IŽA ir Seimo Kultūros komitetas aptarė žiniasklaidos aktualijas, bendradarbiavimą tobulinant teisėkūrą

Taip pat IŽA pateikė ir savo siūlymų, kaip būtų galima tobulinti dabartinį teisinį reguliavimą ir kokias naujoves įgyvendinti Lietuvoje.

Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, tikimasi, kad Seimo Kultūros komitetas ir toliau bus ta vieta, kur susirinkus dalykiškai ir konstruktyviai bus sprendžiami svarbiausi klausimai visuomenės informavimo reguliavimo srityje, diskutuojama ir ieškoma geriausių sprendimų net ir sudėtingose situacijose.

„Asociacija savo pirmuosius pasiūlymus jau pateikė naujajam Seimo Kultūros komiteto pirmininkui ir komiteto nariams. Vienas iš jų – atnaujinti teisinį reguliavimą numatant, kad redakcijų sukurtam turiniui būtų taikomas ne senesnis kaip 2 metų senaties terminas. 

Tai yra, kad skaitytojai, žiūrovai ar klausytojai su pretenzija galėtų kreiptis dėl ne senesnio kaip 2 metų turinio. Tai sumažintų administracinę naštą ne tik redakcijoms, kurios kartais yra priverstos raustis dešimties metų ir senesniuose archyvuose, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, savireguliacijos institucijoms, teismams. Džiugu, kad ši iniciatyva įvertinta palankiai ir planuojama svarstyti“, - sako IŽA pirmininkė L. Bušinskaitė.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas įsitikinęs, kad visuomenės informavimas yra pagrindas tvariai demokratijai ir stipriai valstybei.

„Sieksime koordinuoti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių veiksmus ne tik kovai su dezinformacija, bet ir kuriant sąlygas, užtikrinančias žiniasklaidos nepriklausomumą bei visuomenės teisę į objektyvią ir nešališką informaciją. 

Šiame procese būtina matyti visumą – bendrus tikslus, perspektyvas ir galimybes, įtraukiant visus sektorius. Lietuva yra drąsi šalis, tačiau drąsūs valdžios sprendimai visuomenės informavimo srityje turi būti paremti atsakingu ir nešališku požiūriu, užtikrinant sąžiningą ir subalansuotą reguliavimą“, – teigė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas.

Jos teigimu, dar vienas iš asociacijos siūlymų yra tai, kad Lietuvoje pagaliau reikėtų įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį (angl. digital tax), nelaukiant pasaulinės mokesčių reformos starto, o apmokestinant mūsų šalyje veiklą vykdančias pasaulines kompanijas META, Google, Youtube, Tiktok, Amazon ir kt., kurios savo technologiniais įrankiais skleisdamos naujienų portalų sukurtą turinį Lietuvoje generuojama pajamas mūsų šalyje. Būtent todėl siūloma, kad dalis šio surinkto mokesčio galėtų būti sugrąžinta atgal į skaitmeninės žiniasklaidos rinką, pavyzdžiui, per Medijų rėmimo fondą. 

Susitikimo metu IŽA atkreipė dėmesį ir į tai, kur link eina Lietuvos žiniasklaidos sistema, paliečiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir visos likusios žiniasklaidos vaidmenis šalies žiniasklaidos ekosistemoje. Aptarta, kaip augantis LRT finansavimas ir tinkamos išorinės kontrolės nebuvimas vis labiau iškreipia vietinės žiniasklaidos rinką ir konkurenciją joje. Diskutuota, kaip Vyriausybė ir Seimas planuoja tai spręsti, kad takoskyra tarp visuomeninio transliuotojo ir visos likusios žiniasklaidos Lietuvoje ne didėtų, o mažėtų ir visi rinkos dalyviai galėtų veikti vienodomis sąlygomis.

Taip pat susitikimo metu kalbėta apie tai, kaip užtikrinti, kad kompensacijos dėl būsimo azartinių lošimų reklamos draudimo tikslingai pasiektų tas žiniasklaidos priemonės, kurios nukentės dėl būsimo azartinių lošimų reklamos draudimo per Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir Medijų rėmimo fondą. Šioms tikslinėms kompensacijoms 2025 m., 2026 m. ir 2027 m. numatyta po 4,4 mln. eurų valstybės biudžete.

Susitikime dalyvavo „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, naujienų portalo Delfi direktorius Vytautas Benokraitis, portalo Lrytas vyriausias redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas, portalo 15min.lt direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis, portalo vz.lt ir „Verslo žinios“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas, portalo Kaunas.kasvyksta.lt vadovas Vaidas Pilkauskas.