A.Velykienė. Nuotolinio švietimo sistemos grimasos: mūsų vaikai nerūpi niekam (19)

Prabėgo dar vieni mokslo metai, viešai džiaugiamės dvyliktokų egzaminų rezultatais, lyginame juos su praėjusių metų pasiekimais, vertiname, kaip labai gerus. Dvyliktokams šis nuotolinis mokymas buvo ženkliai lengvesnis nei visiems kitiems likusiems moksleiviams, kuriems reikėjo ne pakartoti, o tiesiog įgyti ir gilinti žinias.

Jie jau daugelį dalykų buvo praėję, reikėjo ruoštis tik egzaminams. Džiugu už jaunimą, kuris dabar pradės naują gyvenimo etapą, kas Lietuvoje, kas užsienyje, svarbiausia, kad ten, kur širdis linksta, noras yra.

Tačiau norėčiau stabtelti ir aptarti apie kitus moksleivius, o ypač savivaldą, kuri tiesiogiai atsakinga už švietimo sistemos organizavimą savivaldybėse.

Pagal LR Savivaldos įstatymą savivaldybės atsakingos už privalomojo švietimo programų užtikrinimą, švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimą ir koordinavimą.

LR Švietimo įstatyme aiškiai įrašyta nuostata, kad Švietimas – pamatinė visuomenės vertybė. Tai veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.

Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis.

Nors Švietimo įstatyme aiškiai apibrėžta pagalba mokyklai, mokytojui, siekiant geresnės švietimo kokybės, konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą, galima teigti, kad per visą pandeminį laikotarpį mokyklos ir mokytojai kartu su tėvais buvo palikti vieni.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija savo prioritetuose matė tik parkavimo problemų sprendimus, deja švietimas kaip svarbiausia sritis liko užribyje.

Mokytojai dirbdami kas kaip išmano, kiekviena mokykla pati savo pastangomis kurdama nuotolinio ugdymo procesą per kelias skirtingas sistemas siuntė užduotis vaikams, kas per Zoom, kas per Microsoft teams, kas per Classroom, Mano dienynas, Tamo dienynas, kas per gmail ar dar sukurtą mokyklose elektroninius paštus. Visi kaip išmanė kūrė „efektyvų“ nuotolinio ugdymo procesą.

Vaikams buvo tikras iššūkis susigaudyti visose sistemose, matyt ir ne vienam suaugusiam gauti užduotis per 5-7 skirtingus kanalus – nebūtų lengvas riešutėlis, viską atlikti laiku ir būti pažangiu.

Kai kur vyko ne 100 proc., o tik 50 proc. Kontaktinių pamokų.

Ką tai reiškia, iš 4 matematikos pamokų, mokytojas vedė tik 2, likusias dvi penktokas ar šeštokas turėjo suprasti savarankiškai. Teisingai, savarankiškai. Deja, tėvams, kurie tuo metu taip pat dirbo, tai buvo milžiniškas krūvis.

Bet kam tai rūpi? Krūviu dalinosi ir mokytojai, ir tėvai.Mokytojai čia buvo palikti vieni.

Alio, kur Klaipėdos miesto savivaldybė su savo pagalba? Kur metodinė ir kitos konsultacijos? Kur reikalingų sistemų viešieji pirkimai.

Nejaugi, administracijos direktoriui G.Neniškiui dar neina suvokti, kad didžiausia biudžeto išlaidų dalis tenkanti švietimui – turi tiesiog ne skęsti IT sistemų kloakoje, o tapti pavyzdžiu, kaip padėti mokykloms sukurti vieningas ir aiškias mokymo sistemas mokytojui, vaikui, tėvams.

Juk kaip pavyzdžiui rusų ar anglų kalbos pedagogas nėra IT sistemų kūrėjas. Jis pats, kaip išmano stengiasi naudoti priemones, kurių gyvenime net nesinaudojo. Mokytojams tik savivalda gali suteikti įrankius, kuriais mokytojai perduoda žinias, ugdo vaikus ir padeda jiems kurti savo savarankiško gyvenimo pagrindus.

Praėjus pirmąją pandemiją, ne vienas tėvas ar mama raštu, žodžiu ar kitokia pagalba stengėsi padėti vaikams ir mokytojams susigaudyti ir padėti lengvinti ugdymo procesą.

Antroji pandemijos banga nubloškė dar labiau visus, vis labiau kalbama, kad antrajame semestre daugelis moksleivių tiesiog prarado motyvaciją, džiaugsmą mokytis. Psichologinė pagalba reikalinga ir vaikams, ir mokytojams. Krūvis buvo milžiniškas.

Šiandieną jau pasibaigus mokslo metams, galėtume įsivertinti, kokios klaidos buvo padarytos, ką galėtume pakeisti, kaip ruoštis ateinantiems mokslo metams, kokios metodinės pagalbos ar IT sistemų reikia mokykloms, kad vaikai būtų palikti ne vieni.

Turime atlikti pilną savianalizę, apklausti mokytojus, tėvus, kokia pagalba jiems reikalinga.

LR Vyriausybei paskelbus, kad nuo gegužės 10 dienos visi 5-8 ir I-IV gimnazijų klasių moksleiviai galėjo sugrįžti į normalų ugdymo procesą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą, kad likęs mokslo metų ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu.

Pedagogai skubėjo skiepytis, jiems buvo LR Vyriausybės suteikta galimybė grįžti palaipsniui į normalų ugdymo procesą ir gyvenimą, tačiau viltis grįžti buvo nuspręsta net nepasitarus.

Paklausus, kodėl nebuvo grąžintas normalus ugdymo procesas, meras tik atsakė, kad sprendimą priėmė administracijos direktorius. G. Neniškis, pasitaręs su profsąjungomis. Gaila, kad moksleivis čia liko paskutinėje vietoje.

Kažkaip svarbu prastumti ugdymą jau pavasariop bet kaip, nes Jums net nesuvokti, kaip jaučiasi vaikai, kurie nuo 2020 m. spalio 1 dienos buvo uždaryti mokytis namie. Kokia yra jų psichologinė ir emocinė būklė.

Šiai dienai savivaldybės administracija paklausta, kaip ruošiasi naujiems mokslo metams, atsakė, kad parengė raštą LR Švietimo ir sporto ministerijai, ir tikisi, kad rekomendacijų dėl naujų mokslo metų sulauks ne kaip pernai, paskutinę rugpjūčio savaitę, o šiek tiek anksčiau. Taip pat paminėjo, kad rengia viešąjį pirkimą pirkti „hibridines klases“, t.y. programinę įrangą hibridiniam mokymui. 

Atsakykite prašau, kokią savianalizę padarėte dėl švietimo organizavimo, ar apklausėte pedagogus, tėvus, kokios realios pagalbos reikia efektyviam ugdymo procesui?

Kaip gali savivaldybė padėti pirmiausia mokytojui ir vaikui, kad jei vėl visi būsime uždaryti, kad švietimo kokybė būtų ne užribyje, o prioritetas.

Kuomet savivaldybė viešai socialiniuose tinkluose klausia, kur statyti Klaipėdos mieste elektromobiliams įkrovimo stoteles, apėmė visiškas liūdesys, pakomentavus, kad Jūs atlikite apklausą apie švietimo ugdymo problemas, supratau, kad tokioje beviltiškoje nuotolinio ugdymo situacijoje yra labai daug tėvų.

Tik mes tėvai galime kelti problemas ir drąsiai kalbėti, kad gana tyčiotis iš šeimų, nes Klaipėdos miesto taryba ateinančiame tarybos posėdyje siūlanti drastiškai kelti kainas už ugdymo procesą, už neformalaus ugdymo, sporto būrelius, už maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, parodo, kad mūsų vaikai tikrai nerūpi niekam.

Norisi priminti , kad tik švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.

Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.

Archyvų nuotr.

15min.lt nuotr.

Straipsnio autorė Alina Velykienė yra Klaipėdos miesto tarybos narė.

 

 

Pritariu Alinos teiginiams 100 proc. Klaipėdos savivaldybė nuėjo lengviausiu keliu, mokyklų vadovai palengvino savo darbą, mokytojai liko nenuskriausti atlyginimais, bet darbo liko tik pusė (turiu galvoje amatininkus, kurių tikrai nemažai). Neliko emocijų, užklasinio darbo, neliko klasių. Mokyklos pačios pasitvirtino planus, daug kur liko mažiau pamokų. Į kurias mokytojai amatininkai ir nesijungdavo. Kaip pasityčiojimas atrodė antroko šokių pamoka, į kurią buvo privaloma jungtis, nors šokti prieš kompiuterį jam teko 1 m. tarpe prie lovos. Kitame kambaryje mokėsi aštuntokas. Jam, plaukikui, iš kūno kultūros išvesti 8, nes protestavo prieš pamokų imitaciją ir neatsiskaitė užduoties sukurti mankštos pratimus ir nusifilmuoti. Žinoma, mokytojai gavo visus atlyginimus, bet tai atrodė kaip pasityčiojimas iš mokymo, iš mūsų vaikų. Su kuo dėl nuotolinio pratęsimo konsultavosi Neniškis? Ar ne tik su tokia pat tarybos nare Laima Jukniene, perbėgusia į Grubliausko pusę po rinkimų?
Mokymo imitacija, 2021-07-21 09:55
Ačiū Jums, Alina, kad rūpinatės tais, kuriais jau mažai kas besirūpina.
Laima, 2021-07-21 07:54
Labai gaila vaikų. Gaila iš gyvenimo išbrauktų vienerių metų. Mokymosi spragas galbūt pavyks bent šiek tiek užpildyti iš savo kišenės samdant korepetitorius. Galbūt bent šiek tiek... O kaip sugražinti vaikams motyvaciją, pasitikėjimą savimi, kaip išvaduoti iš apatijos, kaip sugražinti pasitikėjimą mokytojais, pagarbą jiems? Ką atsakyti vaikui, kai jis klausia: kodėl mokytojos kompiuteris gali sugesti, jai gali sutrikti ryšys, o mokiniams ne? Ką atsakyti vaikui, kai jis klausia, kodėl mokytoja iš turimų išdėstyti 2 vaizdo pamokų išdėsto pusę pamokos, o visa kita mokomės savarankiškai kartu žiūrėdami youtube, kurios nuorodą atsiuntė mokytoja ir t.t. Atidirbome ir mokytojais, ir psichologais. Tikrai net tėvams sunku susigaudyti - namų darbai surašyti keliose vietose, atsiskaitomus darbus reikia siųsti taip pat skirtingais kanalais... Chaosas. Jokios vieningos sistemos. Didžiulė psichologinė įtampa.
Svečias, 2021-07-17 21:54
Sidebar placeholder