Įvykiai Seime Eugenijui Gentvilui primena 1992 metus

Vertindamas opozicijos veiksmus, Seimo narys kviečia atsigręžti į Lietuvos parlamentarizmo istoriją, kuri rodo, kad siekiant savo tikslų boikotas ne tik neduoda laukiamų rezultatų, bet ir veda į pačių sukilėlių pralaimėjimą.

„Dar 1992 m. analogišką manevrą atliko valdantieji. Tuo metu Sąjūdžio frakcija paskelbė apie Seime vykstantį „šliaužiantį perversmą“ ir pradėjo parlamentinę rezistenciją – ėmė boikotuoti posėdžius. Seimo darbas sutriko, todėl pats Seimas save paleido. Kuo tai baigėsi? Išankstiniai Seimo rinkimai baigėsi boikoto rengėjų sutriuškinimu, kai į valdžią grįžo buvę komunistai“, – primena E. Gentvilas.

Seimo narys tikisi, kad šį kartą iki pirmalaikių rinkimų nebus prieita ir opozicija grįš į plenarinių posėdžių salę tęsti bendro darbo. Jis taip pat kviečia atskirti ketvirtadienį opozicijos pasirinktą boikotą nuo įprasto taktinio posėdžių darbo organizavimo skaičiuojant pozicijos ir opozicijos balsus.

„Planuoti posėdžių darbotvarkę pagal tą dieną sukrintančią jėgų pusiausvyrą yra visiškai natūrali parlamentinio darbo praktika, kurią taikė kiekviena valdančioji dauguma – kairieji jie būtų ar dešinieji. Kas kita, kai politinių jėgų pusiausvyra yra dirbtinai suskaldoma ne balsuojant vienu ar kitu klausimu, o daliai parlamentarų boikotuojant Seimo plenarinį posėdį“, – atkreipė dėmesį E. Gentvilas.

Signataras tikisi, kad opozicijos atstovai toliau vykdys savo, kaip Seimo vicepirmininkų, pareigas ir pirmininkaus Seimo posėdžiams, o ir visi kiti po protesto, jau kitą savaitę, grįš posėdžiauti pagrindinėje salėje.