Klaipėdos licėjus tapo tarptautinė mokykla. Šiam žingsniu ruoštasi du dešimtmečius

Klaipėdos uoste ir Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šiandien veikia nemažai tarptautinių kompanijų, kuriose be vietinių specialistų dirba ir užsienio šalių piliečiai. Tačiau tarptautinių ugdymo įstaigų, kurioje užsieniečių ir tautiškai mišrių šeimų vaikai galėtų mokytis keliomis kalbomis ir kartu su lietuvių tautybės vaikais siekti išsilavinimo tarptautinių ugdymo programų pagalba, Lietuvos uostamiestyje ilgus metus nebuvo. Todėl įvertinę kintančius regiono švietimo sistemos poreikius ir sukauptą patirtį, Klaipėdos licėjus šiemet nusprendė keisti savo ugdymo įstaigos pozicionavimą – tapo tarptautine mokykla.

Tarptautinio ugdymo praktiką pradėjo prieš du dešimtmečius

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus vadovė dr. Regina Kontautienė, šiemet keisti ugdymo įstaigos pozicionavimą paskatino per porą dešimtmečių sukaupta reikšminga patirtis tarptautinio ugdymo srityje.

Užsieniečių vaikų mokymo patirtį kaupti pradėjome dar prieš 20 metų, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba. Joje mokėsi vaikai iš Kanados, kurių tėvai tuo metu dėstė LCC universitete. Taip pat viena iš ryškesnių patirčių – tai vaikų iš Indijos mokymas, kurių tėvai buvo atvykę į Klaipėdą statyti „Indorama Holdings Europe“ įmonę.

Tuo metu šių vaikų ugdymo procesas taip pat vyko anglų kalba specialiai suformuotoje jungtinėje klasėje“, – prisiminimais apie tarptautinę patirtį dalijasi mokyklos vadovė.

Mokiniai iš Danijos, JAV, JK, Ispanijos, Libano, Norvegijos, Armėnijos, Latvijos ir Ukraino

Pasak licėjaus vadovės dr. R. Kontautienės, žengti tarptautinio mokyklos statuso link paskatino ir pastebimai per kelerius metus pakitęs bendras auklėtinių tautinis paveikslas.

Šiandien licėjuje jau turime auklėtinių iš Armėnijos, Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Libano, Latvijos, Norvegijos ir Ukrainos. Taip pat mūsų ugdymo įstaigoje mokosi nemažai mokinių iš mišrių šeimų, kuriose vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas – užsienio šalies pilietis. Tokių mokinių turime beveik kiekvienoje licėjaus klasėje, pastebėjimais dalijosi Klaipėdos licėjaus direktorė

R. Kontautienės teigimu, licėjuje mokslus dažniai pageidauja tęsti ir iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikai, kurie mokyklą jau būna pradėję lankyti užsienio valstybėje.

Didžiausias keliaujančių šeimų galvos skausmas švietimo srityje – skirtingos ugdymo programos. Skirtingų šalių ugdymo sistemų skirtumai dažniai stipriai apsunkina vaiko perėjimą į tą pačią klasę kitoje valstybėje“, – teigė dr. R Kontautienė.

Mokiniai mokosi lietuvių-anglų arba tik anglų kalba

Kaip teigia Klaipėdos licėjaus direktorės pavaduotoja mokymo programų vykdymui Ramunė Petrauskienė, licėjuje šiuo metu mokiniai turi galimybę mokytis pagal dvi skirtingas pasaulyje pripažintos tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate) programos pakopas.

Vidurinė pakopa (IB Middle Years) skirta 6-10 klasių mokiniams, o IB diplomo (IB Diploma) programa specialiai ruošia vyresnių klasių mokinius studijoms geriausiose pasaulio aukštojo mokslo įstaigose.

Nuo naujų mokslo metų pagal tarptautinio bakalaureato programą galės mokytis ir mažiausieji – Klaipėdos licėjus taps pirmąja mokykla šalyje, galinti pagal tarptautinio bakalaureato programą mokyti mokinius nuo 1 klasės (IB Primary Years Programme) iki pat 12 klasės ( IB Diploma Programme).

Pagal tarptautinio bakalaureato programas gali mokytis ir lietuvių, ir užsieniečių šeimų vaikai. Visos IB disciplinos, priklausomai nuo pakopos, licėjuje yra dėstomos dvejomis kalbomis (lietuvių-anglų) arba tik anglų kalba.

„Ši mokymosi programa yra skirta ne tik ugdyti vaiko akademiniams gebėjimams. Ji taip pat ugdo mokinių intelektualinį kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį intelektą, socialinį sąmoningumą, bendradarbiavimo ir lyderystės kompetencijas.

Tai yra tarptautiniu mastu pripažinta ugdymo praktika, kuri taikoma įvairiose pasaulio šalyse ir yra patraukli bet kokios tautybės mokiniams“, – teigė R. Petrauskienė.

Be to, pasak ugdymo specialistės, licėjaus priešmokyklinio ugdymo, pradinių ir penktų klasių mokiniai taip pat turi galimybę mokytis pagal dvikalbio ugdymo (lietuvių-anglų k.) programą, kuri padeda vaikams suformuoti gerus kalbinius įgūdžius.

Ši programa padeda mokiniams tinkamai pasirengti ir jau nuo šeštos klasės mokytis pagal tarptautinio bakalaureato programas.

Dėl sklandesnės integracijos užsieniečiai mokosi ir lietuviškai

Klaipėdos licėjaus dvikalbio ugdymo programų koordinatorė Giedrė Vilbrantė pastebėjo, kad iš kitų šalių atvykę mokiniai licėjuje noriai mokosi ne tik bendrųjų dalykų, bet pageidauja išmokti ir lietuvių kalbą.

Dažnai užsieniečių šeimos nori, kad jų vaikai ne tik būtų mokomi anglų kalba, bet taip pat išmoktų kalbėti ir lietuviškai. Įgytos lietuvių kalbos žinios padeda greičiau susidraugauti su bendraamžiais ir integruotis į mūsų visuomenę.

Tad licėjuje pagal poreikį taikomi įvairūs mokymo modeliai. Pavyzdžiui, organizuojant mokymą anglų kalbą specialiai suformuotose klasėse, pagrindinių disciplinų mokoma anglų kalba, o kitų dalykų vaikai iš užsienio šalių gali mokytis su vietiniais mokiniais pagal nacionalinę programą“, – patirtimi dalijosi ugdymo specialistė.

20 metų patirtis leidžia jaustis tvirtai dėl naujo statuso

Pasak Klaipėdos licėjaus direktorės dr. R. Kontautienės, mokyklos bendruomenė nebijo kartu su tarptautiniu statusu ateinančių socialinių ar kultūrinių iššūkių, kurie gali kilti plačiau atvėrus duris skirtingų tautinių kultūrų vaikams.

Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, drąsiai priimti naująjį mokyklos vardą leidžia ir ilgametė dalyvavimo tarptautiniuose projektuose patirtis.

Klaipėdos licėjaus bendruomenės nariai jau du dešimtmečius kasmet dalyvauja bent keliuose Europos Sąjungos tarptautiniuose projektuose, kurių metu mokiniai ir pedagogai lankosi skirtingose užsienio šalyse, ten atlieka įvairias edukacines veiklas, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tobulina užsienio kalbų įgūdžius, plečia socialines patirtis, susipažįsta su geriausių užsienio šalių mokyklų pedagogine praktika.

Šiandien ši patirtis yra itin vertinga mokant skirtingų tautybių vaikus. Juk kiekvienos šalies kultūra turi savo išskirtinių niuansų, į kuriuos būtina atsižvelgti ir ugdymo procese“, teigia dr. R. Kontautienė.

Tarptautiniai partneriai – Italijoje, Suomijoje, Anglijoje, Prancūzijoje

Mokyklos vadovės teigimu, Klaipėdos licėjus šiandien jau yra sukaupęs platų tarptautinį užsienio partnerių ratą, iš kurių galima tiesiogiai semtis gerosios ugdymo praktikos pavyzdžių.

Pasak R. Kontautienės, jau eilę metų mokinių mainai ir glaudus Klaipėdos licėjaus pedagogų bendradarbiavimas tęsiasi su prestižiniu Pietų Italijos Termini Imerese Nicolo Palmeri gamtos mokslų licėjumi, Suomijos Lapenranta licėjumi, Lycée Francois Couperin Fontainebleau, Lycée de la Salle Rennes Prancūzijoje, Anglijos St. Edmunds privačiu koledžu, Hallfield’o ir King E‘dvards’o bei kitomis privačiomis ir valstybinėmis mokyklomis įvairiose pasaulio šalyse.

Drąsiai galiu teigti, kad mūsų pedagogų kompetencija ir patirtis šiai dienai suteikia galimybę priimti bet kokius tarptautinio ugdymo iššūkius bei į licėjų pakviesti mokinius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio, mintimis dalijosi tarptautinės mokyklos vadovė.

Sidebar placeholder