Kad nauji mokslo metai nekeltų streso: profesorė pataria, kaip sugrįžti į ritmą

Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos susiduria su iššūkiais, norint ne tik suruošti atžalas į mokyklą, bet ir siekiant tinkamai juos motyvuoti bei paruošti naujiems mokslo metams. Po vasaros atostogų sugrįžimas į disciplinuotą kasdienę rutiną, pamokų ruošą, mokslą ne retai tampa tikru iššūkiu. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė tikina, kad streso dėl naujų mokslo metų pradžios galima išvengti, jei paisoma paprastų patarimų.

Kad pirmoji klasė neišgąsdintų – būtina kalbėtis

Rugsėjo pirmoji – didelis iššūkis būsimam pirmokui ir jo tėvams. Nauja pradžia, nežinomybė ir jaudina, ir kelia nerimą, o kai kurie susiduria ir su didele baime. Profesorė Renata Bilbokaitė pataria nebandyti ugdymo įstaigos apibūdinti kaip svajonių erdvės.

„Labai svarbu po truputį nuteikinėti vaiką, kad reikės lankyti mokyklą, dalyvauti pamokose, laikytis tam tikrų taisyklių. Manau, kad tėvai tai daro intuityviai. Patarčiau atkreipti dėmesį, kad nereikia visko pavaizduoti tik rožine spalva. Nepasakoti vaikui, kad mokykloje bus vien tik nuostabu ir ten vyks tik žaidimai su draugais. Reikia akcentuoti, kad mokykla tikrai gali suteikti daug džiaugsmo, kad mokymasis tikrai gali būti labai įdomus procesas, bet teks išmokti, jog ne visada viskas pavyks, o ir sunkių dienų gali pasitaikyti“, – sako R. Bilbokaitė.

Taip pat labai svarbu pripratinti vaikus prie disciplinos ir būsimos rutinos. Vaikai turėtų suprasti, kad mokykloje bus laikomasi taisyklių, vyks pamokos, numatytu metu bus pertraukos. Galima mažuosius pratinti laiku eiti miegoti, ryte anksčiau keltis, kad įsibėgėjus mokslo metams būtų lengviau. Be viso to, profesorė tikina, kad būtina skatinti susitelkti į gebėjimo mokytis formavimą ir akcentavimą: „Svarbu yra ieškoti būdų kaip geriau ir greičiau išmokti, nebijoti klausti, nes kvailų klausimų nebūna, nebijoti išbandyti, dalyvauti ir kurti“.

Anot profesorės, tėvams labai svarbu parodyti mažiesiems, kad iškilus sunkumams visada būtina pasipasakoti suaugusiems, nes jie gali padėti susidoroti su sunkumais. Atviras, pasitikėjimu grįstas bendravimas su vaiku, kurs ryšį. Tėvai turėtų kasdien pasidomėti, kaip vaikui sekėsi mokykloje, o sužinojus apie sunkumus ir problemas padėti, patarti, galbūt kreiptis pagalbos į pedagogą.

Vyresnių klasių mokiniams būtina iš anksto grįžti į rutiną

Nauji mokslo metai yra permainų metas ne tik būsimiems pirmokams, bet ir tiems, kurie jau lankė mokyklą. Po kelių mėnesių atostogų ir nerūpestingų dienų gali būti sunku sugrįžti į griežtą dienotvarkę. Jei jaučiama vaiko apatija ar net antipatija mokymo įstaigai, vertėtų atvirai pasikalbėti, išklausyti visus kamuojančius klausimus. Galbūt vaikas nesutaria su mokytoja ar auklėtoja, o gal jam sunku sugrįžti prie griežtos dienotvarkės. Kartais gali kamuoti abi problemos.

„Mokytojas tikrai yra svarbus asmuo, kuris kasdien dirba su vaiku, formuoja jo požiūrį, ugdo, lavina. Tačiau vertėtų mokyti vaikus susikoncentruoti ne į asmenis, o į mokomuosius dalykus. Su nemėgstamais žmonėms mes susiduriame visą gyvenimą – gali nepatikti mokytojas, vėliau – bendradarbis ar vadovas. Svarbu paaiškinti vaikui, kad mokykloje svarbiausia yra ugdymas ir mokytis dirbti su visokiais žmonėmis“, – pataria VU Šiaulių akademijos direktorė.

Labai svarbu, kad vaikas vyresnėse klasėse jaustų atsakomybę ir suprastų, kad mokytis – jo pareiga. Brandi asmenybė turi išmokti prisiimti atsakomybę ir rasti motyvaciją įgyvendinti savo pareigas.

„Rugsėjo 1-ąją būtina švęsti. Leiskite patirti, kad tai vis dėlto yra džiugus momentas. Kartais mokslą priimame, kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau verta pasidžiaugti ir vaikams priminti, kokia laimė yra galimybė tobulėti, ugdytis“, – tikina R. Bilbokaitė.

Paaugliai ir mokykla – kaip suteikti motyvacijos?

Kai kurie paaugliai gali nelaukti naujų mokslo metų, maištauti prieš mokyklos taisykles. Profesorė tikina, kad šiuo amžiaus tarpsniu, kai žmogui tampa svarbu jaustis suaugusiu, būtina užmegzti ryšį ir daug kalbėtis. Būtent atviras pokalbis gali padėti sugrąžinti motyvaciją mokytis.

„Atviras ir pasitikėjimu grįstas dialogas – vienas iš būdų, kuris suartina. Juk paauglystėje vaikas atitolsta nuo tėvų. Jam atsiranda kiti autoritetai, tad, galbūt, verta atkreipti dėmesį į tai, kas jais tapo. Pokalbis su tėvais gali padėti suprasti realybę, mūsų pasaulio taisykles ir tai, kad ne visada gyvenime tenka daryti tik džiugius ir malonius dalykus. Juk kartais tenka daug ir sunkiai dirbti, kad kažką pasiekti. Būtent tai reikėtų ir akcentuoti paaugliams. Pasitelkti pavyzdžių ir realybės. Tik jokiu būdu nereikia lyginti vaikų tarpusavyje, tad palyginimų su kaimynų gerai besimokančia dukra ar sūnumi reikėtų vengti. Tam geriau rinktis daug pasiekusias žinomas asmenybes ir panašiai“,– pataria profesorė.

R. Bilbokaitė sako, kad tėvai visada yra suinteresuoti, kad jų vaikams sektųsi mokykloje. Tačiau svarbiausia tinkamai juos paskatinti, kurti atvirumu grįstus santykius, ištiesti pagalbos ranką, kai to labiausiai reikia. Ugdymo procesas, pirmiausia, turi būti įdomus ir įtraukiantis, kad vaikas galėtų pilnavertiškai semtis žinių.