Nuskambėjus neoficialiam Mažosios Lietuvos himnui, kurį atliko Priekulės kultūros centro jungtinis kolektyvų choras, istorinės etnografinio regiono vėliavos scenoje suplevėsavo visų vienuolikos rajono seniūnijų seniūnų rankose.
Už Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimą, kultūros puoselėjimą ir sklaidą jos taip pat įteiktos ir profesoriui Domui Kaunui, priekuliškei rašytojai Editai Barauskienei, kultūros darbuotojai dreverniškei Virginai Asnauskienei ir istorikei, humanitarinių mokslų daktarei Silvai Pocytei.
Dar viena vėliava parvežta į Gargždus. Sausio 15 d., minint tikrąją 1923 metų sausio sukilimo datą, simboliškai Mažosios Lietuvos krašto vėliava pakelta prie buvusio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienio punkto, kur šiandien yra įkurtas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras.
Renginio metu pristatyta ir rašytojos, Gargždų miesto garbės pilietės E. Barauskienės knyga „Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui“.
Šventės dalyviai taip pat išgirdo ir Vilniaus universiteto profesoriaus D. Kauno pranešimą „Ar Klaipėdos kraštas buvo prijungtas ar suvienytas su Lietuvos Respublika? Lemtingi 1923 metų sausio dienų įvykiai“, o muzikinius kūrinius dovanojo kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja Raminta Naujanytė-Bjelle.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą