Karo pabėgėlė iš Ukrainos paaiškino, kas yra didžiausias Lietuvos turtas

Dėkingumas – beribis

Juozo pasiūlytame būste apsigyvenusi Ina, kurios namai Irpinėje ties Kyjivu buvo sunaikinti, buvo be galo dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie persikėlimo į mūsų šalį.

„Į Lietuvą atvykome su savanorių organizacijos pagalba – padėjo mums ir gyvenamąją vietą surasti, ir darželį vaikui, ir netgi padėjo atvykti iš Lenkijos. Užimtumo centre man ir dukrai padėjo įsidarbinti. Vaikas darželyje. Gyvenimas grįžta į vėžes“, – pasakoja Ina.

Kol kas važiuoti atgal į gimtąją šalį Ina neketina: nėra į kur. Namai, kuriuose ji gyveno Ukrainoje, smarkiai nukentėjo – butas ir visi daiktai jame sudegė. Dėl to ji dėkinga ir Juozui, kuris ne tik pasiūlė savo namus tol, kol Inai su dukra ir anūku reikės, bet ir padėjo susitvarkyti buitį, ir netgi įtaisė naują skalbimo mašiną vietoj gendančios, buvusios namuose, kur apsigyveno Ina.

„Ir kolektyvas darbe labai geras. Žmonės – tai pats didžiausias turtas, kurį turi Lietuva. Trūksta žodžių apibūdinti, kokie visi geri ir norintys padėti. Visi, su kuriais teko artimiau bendrauti, stengiasi padėti bent kažkuo, kuo tik gali“, – džiaugiasi Ina.

Surėmus pečius įveiktas iššūkis

50 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas – nemenkas iššūkis Lietuvos dydžio šaliai. Tačiau sutelkus valstybės, verslo, privačių iniciatyvų ir atskirų žmonių pajėgumus, panašu, pavyko sėkmingai jį įveikti.

Vieni pirmųjų karo pabėgėliams pasiryžo padėti Šaulių sąjungos Pelėdų būrio kariai, pradėję vykdyti iniciatyvą „Stiprūs Kartu“. Jie tučtuojau po karo pradžios pakvietė Lietuvos žmones padėti ukrainiečiams, dėl karo palikusiems namus, ir laikinai pasiūlyti jiems savo būstą, taip pat organizavo jų atgabenimą į Lietuvą. Siekiant padrąsinti dalintis pastoge, pagalbą pasiūlė ir BTA draudimas, nemokamai siūlęs apdrausti visus namus, kuriuose apgyvendinami pabėgėliai.

Draudimo suteikta pagalba džiaugėsi ir ukrainiečių šeimą apgyvendinęs Juozas. „Be draudimo, manau, būtų pavojinga. Jei nebūtų tokio pasiūlymo, būčiau ką nors galvojęs, ieškojęs būdų apsidrausti. O dabar po vieno skambučio atsiuntė dokumentus ir viską greitai susitvarkėme“, – sakė vyras.

Iš viso per akciją „Stiprūs Kartu“, vykdomą Šaulių sąjungos pelėdų būrio kovotojų, ukrainiečiams buvo pasiūlyti daugiau nei 10 tūkst. būstų, daugiau nei 5 tūkst. žmonių pasisiūlė atgabenti karo pabėgėlius į Lietuvą nuo Ukrainos-Lenkijos sienos. Didžiausia pabėgėliams pasiūlytų būstų koncentracija – Vilniuje ir Kaune.

Situacija keičiasi

Akcijos „Stiprūs Kartu“ iniciatorius, žurnalistas ir visuomenininkas bei Pelėdų būrio atstovas Edmundas Jakilaitis nurodo, jog keičiantis situacijai fronte karo pabėgėlių nuotaikos keičiasi, o jų srautų kryptis pasikeitė.

„Vis dar turime gyventojų pasiūlytų būstų rezervą visoje Lietuvoje, tačiau konkrečiuose regionuose – Vilniaus ir Klaipėdos – stebimas ukrainiečių apgyvendinimui skirtų būstų trūkumas“, – sako E. Jakilaitis.

Žurnalistas nurodė, jog dabar, greta karo pabėgėlių apgyvendinimo, „Stiprūs Kartu“ jau ėmėsi rūpintis į gimtąją šalį norinčių grįžti ukrainiečių pargabenimu. Dukart per savaitę iš Kauno į Ukrainą važiuojančiame 50 vietų autobuse vietos gauti neįmanoma jau iki gegužės pabaigos, todėl bus ieškoma galimybių pasiūlyti daugiau autobusų.

„Pastebime, kad gerokai sumažėjo ir norinčiųjų apdrausti būstus, kuriuose apgyvendinami ukrainiečiai, srautas. Nepaisant to, ir toliau teiksime nemokamą draudimo paslaugą šiems būstams iki vasaros pabaigos“, – teigia B. Kuzmas.

Alfa.lt