Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė KRATC ketinimui įsigyti UAB „Branda“ kompleksą

„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui teritorija reikalinga plėtrai, o iki šiol veikusi „Branda“ kelia didelių problemų miestiečiams – atviru būdu vykdomas atliekų pūdymas nuolat skleidžia nemalonius kvapus, o įmonė nesiėmė tinkamų priemonių, kad to neliktų. 

Taip pat mus įtikino KRATC pateikti ekonominiai argumentai – ši investicija leis efektyviau tvarkyti atliekas ir atsipirks per kelerius metus. Svarbu ir tai, kad į savo kontrolę perimame teritoriją, kuri anksčiau buvo vienas iš nemalonių kvapų šaltinių šalia pietinės Klaipėdos dalies. Nutraukus šią veiklą, kvapų tarša, neabejoju, reikšmingai sumažės“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

KRATC įsigyjamame komplekse, esančiame Uosių g. 9 ir Uosių g. 11, įrengtos kietos dangos aikštelės, stoginė, administracinės patalpos, svarstyklės, nuotekų tvarkymo sistemos ir paruošto produkto laikymo zonos. Ši atliekų priėmimo bei apdorojimo infrastruktūra leistų KRATC efektyviau organizuoti didžiųjų atliekų, medienos, komercinės pakuotės bei kitų atliekų srautų tvarkymą.

„Pirmiausia į naują teritoriją perkeltume didžiųjų atliekų apdorojimą. Dabartinėje aikštelėje nėra sąlygų kokybiškam medienos atliekų atskyrimui, todėl dalis vertingos žaliavos prarandama. Naujoje teritorijoje galėtume geriau išrūšiuoti medieną ir paruošti ją perdirbimui, pavyzdžiui, medienos drožlių plokščių gamybai. Išrūšiavę ir pardavę antrines žaliavas uždirbame pajamas, kurios visiems regiono gyventojams mažina atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštus“, – teigė Tomas Danisevičius, KRATC direktorius. 

Pasak vadovo, įsigijus kaimynystėje esančią teritoriją nereikėtų investuoti į dabartinės didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelės betono ar asfalto dangos įrengimą. 

Kita įsigyjamo komplekso dalis – Uosių g. 11 teritorija – būtų pritaikyta komercinės pakuotės atliekų rūšiavimui ir paruošimui pardavimui. 

Numatoma, kad sklypo ir viso komplekso įsigijimą KRATC finansuotų iš lėšų gautų pardavus kitą bendrovei priklausantį ir nenaudojamą  sklypą. Jei reikėtų, likusi sumos dalis galėtų būti padengta bendrovės nuosavomis lėšomis arba banko paskola.

„Šis sprendimas nėra tik nekilnojamojo turto įsigijimas. Tai investicija į regiono atliekų tvarkymo sistemą – kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama, kuo mažiau jų patektų į sąvartyną, o Klaipėdos gyventojai jaustų mažesnį atliekų tvarkymo poveikį aplinkai“, – pabrėžė Arvydas Vaitkus.