Dėl prastos Laikrodžių muziejaus būklės – atodūsiai ir sostinėje

(1)

Valstybei neskyrus pinigų Laikrodžių muziejaus pastato rekonstrukcijai, šis Klaipėdos centre esantis 19 amžiaus pradžios statinys yra aukojamas, sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LDNM) vadovas Arūnas Gelūnas.

Jo teigimu, šio muziejaus itin gaila.

„Ypač gaila Laikrodžių muziejaus, nes lūkesčiai buvo tikrai dideli - šis ES struktūrinės paramos etapas skirtas būtent ne Vilniaus regionui, manėme, kad viena iš Klaipėdos puošmenų - Liepų gatvėje esantis, beje, lankytojų tarpe labai populiarus, Laikrodžių muziejus - idealiai atitinka tvarkytino vertingo paveldo reikalavimus. Pasirodo, tai galiausiai nebuvo svarbu“, – savo feisbuko paskyroje sausio 26-ąją skelbia A. Gelūnas.

Anot jo, daugybę metų puoselėtos viltys rekonstruoti daugiau nei 200 metų senumo Laikrodžių muziejaus pastatus subliuško 2025 metais, kai LDNM žodžiu buvo informuotas apie tai, kad rekonstrukcija neįvyks, nors atlikti visi tyrimai, parengti projektai ir įvykdytos kitos būtinos biurokratinės procedūros.

„Buvome (žodžiu) informuoti, kad rekonstrukcijos neįvyks.

Atsisakyta skirti net pakankamai menkas lėšas avarinių situacijų prevencijai“, – skelbia vadovas įstaigos, kurio padalinys yra Laikrodžių muziejus.

A. Gelūno teigimu, šiam pastatui remontas būtinas: „Laikrodžių muziejuje kabinetuose šąla darbuotojai ir drėksta pastato pamatai.“

LNDM vadovas klausia – ar istorinį pastatą, kaip ir sostinėje esančius Radvilų rūmus, valstybė nusprendė paaukoti?

„Taip, lėšų perskirstymas gynybai yra svarbus argumentas (nors šios naštos pasidalijimo solidarumas kelia labai rimtų klausimų - akivaizdu, kad dalytasi nevienodai), bet ar tai reiškia, kad miestų centruose esančius 17 a. ir 19 a., pradžios pastatus tiesiog aukojame?“, – rašo A. Gelūnas.

Kad pastatui remontas būtinas, praėjusią savaitę „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir Laikrodžių muziejaus vadovas Romualdas Martinkus.

„Didžiausia bėda – pavasaris. Kai prasideda atodrėkis, vanduo subėga į muziejaus kiemelį ir rūsius. Liepų gatvė per daugelį metų buvo asfaltuojama, kultūriniai sluoksniai pakilę, todėl visas vanduo iš gatvės bėga tiesiai į mūsų teritoriją. Gaunasi kaip indas – vanduo subėga, o ištekėti neturi kur“, – pasakojo R. Martinkus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder