Klaipėdos moksleiviai siūlo spręsti klimato kaitos problemą ugdant sveikos mitybos įpročius

Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas neretai laikomas, pirmiausia, vertybiniu klausimu, tačiau, nepaisant to, jis vis dar tradiciškai siejamas tik su biologija ar chemija, pastebi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos komandą aplinkosauginiame konkurse „Žalioji odisėja“ į finalą atvedusios mokytojos Ieva Šiaulienė ir Raimonda Dargevičienė.

Problemos ieškojo ne pastate, o bendruomenėje

Austėja Dumčiūtė, Mantė Rysevaitė, Žymantė Brazauskaitė, Leticija Jonaitytė, Ainaras Butkus ir Smiltė Stasiulytė yra Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokai, kurie, padedami biologijos mokytojos Ievos Šiaulienės ir chemijos mokytojos Raimondos Dargevičienės, pasiryžo savo mokyklos bendruomenėje išspręsti netinkamų mitybos įpročių keliamas aplinkosaugines problemas ir tapo aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ organizuoto aplinkosauginio konkurso „Žalioji odisėja“ nugalėtojais bei nusipelnė tvarios ateities lyderių titulo.

Atlikdami konkurso pusfinalio užduotį, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokai ne tik pasiūlė realios problemos sprendimą, bet ir ėmėsi jo įgyvendinimo.

„Nors mūsų projektas ir nėra grandiozinis, viskas prasideda nuo mažų žingsnelių link tokio gyvenimo būdo, kuris ne tik būtų sveikas mums, bet taip pat draugiškas aplinkai, mūsų planetai.

Gavę šių metų „Žaliosios odisėjos“ užduotis, nusprendėme į problemą pažvelgti šiek tiek giliau ir jos ieškoti ne mokyklos statinyje, o atsigręžti į save bei visą gimnazijos bendruomenę – tuomet gimė „Nesausi pusryčiai“, – taip apie mokyklos bendruomenėje įgyvendinamą projektą pasakoja viena iš šių metų „Žaliosios odisėjos“ konkurso nugalėtojų, moksleivė Austėja.

Prasti mitybos įpročiai – asmeninė ir ekologinė problema

Moksleiviai pastebėjo, kad dauguma jų bendraamžių neturi susiformavusių sveikos mitybos įpročių, nevalgo pusryčių, maitinasi nepilnavertiškai bei valgo maistą, reikalaujantį daug gamtos išteklių, o vartodami gyvulinės kilmės produktus palieka didelį CO2 pėdsaką žemėje, todėl nusprendė supažindinti gimnazijos bendruomenę su ekologiškais ir organizmui didesnę maistinę vertę turinčiais produktais, tinkamu jų laikymu ir draugiškesniu gamtai įpakavimu.

Kadangi projekto įgyvendinimas prasidėjo karantino metu, Austėja pasakoja, jog sklaidai pasirinko socialinį tinklą „Instagram“, kuriame išskyrė penkias svarbiausias temas: receptai, pakuotės, augalinis maistas, jo auginimas „ant palangės“ bei maisto švaistymas.

„Gimnazijoje atlikę tyrimą supratome, kad daugelis mūsų amžiaus paauglių nevalgo pusryčių arba valgo nesveikus, todėl sugalvojome padėti jiems keisti mitybos įpročius, suteikiant daugiau žinių ir receptų, kaip skaniai, greitai ir, svarbiausia, sveikai pasigaminti pusryčius.

Taip pat nusprendėme skatinti augalinio maisto bei produktų, kurių įpakavimas nedaro žalos gamtai, vartojimą bei mažinti maisto švaistymą“, – temas vardija moksleivė.

Ji pastebi, kad dar viena problema, susijusi su maisto pramone, yra trąšos: „Žinome, jog stambieji ūkininkai tręšia savo augalus įvairiais nitratais ir fosfatais, o jie patenka į vandenis ir sukelia vandens žydėjimą.

Užsiauginti daržoves ar žalumynus namuose nėra taip sunku, o be to, tokiu būdu kiekvienas žinotume, ką dedame į savo burnas“.

Planuoja sukurti programėlę

Moksleiviai siekia, jog šis projektas būtų ilgalaikis, todėl ateityje turi ir daugiau planų.

„Ateityje planuojame sukurti ir mūsų projekto programėlę, kurioje vyks įvairūs žaidimai ir konkursai, dalyviai galės kelti pusryčių nuotraukas, o už visa tai bus skiriami taškai bei sudaromas pačių sveikiausiųjų mokyklos bendruomenės narių reitingas, pagal kurį laimėtojai būtų apdovanoti mokyklos prizais“, – dalinasi Austėja.

Ekologijai nėra skiriama pakankamai dėmesio

Mokytojų nuomone, šiuo metu mokyklose ekologijai dėmesio skiriama nepakankamai, tačiau džiugina vaikų sąmoningumas ir iniciatyvumas, moksleiviai nesprendžia teorinių uždavinių, – čia pateikiamos tikros mūsų pasaulio problemos, kurias jie sprendžia savo mokyklų bendruomenėse, o jų įgyvendinami projektai prisideda prie globalių problemų sprendimo, kurį skatina ir tokios iniciatyvos kaip „Žalioji odisėja“.

Skaičiuojama, kad šio konkurso dėka Lietuvos moksleiviai per penkerius metus dalyvaudami įvairiose aplinkosauginėse iniciatyvose sutvarkė daugiau nei 239 tonas įvairiausių šiukšlių, sutaupė 189 tūkst. kilovatvalandžių elektros ir parengė 90 projektų, kuriuos įgyvendino mokyklų bendruomenėse bei už jų ribų.

Iniciatyvą parodė moksleiviai

Moksleivių įgyvendinamu projektu džiaugiasi ir komandą į „Žaliosios odisėjos“ pergalę atvedusios mokytojos. „Iniciatyvą dalyvauti konkurse parodė patys moksleiviai, kurie pirmieji apie jį ir sužinojo.

Jie daug dirbo ir svarbiausia, buvo labai gera komanda, nes nepuolė visko daryti atskirai – pasiskirstė, kas kokią dalį skaito, analizuoja, o vėliau viską aptarė kartu, – apie pasiruošimą konkursui pasakoja R. Dargevičienė ir priduria, kad ypatingai džiaugiasi moksleivių branda.

– Jie naudoja daugkartines gertuves, nenaudoja vienkartinių indų, į mokyklą nešasi savo maistą.“

Mokyklose dėmesio ekologijai nepakanka

Jai antrina ir biologiją dėstanti mokytoja Ieva, kuri pastebi, kad besiruošdami konkursui moksleiviai turėjo įdėti didžiulį asmeninį indėlį ir pastebi, kad iš dalies tai lėmė nepakankamas dėmesys aplinkosauginio sąmoningumo ugdymui mokyklose.

„Manau, kad ekologijos temos turėtų būti aptariamos dar darželyje, kad aplinkos saugojimas vaikams būtų savaime suprantamas, o vyresnėse klasėse, šiame procese jie pradėtų atrasti ir biologinius ar cheminius procesus.

Rūšiavimas, vartotojiškumo mažinimas, gamtos saugojimas yra vertybiniai klausimai, kurie galėtų būti aptariami ir etikos ar pilietiškumo ugdymo pamokose, – pasakoja I. Šiaulienė ir priduria, kad pirmiausia šias vertybes turėtų puoselėti ir patys mokytojai. – Ar mokytojai perka dėvėtus drabužius, ateina į darbą pėsčiomis?

Kiek jų pagalvoja prieš įsigydami naują daiktą? Jei pačiam mokytojui aplinkosauga nėra vertybė ir prioritetas, tai kaip galima aiškinti mokiniams tai, kuo pats netiki?“

Mokytojos pastebi, kad klausimų, susijusių su aplinkosauga, sprendimas įprastai atitenka biologijos ar chemijos mokytojams, tačiau, anot R. Dargevičienės, tai yra bendražmogiški dalykai, kurie neturėtų būti priskiriami vien gamtos mokslams.

„Manau, kad tai yra įpratimas. Gamtos saugojimas, ekologinės problemos galėtų būti integruotos į skirtingus dalykus, tačiau svarbu, jog tai nebūtų „tik popieriuje“, – tikina mokytoja ir priduria pastebėjusi, jog gamtosauginiai dalykai moksleiviams labiau priimtini, kai apie juos kalbama per projektinę veiklą, kai jie patys atlieka tiriamuosius darbus, todėl moksleiviai turėtų būti kuo dažniau įtraukiami į problemų sprendimą.

Kritinį mąstymą apjungti su vertybėmis

Su tuo sutinka ir I. Šiaulienė, kurios supratimu, būtent moksleivių įtraukimas į problemų sprendimą padeda auginti tvarios ateities lyderius.

„Tuomet pasileidžia mechanizmas: reikia žinių, gebėti apjungti informaciją, tada gimsta kūrybiški sprendimai, – įsitikinusi ji.

– Mokytis galima tik per problemų sprendimą, per savo klaidas, o jei esi lyderis, turi gebėti priimti atsakomybę ir už netinkamus sprendimus, iš jų pasimokyti, savęs negraužti, nepasmerkti ir eiti toliau.“

Ji pastebi, kad daug lemia ir asmeninės moksleivių savybės, tokios kaip komunikabilumas, žingeidumas bei stiprus vertybinis pagrindas, o konkursai tampa jų savirealizacija, kuomet moksleiviai, žinodami savo stiprybes, jas išnaudoja, o gavę grąžą – laimėjimą – jaučia malonumą dėl savo pasiekimų: „Tai yra didžiausia jų motyvacija.“

R. Dargevičienė atsako trumpai: „Svarbu mokiniams ugdyti kritinį mąstymą, o apjungus jį su tokiomis vertybėmis kaip atsakingumas, meilė gamtai ir žmogui, ir turėsime tą ateities lyderį.“