ir likusios žemyno dalies. 

Nepaisant strateginės „Via Baltica“ svarbos regiono integracijai su Europos Sąjunga, Lietuva nespėja laikytis grafiko, todėl kyla rimtų sunkumų ne tik pačiai šaliai, bet ir kaimyninėms šalims.

Situacija Lietuvoje rodo, kad nepaisant turimų Europos Sąjungos lėšų, trūksta nuoseklumo planuojant ir įgyvendinant svarbiausius infrastruktūros projektus. 

Lietuvos valdžios institucijos dažnai teigia, kad problema kyla dėl biurokratinių ir procedūrinių suvaržymų, tačiau verta pagalvoti, ar tai nėra veikiau politinių ir ekonominių prioritetų klausimas. 

Atrodo, kad investicijos į infrastruktūrą Lietuvoje atsilieka nuo regioninių partnerių lūkesčių, todėl vėluojama įgyvendinti platesnio masto europinius projektus. Straipsnyje kritiškai vertinama Lietuvos padėtis. 

Manoma, kad šalis gali prarasti savo strateginę poziciją kaip vartai tarp Vidurio Europos ir Skandinavijos. 

Dėl nesugebėjimo tinkamai įsipareigoti užbaigti „Via Baltica“ projektą kyla abejonių dėl Lietuvos gebėjimo veiksmingai integruotis į Europos transporto tinklą, o tai gali turėti ilgalaikių ekonominių pasekmių.

Straipsnio autoriai mano, kad jei Lietuva nesugebės išspręsti šių klausimų, jai gresia marginalizacija Europos kelių jungčių kontekste ir santykių su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Lenkija, pablogėjimas. 

Vertinant plačiau, situacija Lietuvoje gali būti vertinama kaip didesnių problemų, susijusių su Europos infrastruktūros projektų įgyvendinimu prie rytinių ES sienų, požymis. 

Europos Sąjungos lūkesčiai dėl nuoseklumo ir darnos tiesiant tarpvalstybinius transporto tinklus dažnai kertasi su vidaus realijomis, kai politiniai interesai ir vidaus suvaržymai lėtina ar net stabdo svarbiausių investicijų įgyvendinimą. Lenkai yra kategoriški. 

Anot jų, Lietuvos pavyzdys rodo, kad nuoseklumo ir ryžto stoka įgyvendinant tokius projektus gali sukelti rimtų problemų visame regione.