Dūmų detektoriai: priežastys kodėl gyventojai jų vengia šokiruoja ir juokina

Šiomis dienomis Klaipėdos pareigūnai lanko tuos gyvenamuosius būstus, kurie jau yra patekę į gaisrininkų akiratį. 

Patikrinimų metu pareigūnai visą savaitę rengia informavimo kampaniją, kurios metu siekiama padidinti piliečių žinias apie būtinybę įsirengti dūmų detektorius savo gyvenamosiose patalpose ir taip mažinti gaisrų skaičių.

Kaip "Vakarų ekspresui" sako Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KPGV) vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė, tokių patikrinimų metu pareigūnai susiduria su dvejopu klaipėdiečių požiūriu - vieni noriai įsileidžia, kiti nedaro durų ir erzinasi išvydę pareigūnus.

"Vykome į bendrabučio tipo daugiabutį. Įsileido gal tik 10 proc. gyventojų. Gali būti, kad darbo dieną gyventojų namuose nebuvo, bet turime patirties, kad vos tik pro langą pamato mūsų transportą, žmonės puola rakinti duris", - pastebėjo A. Maslauskienė.

Anot jos, nors dūmų detektoriai ES šalyse privalomi jau kelis metus, kai kurie klaipėdiečiai ignoruoja šią prievolę. Priežastys - pačios įvairiausios, nuo - "jei jums reikia, tai patys ir įrenkite", iki sąmokslo teorijų - esą dūmų detektoriuose yra įmontuotos slaptos filmavimo kameros.

"Yra buvę, kad įsileidžia, bet teigia, kad detektorių neįsirengs, nes tuomet nebegalės namuose rūkyti. Būna, kad sako, jog gyvena saugiai ir yra įsitikinę, kad gaisro jų namuose tikrai niekada nebus. 

Mūsų tikslas - ne bausti gyventojus, bet įtikinti juos, kad dūmų detektoriai yra saugūs ir laiku perspėja apie nelaimę. 

Žinome ne vieną tokį atvejį, kuomet laiku suveikus dūmų detektoriui nelaimei buvo užbėgta už akių, išvengta aukų, turto sunaikinimo, buvo atvejis, kai išgirdę signalą, ugniagesius iškvietė kaimynai, nes gyventojų tuo metu nebuvo namuose, dalinamės šia informacija apsilankymų metu", - kalbėjo A. Maslauskienė.

Ji taip pat pamena ir kuriozinę situaciją, kurią papasakojo patys gyventojai. Viena šeima įsirengė detektorių virtuvėje, jiems gaminant maistą šis pradėjo cypti, žmonės suskubo jį numušti, o tai padarę išmetė cypiantį prietaisą pro langą į šalia augusius krūmus. 

Atvykę į vietą pareigūnai vietoje gaisro gesinimo puolė į vešlią žalumą ieškoti ramybę visam namui trikdančio dūmų detektoriaus.

A. Maslauskienė pastebėjo, kad beveik 90 proc. gaisrai suniokoja būstus, kuriuose nebuvo įrengti dūmų detektoriai.

Šiuo metu, manoma, Lietuvoje dūmų detektorius namuose įrengę yra apie 60 proc. gyventojų. Geresne statistika gali pasigirti kaimyninė Latvija (70 proc.) ir Estija (daugiau kaip 90 proc.).

Šiemet Klaipėdos mieste jau aplankyta daugiau kaip 1000 būstų. Tiesa, kai kurie klaipėdiečiai pro duris pareigūnų neįsileidžia, nes nepasitiki, mano, kad į jų namus braunasi sukčiai. 

Nepadeda nei tarnybiniai pažymėjimai, nei gaisrininkų transportas laukiantis kieme. Tuomet parigūnai palieka lankstinukus prie durų, arba įteikia juos pro durų plyšį.

Administracinė atsakomybė už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Baudos už šiuos pažeidimus svyruoja nuo 10 iki 70 eurų.

Anot A.Maslauskienės, dūmų detektorius gyventojams patariama įrengti prie miegamųjų kambarių ir kiekviename namo aukšte. Jei miegama užsidarius duris, dūmų detektoriai būtini ir miegamuosiuose kambariuose.

Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. 

Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų detektorių dulkes. Dūmų detektorių jautrumas bėgant laikui mažėja. Po dešimties metų juos reikia pakeisti naujais.

KPGV duomenimis per šiuos metus Klaipėdos mieste įvyko 196 gaisrai, per kuriuos nukentėjo tik gyventojų turtas, aukų pavyko išvengti. Klaipėdos apskrityje užfiksuota 868 gaisrai, juose žuvo 6 žmonės.